Būsto šildymo būdai: kuris pigiausias?

Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas - kaip šildyti savo būstą?

Pradėkime nuo tradicijų.

Namas turėtų būti iš plytų ar medienos.

Ir turėtų būti šildomas dujomis arba malkomis.

Tai aksioma, užprogramuota mumyse nuo vaikystės.

Ir būten todėl mes taip nepasitikime naujovėmis.

Mokslas ir technologijos šiais laikais vystosi labai greitai, o sąmonė yra inertiška ir nepriima naujų idėjų ir technologijų, nors ir kokios jos bebūtų pažangios ir naudingos.

Taigi, mediena ar dujos?

Malkos - pigus kuras, turintis vieną trūkumą: ,,rankinis valdymas'' ir būtinybė šildyti kiekvieną dieną.

Todėl mes pradedame galvoti apie dujas.

O jei dar dujotiekis eina šalia, niekas tuomet net neatsižvelgia į kitas alternatyvas.

Bet ar tikrai pasiteisina dujos, ar tai tik iliuzija?

Pasiaiškinkime:

Kai atveda dujas, nuo įvado reikia jas atsivesti iki namo, tada pasistatyti katilą, išvedžioti po viso namo radiatorius, šildymo vamzdžius.

Už įrangą gali tekti sumokėti nemenką sumą, neskaitant montavimo darbų.

Taip pat ne ką mažiau svarbus rodiklis - investicijų atsipirkimas.

Jį apibrėžti gan sudėtinga, jei sistema įrengiama naujai, tačiau jei sugalvojama seną dujų katilą pakeisti nauju, kondensaciniu katilu, kuris kainuoja beveik dvigubai, tai ši investicija atsiperka apytiksliai per 6-7 metus.

Dujinis šildymas: trūkumai

Tad viską susumavus, pamatome šildymo dujomis trūkumus:

  • pagal dabar galiojančias dujų kainas - tai vienas brangiausių šildymo būdų (dujų kainos nustatomos be konkurencijos);
  • privalomas dujotiekio projektas;
  • dujotiekio įrengimui galioja atitinkami reikalavimai.

Alternatyvus šildymo būdas - šilumos siurbliai

Bet tiems, kurie vis dar ieškote alternatyvos yra ir trečias variantas: tai ŠILUMOS SIURBLIAI, naudojantys energiją iš dirvožemio, saulės, gruntinio vandens ar oro.

Jie geriausia tinka, norint sutaupyti šildymui skiriamas išlaidas ir gaminti šilumą tausojant aplinką.

Šildymo sistemą oras - vanduo rekomenduojama įrengti standartinio išplanavimo su daug atskirtų erdvių namuose ar butuose, nes ji gali šildyti daug patalpų vienu metu.

Norint sumažinti eksploatacijos kaštus reikėtų namą gerai apšiltinti, sudėti šildomas grindis.

Tuomet būtų minimalūs šilumos praradimo nuostoliai.

Šilumos siurblys Oras - Vanduo. Įrangos parinkimo ir montavimo subtilybės

Šilumos siurblio oras-vanduo veikimo principas

Šilumos siurblys oras-vanduo yra įrenginys, panašus į oro kondicionierių ar namų šaldytuvą.

Sistema išgauna šilumą iš šalto oro.

Daug kas priklauso nuo oro temperatūros: kuo mažesnis skirtumas tarp lauko oro ir pastato vidaus oro temperatūrų - tuo geriau ir efektyviau veikia siurblys.

Šilumos siurblys veikia atvirkštiniu principu: perneša šilumą atgal t.y.nuo mažiau sušilusių kūnų prie daugiau sušilusių.

Aušinamas lauko oras, o šiluma, gauta kaip aušinimo proceso produktas, perduodama per šilumokaitį skysčiu, kuris panaudojamas patalpos ar vandens šildymui.

Taip uždaras freono ciklas vyksta esant tam tikrai temperatūrai ir slėgiui.

