Buto remonto etapai: grindų betonavimas, dažymas ir apdaila

Buto remontas - tai kompleksinis procesas, apimantis įvairius etapus, pradedant nuo planavimo ir baigiant apdailos darbais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius buto remonto etapus, ypatingą dėmesį skirdami grindų betonavimui, dažymui ir šlifavimui.

Grindų betonavimas: nuo paruošimo iki galutinio rezultato

Grindų betonavimas - patogi, patvari, ilgaamžė, greita ir palyginti nebrangi technologija. Betoninės grindys nedulka, yra atsparios nusidėvėjimui, karščiui, šalčiui, jas galima dengti tiek lauke, tiek viduje, o taip pat išliejamos labai greitai. Tokios grindys įprastai yra naudojamos kaip pagrindas, o ant jų dedama kita medžiaga - linoleumas, parketas, medis ar plytelės. Taigi, kaip betonuoti grindis?

Grindų paruošimas betonavimui

Meistrai, kurie betonuoja grindis, pradeda nuo pagrindo paruošimo. Jeigu buvo senas pagrindas, pirmiausia yra pašalinami jo likučiai, nuplaunamos dulkės bei purvas. Atliekami santechnikos darbai. Kanalizacijos, radiatorių ir vandens vamzdžiai su apsaugomis tvirtinami prie grindų. Atliekami elektros instaliacijos darbai.

Atlikus elektros ir santechnikos instaliacijos darbus yra lyginamas smėlis. Smėlis turi būti išlygintas 5mm tikslumu: kuo lygesnis smėlis, tuo geresnis šilumos izoliacinių plokščių efektyvumas. Jeigu aukštis yra tinkamas, dedamas izoliacinis sluoksnis (polistireno putplasčio plokštės). Izoliacinis sluoksnis turėtų būti dedamas kaip įmanoma kompaktiškiau. Jeigu yra išvedžioti vamzdžiai, plokštėse reikia padaryti atitinkamo dydžio įdubimus.

Grindims apšiltinti naudojamas EPS 100 (ar aukštesnės klasės) putplastis. Apšiltinimui galima dėti 2-3 cm storio akmens vatą. Prieš betonavimą tiesiama garo izoliacinė plėvelė. Ji reikalinga tam, kad betone neatsirastų plyšių ir kad sulaikytų drėgmę.

Grindų apšiltinimas polistirenu

Betonavimo procesas

Užmaišomas betonas su papildais. Kad betonas nesutrūkinėtų, jame įmaišomas polimerinis ar metalinis pluoštas (fibra). Betonas pilamas ant paruošto paviršiaus ir išlyginamas liniuote, gulsčiuku bei elektrine glaistykle.

Svarbūs betonavimo elementai:

• Cementas: Tai miltelių pavidalo medžiaga, kuri, sumaišyta su vandeniu, rišasi ir kietėja.
• Plautas smėlis: Smėlis turi būti kaip įmanoma geriau perplautas ir išvalytas nuo dulkių, purvo ir kitų teršalų.
• Vanduo: Kaip ir smėlis, vanduo, būtinai turi būti švarus ir be jokių papildomų priemaišų, kadangi jos gali susilpninti betono atsparumą.
• Armavimo plaušas (fibra): Tai yra polipropileno pluoštas, skirtas betono savybių gerinimo medžiaga, kuri padeda jam vėliau neskilti ir neįtrūkti.
• Plastifikatoriai ir modifikatoriai: Plastifikatoriai šildomoms grindims. Šis priedas sumažina vandens poreikį mišinyje, todėl grindys mažiau skilinėja.
• Armavimo tinklas: Saugo grindis nuo įtrūkimų, apsaugo vamzdžius, laidus ir apšiltinimo medžiagas. Tinklas yra lakštinis, pagamintas iš vielos. Renkantis tinklą svarbu atkreipti dėmesį į vielutės storį, akutės dydį (20 - 30 cm)bei lakšto išmatavimus.

