Šiame straipsnyje nagrinėsime ilgalaikio turto (IT) analizės svarbą, jo efektyvumo valdymo aspektus, apskaitos ypatumus ir teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Ilgalaikis turtas yra esminė įmonės veiklos dalis, todėl jo efektyvus valdymas ir teisinga apskaita turi didelę reikšmę įmonės finansinei būklei ir vertei. Temos aktualumas yra didelis, nes nuolat susiduriama su įvairiais pirkiniais versle įsigyjant turtą, kuomet tenka priimti vienokius ar kitokius sprendimus, susijusius su šiuo turtu.
Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje yra labai svarbu žinoti, ar šis turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei priskiriamas šis turtas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas. Taip pat nemažą reikšmę turi ir tas faktas, kokia verte - įsigijimo ar perkainota verte - įmonėje apskaitomas ilgalaikis turtas ir kada visgi verta priimti sprendimą šį turtą apskaityti perkainota verte. Siekiant priimant vienokius ar kitokius sprendimus, reikia žinoti, kokias pasekmes jie gali turėti įmonės finansinei būklei ar jos vertei ne tik sprendimo priėmimo metu, bet ir ateityje.
Ilgalaikio Turto Samprata ir Pripažinimas
Ilgalaikio turto apskaitai nuo pat jo įsigijimo momento keliami tam tikri reikalavimai. Šiuos reikalavimus nustato įvairios institucijos. Todėl svarbu žinoti šio įstatymo nuostatas reikalavimams šiuose ilgalaikio materialiojo turto apskaitos etapuose: ilgalaikio materialaus turto įsigijime, jo perkainojime, nusidėvėjimo metodų taikyme, turto perleidime ir nurašyme.
Apibendrinant galima pasakyti, kad IMT buhalteriniu požiūriu - tai kontroliuojami ekonominiai ištekliai, kuriuos galima įvertinti bei jais įmonė gali disponuoti ilgiau, nei vienerius metus. Šis turtas uždirba pajamas, nekeisdamas savo fizinių savybių ir laikui bėgant dalimis netenka savo vertės.
Išanalizavus IMT sampratą ekonominiu, teisiniu aspektu ir atsižvelgiant į darbo temą bei nagrinėjamą jame problematiką, galima daryti išvadą, kad savo esme IMT pagal VAS ir pagal PMĮ sąvokos suprantamos vienodai (numatyti 3 vienodi pripažinimo požymiai: 1. ketinama turtą naudoti ilgiau nei vienerius metus; 2. turtas naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti); 3. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią IMT vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei.
Tačiau pagal VAS, lyginant su PMĮ nuostatomis, norint įsigytą turtą pripažinti IMT, yra numatyti du papildomi reikalavimai, t.y. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; šis įmonė, ją gali patikimai įvertinti, remiantis dokumentais (pirkimo-pardavimo sutartimis, sąskaitomis - faktūromis, importo deklaracijomis ir kt. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Todėl apskaitant įsigytą turtą ir norint teisingai ji atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, reikia vadovautis VAS. IMT minimali vertė.
Įvertinusi pasikeitusias sąlygas, įmonė gali keisti jau nusistatytą minimalią IMT vertę (savikainą). Keisdama minimalią kiekvienos IMT grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios IMT vertės reikšmingumą. Paprastai įmonės didina jau nusistatytą minimalią turto vertę, esant ekonominiam pagrindui, t. y. jeigu įmonė pastaraisiais metais reikšmingai padidino gamybą ir pardavimus.
Įmonė, prieš nuspręsdama didinti minimalią IMT vertę, būtinai turi dar kartą įvertinti, kiek tokio turto turi, kokią ekonominę naudą šis turtas teiks ateityje ir kokį poveikį turės įmonės veiklos rezultatams. Jeigu planuojamas minimalios IMT vertės pakeitimas gali reikšmingai pakeisti įmonės veiklos rezultatus, dėl ko būtų sunku palyginti kelis ataskaitinius laikotarpius duomenis, įmonė turėtų apsvarstyti, ar toks reikšmingas minimalios turto vertės didinimas yra pagrįstas.
Pagal 12-ąjį VAS „IMT“, minimalios IMT vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Minimalios IMT vertės keitimo rezultatai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu pagal 7-ajame VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatytą apskaitinio įvertinimo keitimo tvarką.
Pagal PMĮ 13 straipsnį „Vieneto turtas“, ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.
Pagal PMĮ 18 str.12 str., jeigu vienetas nusprendžia sumažinti ilgalaikio turto grupės (-ių) nusistatytą minimalią kainą, tai pagal šią naujai nusistatytą minimalią kainą tik naujai įsigytas turtas priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam turtui.
Ilgalaikio Turto Klasifikavimas
Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau šis įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose. Apskaitoje turtas klasifikuojamas pagal įvairius požymius: materialinę išraišką, naudojimo laiką, priklausomybę, vaidmenį įmonės veikloje ir kitus požymius. Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą.
Valučis ir Palubinskienė (2005) pateikia IMT klasifikavimą pagal įsigijimo šaltinius. Jie teigia, kad visi pastarieji būdai turi skirtingas turto naudojimo reikmes. G. Šinskas(2007), p. 465; Gudaitienė, p. nurodo, kad turtas turi būti naudojamas įmonėje pajamoms uždirbti per tą laikotarpį, kai panaudojant šį turtą bus uždirbamos pajamos.
Ilgalaikio Turto Apyvartumo Rodiklis ir Efektyvumo Samprata
Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką ,,efektyvumas“ aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resurssų, energijos) palyginimo laipsnis. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato. Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai - sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų. Kitas vadybos srities mokslininkas P.F. Drucker efektyvumo sampratą formuoja kiek kitaip ir apibūdina kaip - sugebėjimą daryti dalykus teisingai.
Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį.
Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos.
1 lentelė. Efektyvumo apibrėžimai
| Autorius | Efektyvumo apibrėžimas |
|---|---|
| C.S.Certo, S.T. Husted | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo | Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A.Jakutis | Efektyvumas - įvairus išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalų produkto gamybą. |
| V.Snieška | Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
Kiekvienas įvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo. Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę - toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visos dalims skiriama pakankamai dėmesio.
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Siekiant šioje ilgalaikio turto dalyje surasti efektyvumo valdymo sprendimai gali būti labai skirtingi, nes efektyvumas suvokiamas skirtingai. LT
Ilgalaikį materialųjį turtą turi ir naudoja visos įmonės nepriklausomai nuo jų dydžio ir veiklos pobūdžio. Jis turi labai didelę reikšmę finansinei įmonių būklei ir veiklos rezultatams, todėl svarbu atlikti nuodugnią šio turto analizę. Straipsnyje pateikiama ilgalaikio materialiojo turto kompleksinės analizės metodika remiantis finansinės apskaitos sistemoje kaupiama informacija. Rekomenduojama ilgalaikio materialiojo turto analizės nuoseklumo schema, išskiriant šiuos turto analizės etapus: 1) sudėties, 2) struktūros ir dinamikos, 3) kaitos, 4) techninės būklės, 5) naudojimo, 6) pelningumo ir 7) analizės rezultatų apibendrinimo ir rekomendacijų parengimo. Kiekvienu analizės etapu nurodyti svarbiausi klausimai, kuriuos būtina tirti, pateikiamos finansinių santykinių rodiklių formulės ilgalaikio materialiojo turto techninei būklei, naudojimo efektyvumui ir pelningumui įvertinti.
tags: #ilgalaikio #materialaus #turto #analize #straipsniai