Šilumos sistemos oras - vanduo privalumai

Didžiausias šių siurblių privalumas - efektyvumas ir kaina.

Palyginus šilumos siurblių oras-vanduo investicinius kaštus su kitomis šilumos siurblių rūšimis - tai būtų pigiausias sprendimas.

Šilumos sistemos oras - vanduo privalumai:

  • greitas montavimas;
  • vasarą siurblį galima naudoti kaip vėsinimo įrangą;
  • nedidelės investicijos;
  • kompaktiška įranga.

Oras kaip šilumos šaltinis nieko nekainuoja ir gali būti panaudotas be specialių leidimų ir didelių išlaidų statyboms.

Šilumos siurbliai oras-vanduo pakankamai efektyvūs.

Nežiūrint į tai, kokio ploto namas, gali būti jame pagrindiniu ir vieninteliu šilumos šaltiniu.

Koks šildymo būdas ekonomiškiausias A klasės namui?

A klasės namui (sienos šiltintos 25cm pilku politerenu, stogas pilnai apšiltintas 40 cm. vata) logiškiausias ir ekonomiškiausias šildymo būdas būtų arba dujiniu kondensaciniu katilu arba oras/vanduo šilumos siurbliu.

Jeigu netoli yra dujos (dujotiekis), tai investicijos dujiniam katilui būtų šiek tiek mažesnės už šilumos siurblį.

Atitinkamai išlaidos už elektrą šildymui šilumos siurbliu būtų šiek tiek mažesnės, nei išlaidos už dujas.

Vidutiniškai galima priimti, kad A klasės namui maksimali šildymo galia, esant lauko temperatūrai -22 - -23 laipsniams, būtų apie 30 W/m2.

Apskaičiuokime metines energijos sąnaudas šildymui ir karštam vandeniui.

Vidutiniškai per šildymo sezoną (apie 200-220 parų) šildymo galia sudarytų apie 0,48 apskaičiuotos maksimalios šildymo galios.

Priimame, kad vidutinis eksploatacinis šilumos siurblio oras-vanduo COP gali būti apie 3,0.

Tai reiškia, kad minėtam šilumos kiekiui Jums reikėtų sunaudoti apie 3 kartus mažiau elektros.

Pagal šį teorinį modelį išeitų, kad šilumos siurblys oras-vanduo Jums atsipirktų maždaug per 4-6 metus.

Tačiau reikia įvertinti, kad šilumos siurblio atveju negalima gauti aukštesnių temperatūrų šildymui (labai neekonomiška > 35 laipsniai, klausimas kaip šildyti vonios radiatorių/gyvatuką?), reikia didesnio karšto vandens šildytuvo (dėl didesnio šildymo paviršiaus ploto), yra šiokia tokia rizika sugesti kompresoriui ir pan.

Šių trūkumų neturi dujinis katilas.

Kiti šildymo būdai

Svarstant, koks šilumos šaltinis atneš mažiausias sąskaitas, reikėtų nepamiršti apsiskaičiuoti ir kiek gi kainuos jo įrengimas.

Taip pat būtina pagalvoti apie draugišką aspektą aplinkai.

Priklausomai nuo to, kokią kuro rūšį pasirinksite, gali tekti labai skirtingai mokėti už šildymą.

Įvertinus visas esamas alternatyvas, tikėtina, kad šiandien vienas patraukliausių pasirinkimų būtų gamtinės dujos ar dujų katilas.

Tai būtų pigiausias būdas šildyti namus, žinoma, jei jūsų gyvenamojoje vietoje yra ši šildymo galimybė.

Po to jau, matyt, sektų elektra, propanas ar šildymo alyva.

Kalbant apie šildymo alternatyvas, galima paminėti ir kietojo kuro katilus, šilumos siurblius (gruntiniai, oro, vandens), kurie veikia elektra.

Moksliniais skaičiavimai rodo, kad oro šaltinio šilumos siurblys gali maždaug 50 proc. sumažinti elektros energijos suvartojimą šildymui, palyginus su elektriniu varžiniu šildymu (grindjuostiniais šildytuvais).