Paklotas tinklas surišamas viela. Izoliacinė (kompensacinė) juosta: Grindys negali tiesiogiai liestis su sienomis, kadangi plėsdamasis betonas pradės stumi sienas. Tam, kad betonas nepratekėtų, yra klijuojama speciali juosta. Polietileno plėvelė: Ji reikalinga, kad betone neatsirastų plyšių ir nesiskverbtų drėgmė. Plėvelės sunaudojama apie 10% daugiau negu bendras grindų plotas. Putų polisterolis EPS100: Naudojamas apšiltinimui. Akmens vata: Ekstruzinis polistireninis putplastis XPS. Keramzitas. Tai molio granulės, kepintos aukštoje temperatūroje. Apšiltinimą akmens vata rinkitės, jeigu reikalinga gera garso izoliacija, kitais atvejais tinka putų polistirolas.

Išlietą masę reikia sutankinti (sutrombuoti).

Ypatingi atvejai: garažo ir šildomų grindų betonavimas

Garažo grindų betonavimas yra ypatingas tuo, jog turi būti atliktas ypač kompetetingai, nes garažo grindys turi atlaikyti dideles apkrovas. Kadangi garaže yra laikomi įvairūs įrankiai, rakandai, atliekami remonto darbai, todėl grindys gali apsinešti purvais ir nešvarumais. Gera danga apsaugos nuo kenksmingo medžiagų poveikio ir palaikyti tvarką nebus sunku. Betoninės grindys turi būti padengtos poksidine ar poiuretanine danga. Tai gali būti dažai, guminė danga, pabarstai. Ši danga taip pat apsaugos nuo įtrūkimų, išblukimų, skilimų, ji yra pakankamai nebrangi ir lengvai padengiama. Garažo grindims rekomenduojama kloti 8-10 cm.

Šildomų grindų betonavimas bute ar name yra gan sudėtingas procesas, todėl būtų geriau jį patikėti profesionalui. Apšiltinti grindis galima keliais būdais: vamzdeliais tekančiu šiltu vandeniu, elektra arba grindyse esančiuose kanaluose pučiant šiltą orą. Šildomoms grindims betonuoti įprastai dedami du šiltinimo sluoksniai (putplasčio plokštės). Galima naudoti specialias plokštes, skirtas šildomoms grindims, tuomet putplastį reikės tieti vienu sluoksniu. Šildomų grindų plokštės turi specialius griovelius šildymo vamzdeliams, todėl nereikia papildomo tvirtinimo ir armavimo. Paviršiaus paruošimas. Išlyginamas paviršius, sutankinamas gruntas. Šildomų grindų pagrindas turi būti stiprus, švarus ir sausas. Jeigu naudojamos bituminės mastikos (hidroizoliacinė), turi būti klojama polietileninė plėvelė. Šilumos izoliacinių medžiagų sudėjimas. Grindų betonavimas. Būtina naudoti specialius šildomoms grindims skirtus plastifikatorius. Betonuojant temperatūra negali būti didesnė nei 25 laipsniai.

Grindų dažymo darbai

Grindų dažymo specialistams svarbu žinoti, kokių patalpų - gyvenamųjų ar pramoninių, sandėlių, garažų ir kt. - grindys bus dažomos. O jeigu grindų dažymo darbus nusprendėte atlikti patys, pradėti reikėtų nuo jų įvertinimo - kokios yra dabartinės grindys (medinės, betoninės ar kt.), kokia jų būklė, ar norite atnaujinti senas grindis ar klosite ir dažysite visiškai naujas grindis. Iš tiesų, ne visos grindys gali būti dažomos, tačiau didžiąją dalį - galima dažyti. Ir tai nėra sudėtingas darbas. Viskas, ko reikia - tinkamai pasiruošti grindų dažymo procesui.

Dar vienas svarbus aspektas nusprendus atlikti grindų dažymo darbus - tinkamai pasirinkti dažus. Pasirinkimas gali būti dvejopas - akriliniai dažai (vandens pagrindu) ir epoksidiniai dažai. Kaip žinoti, kuri dažų rūšis tinkamiausia jūsų atveju?