Tuo tarpu geoterminis arba žemės ar vandens šaltinio šilumos siurblys gali „sumažinti energijos suvartojimą nuo 30 iki 60 procentų.

Taigi visuomet yra veiksmų, kurių galima imtis, siekiant sumažinti sąskaitas už šildymą.

Svarstant, kokį šildymo būdą pasirinkti, verta prisiminti, kad didieji Lietuvos miestai svarsto uždrausti anglį ir durpių briketus, nes tai neatsinaujinantis kuras.

Bet šiuo atveju išeitimi galėtų būti biokuras - malkos ir medžio granulės.

Nors deginant malkas į aplinką išsiskiria anglies dvideginis ir smalkės, tai atsinaujinantis ir ne toks taršus šaltinis, kaip, pavyzdžiui, anglis.

Šildymo būdas - dalykas, į kurį būtina atsižvelgti įsirenginėjant namus.

Tinkamiausią šildymo alternatyvą lemia individualūs poreikiai bei patogumas, tačiau didelį vaidmenį vaidina ir kaina.

Kieto kuro katilai

Neseniai kieto kuro katilai buvo tapę itin populiarūs, tačiau šiuo metu vis mažiau žmonių renkasi šią alternatyvą.

Kūrenimas malkomis - pigiausias šildymo sprendimas, bet ir reikalaujantis daugiausiai pastangų.

Ganėtinai pigu yra ir įsirengti šią šildymo sistemą, o ir sezoninės išlaidos nėra aukštos.

Tačiau tenka užsiimti nemažai darbų: sandėliuoti ir ruošti kietą kurą bei rūpintis katilu.

Savininkams reikia skirti daug laiko šioms užduotims, o palikti namus ilgesniam laikui darosi sudėtinga.

Tenka pagalvoti apie vietą, kur bus galima sandėliuoti kietą kurą, pastoviai valyti kaminą, laikyti malkas sausas.

Nemažai asmenų verčiau renkasi kieto kuro katilams pritaikyti granulinius degiklius, tačiau granules taip pat reikia sandėliuoti.

Geoterminis šildymas

Geoterminis šildymas reikalauja didelių pradinių investicijų.

Šis būdas atsipirks po keliasdešimt metų, bet per šį laiką tikriausiai teks keisti siurblį, investuoti į eksploataciją bei pačią įrangą.

Geoterminio šildymo sistemos būna pilnai automatizuotos, tad nereikalauja jokių papildomų pastangų.

Geoterminis šildymas įrengiamas keliais būdais: įkasamas vamzdynas ir paklojamas plotas arba gręžiami gręžiniai bei tada įleidžiami vamzdynai.

Gręžinių skaičius priklauso nuo būsto ploto.

Energija gaunama iš grunto, gruntinio vandens arba oro ir paverčiama šiluma.

Jai išgauti naudojami kompresoriai.

Saulės energija

Saulės energijos plokštės vis dažniau nugula ir ant gyvenamųjų namų, ir ant visuomeninių institucijų pastatų stogų.

Ši alternatyva yra draugiška aplinkai, o energija eksploatuojama pigiai ir lengvai.

Šios sistemos minusas yra tai, jog energijos tėkmė visiškai priklauso nuo gamtos veiksnių.

Dujinis šildymas

Dujinis šildymas yra visiems puikiai žinomas ir lengvai prieinamas būdas.

Jis patogus bei švarus, o įrengimo kaina nelabai skiriasi nuo kuro katilų.

Dujinis šildymas tinka tiek nuosaviems namams, tiek butams, tiek komercinėms patalpoms.

Šis šildymo būdas ekologiškas, nes deginamas kuras į aplinką išskiria minimaliai kietųjų dalelių bei teršalų ir nesukelia smogo bei neskleidžia nemalonaus kvapo.

Dujiniai katilai lengvai pritaikomi įvairaus dydžio erdvėms.