Epoksidiniai dažai

Tai tinkamiausias variantas patalpose, kuriose itin daug ir dažnai vaikštoma. Tiesa, norint, kad grindų dažymo rezultatas džiugintų, reikėtų laikytis kelių reikalavimų, taikomų epoksidinei dangai. Pirmiausia, ji turi būti ant tvirto pagrindo (pavyzdžiui, betono). Antra, privalu laikytis reikiamų terminų, t. y. kad po betonavimo darbų būtų praėjęs maždaug mėnesis ir grindų pagrindas būtų visiškai sausas. Taip pat nuo grindų dangos turi būti pašalinti visi nešvarumai ir dėmės. Galiausiai, jei grindų danga turi nelygumų, reikėtų ją pašalinti naudojant specialius grindims tinkamus glaistus.

Akriliniai dažai

Tai populiariausia dažų rūšis, itin vertinama dėl savo ekologiškumo ir greito džiūvimo. Be to, šie dažai neskleidžia stipraus kvapo ir yra nekenksmingi sveikatai. Lengva užtepti, tolygiai padengiama grindų danga. Itin patvarūs - nenusilupa ir neskeldėja net ir tada, jei grindų paviršius prieš dažymą nebuvo nugruntuotas. Taip pat nusprendus atlikti grindų dažymo darbus su akriliniais dažais, svarbu žinoti, kad jie turi įvairių blizgumo lygių - mažai blizgūs, blizgūs, pusiau matiniai ir matiniai dažai. Jie pasižymi tam tikra specifika. Pavyzdžiui, paviršius, padengtas blizgiais dažais, bus lengviau valomas, tačiau išryškins visus nelygumus. Tuo tarpu paviršius, dengtas matiniais dažais, bus sunkiau valomas, bet paslėps visus nelygumus.

Senų grindų dažymas

Jei patalpose yra senos grindys, kurias reikia atnaujinti, svarbiausias aspektas - tinkamos dažymo priemonės ir instrumentai, t. y. būgninis ir diskinis šlifuokliai, kuriuos galima arba nusipirkti, arba išsinuomoti, ir švitrinis popierius. Senų grindų dažymo darbai turėtų būti suskirstyti etapais. Pirmasis etapas apima senų dažų pašalinimą. Tai galima atlikti švitriniu popieriumi arba būgniniu šlifuokliu. Tiesa, kampams nušlifuoti prireiks ir diskinio šlifuoklio. Grindų dažymo darbus atliekantys specialistai rekomenduoja atidžiai pasižiūrėti, ar grindyse nėra vinių, nes jie gali sugadinti būgninį šlifuoklį ar suplėšyti švitrinį popierių. Tad patarimas - prieš šlifuodami grindis, sukalkite giliau vinis.

Medinių grindų dažymas

Gruntavimas

Atliekant vidaus apdailą, ypač dažymo darbus, prireikia įvairių statybinių priemonių ir medžiagų, be kurių šie darbai sunkiai įsivaizduojami. Viena iš tokių medžiagų - statybinis gruntas, kurio esminė funkcija - stiprinti paviršiaus sukibimą su tam tikro mišinio (pavyzdžiui, dažų) sluoksniu. Ši statybinė medžiaga gali būti naudojama ir dėl kitų priežasčių - labai dažnai tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, gipsiniai tinkai, reikalauja nepriekaištingai atliktų gruntavimo darbų, padedančių tinkui išdžiūti, o paviršiui būti lygiam.

Gruntai gali būti klasifikuojami į kelias rūšis - giluminiai gruntai, cementiniai gruntai, sukibimą užtikrinantys gruntai, aktyvias medžiagas blokuojantys gruntai ir specialieji gruntai. Sau tinkamiausią gruntą išsirinkti galima įvertinus pagrindines grunto savybes, jų veikimo pobūdį, dengiamojo sluoksnio poreikius ir kt.