Kadangi modernūs dujų katilai yra automatizuoti, jie reikalauja mažai priežiūros.

Renkantis katilą svarbu atsižvelgti į jo galingumą ir tūrį.

Tačiau šiuo metu dujų kainos yra aukštos, tad ši šildymo alternatyva priskiriama prie brangesnių.

Gamtinių dujų sunaudojimo kiekis priklauso nuo gyventojų įpročių, lauko temperatūros bei būsto sandarumo.

Oras-vanduo šildymo sistemos

Oras-vanduo šildymo sistemą įsirengti yra pigiau negu geoterminio šildymo.

Ši sistema ištraukia šilumą iš oro bei panaudoja ją būsto bei vandens šildymui.

Įrenginio efektyvumas priklauso nuo oro temperatūros.

Šilumos siurbliai atlieka ne tik šildymo, bet ir vėsinimo funkciją - tai ypač naudinga šiltuoju metų laiku.

Ši sistema veikia bemaž be garso ir tinka įvairiems būstams: butams, nuosaviems namams, kotedžams ar loftams.

Šilumos siurbliai yra saugus sprendimas, nes nėra rizikos, kad įrenginys sprogs ar sukels gaisrą.

Sumontuoti šią sistemą taip pat paprasta ir neužima daug laiko, o įranga yra kompaktiška.

Šilumos siurbliai pasižymi nedidelėmis investicijomis - oras kaip šilumos šaltinis nieko nekainuoja.

Grindinis šildymas

Grindinis šildymas tinka visoms dangoms ir gali būti įrengtas bet kurioje patalpoje.

Šis būdas išstumia radiatorius - pastariesiems reikalinga aukštesnė temperatūra nei grindų šildymo sistemoms.

Šiuo metu populiarėja ir lubinis bei sieninis šildymas.

Šie būdai kainuoja daugiau negu grindinis šildymas, tačiau pasižymi tuo, jog sienos bei lubos gali būti ne tik kaitinamos, bet ir vėsinamos.

Šildymas elektra

Šildymas elektra reikalauja minimalių pradinių investicijų, tačiau vėliau kainuoja daug.

Šią alternatyvą paprasta įsirengti ir patiems.

Tačiau vos išjungus šildymą patalpa atvės labai greitai, o jai vėl įšilti prireiks nemažai laiko.

Tai - brangus šildymo būdas, reikalaujantis daug energijos.

Renkantis šildymo būdą svarbu įvertinti visas investicijas bei sąnaudas per ilgesnį laiko tarpą.

Nors kai kurie sprendimai pasižymi neįtikėtinu pigumu, jie reikalauja įdėti daug darbo.

Ką svarbu atsiminti renkantis šildymo būdą?

Visgi, tam tikros sistemos bei patalpų izoliacijos darbai turėtų būti aktualūs ne tik tiems, kurie šiuo metu stato namus, tačiau taip pat ir tiems, kurie gyvena senos statybos būste.

Nepriklausomai nuo namo statybos metų - jis gali būti draugiškas žmogui bei gamtai, tad svarbu domėtis inovatyviomis sistemomis, kurios prieinamos daugeliui.

Svarbiausia taisyklė renkantis šilumos išgavimo įrangas yra ne tik jų įsigijimo, tačiau ir išlaikymo kaina.

Verta investuoti kiek daugiau čia ir dabar, kad vėliau sistemos eksploatavimas būtų pigus.

Šį poreikį puikiai atitinka šilumos siurbliai.

Kokią šildymo įrangą (šildymo, vėsinimo, rekuperavimo ir pan.) nuspręsite įsirengti, jūsų pasirinkimas.

Šildymo būdas3 metai6 metai10 metųKomfortasKondensacinis dujų katilas203250aukštasKieto kuro katilas111827žemasGranulinis katilas212837aukštasAeroterminis katilas313745aukštasGeoterminis šildymas465260aukštasŠildymas elektra275183aukštas

tags: #busto #apsildymas #pigiausiais