Gruntų rūšys

• Giluminiai gruntai. Šio grunto sudėtyje - itin smulkios dalelės, kurios giliai prasiskverbdamos į pagrindą, pagerina jo savybes. Beje, kokybiški giluminiai gruntai stabdo oro pūslių susidarymą, todėl vidaus apdailos darbų rezultatas būna efektyvesnis.
• Cementiniai gruntai. Juos sudaro sausas cemento ir smėlio mišinys, kurio esminė funkcija - pagerinti tinko sukibimą su pagrindu ir suvienodinti paviršiaus įgeriamumą. Ši grunto rūšis puikiai tinka tiek vidaus apdailos darbams, tiek išorės darbams atlikti. Dažniausiai naudojami ant specialaus - mišraus mūro arba glotnaus betono - pagrindo, prieš atliekant tinkavimo darbus. Beje, kartais šis gruntas nepriskiriamas prie gruntų.
• Sukibimą užtikrinantys gruntai. Šių gruntų sudėtyje yra didelių dalelių, negalinčių prasiskverbti į pagrindą ir dėl šios priežasties ant pagrindo paviršiaus suformuojančių plėvelę.
• Gruntai, blokuojantys aktyvias medžiagas. Tai iš esmės yra sukibimą užtikrinantys gruntai, tačiau jie turi vieną specifinę savybę - blokuoja pagrinde esančias aktyvias medžiagas. Tuomet jos nekyla į paviršių ir negadina bendro vidaus apdailos vaizdo. Tai ne vienintelė gera šios gruntų rūšies savybė, jie taip pat garantuoja gerą sukibimą, tolygų džiūvimą, spalvos vientisumą (ant gruntuoto paviršiaus lengviau liejasi dažai) ir bendrą vidaus apdailos darbų kokybę.

Ši gruntų rūšis nenaudojama matomai apdailai, nes neturi dekoratyvinių savybių. Gliftiniai - itin tinkami metaliniams paviršiams, išdžiūsta per parą. Perchlorviniliniai - itin tinka metaliniams paviršiams, išdžiūsta per valandą (esant tinkamai temperatūrai - 18-20 C). Dažniausiai gruntas dengiamas pasitelkus tam tikras priemones - teptukus, šepečius ar volelius. Yra ir tokių gruntų, kurie dengiami mašininiu būdu.

Pirmiausia, jei gruntas pasirinktas tinkamai, tai leis pagrindui tvirtai sukibti su apdailos sluoksniu. Dėl šios priežasties atlikti vidaus apdailos darbai bus kokybiški ir ilgaamžiški. Taigi gruntų pasirinkimas yra išties didelis - pagal jų tipą ar rūšį, panaudojimo sritį, savybes, sudėtį ir pan. - tačiau lengviausia gruntą išsirinkti tuomet, kai yra įvertintas paviršius.

Glaistymas

Glaistymas - vienas iš esminių vidaus apdailos darbų, kurio paskirtis yra sukurti lygų paviršių. Ir šio vidaus apdailos darbo rezultatą labiausiai lemia pasirinkta priemonė, t. y. Glaistai gali būti skirstomi pagal cheminę sudėtį (polimeriniai, kurie yra elastingi, plastiški ir pralaidūs garams; lateksiniai, kurie dažniausiai skirti atliekant drėgnų patalpų vidaus apdailą), pagal paskirtį (gipskartonio plokščių siūlėms; baigiamajam sluoksniui, besiruošiantiems atlikti dažymo darbus; storam sluoksniui formuoti), pagal kietėjimo laiką ir kitus įvairius požymius. Būtent dėl jų skirstymo, išsirinkti sau tinkamiausią glaistą gali būti sudėtinga.

Dažniausios glaistymo klaidos ir kaip jų išvengti

• Pakartotinis jau kietėjančio glaisto naudojimas. Kad išvengtumėte šios glaistymo klaidos, ruoškite reikiamą kiekį glaisto, tinkamai jį pasirinkite atsižvelgdami į glaistymo ypatumus ir savybes. Taip pat naudokite švarų indą ir kambario temperatūros vandenį. Būtinai vadovaukitės ant glaisto pakuotės ar jo techniniame lape nurodytomis glaisto ruošimo instrukcijomis - neviršykite nurodytos vandens normos, neskystinkite ir netirštinkite mišinio pildami papildomą kiekį vandens ar glaisto miltelių. Ši taisyklė galioja gipsiniam tinkui, t. y. jei mišinys pradėjo kietėti, geriau jo nebenaudokite.
• Glaistymo darbai atliekami netinkamu vidaus apdailos darbų metu. Ši klaida dažniausiai lemia netinkamai, neprofesionaliai atliktus glaistymo darbus, kurių rezultatas - atsiradę įtrūkimai, suskilinėjimai bei nelygumai siūlėse ir vidiniuose kampuose. Pirmiausia, laikykitės tinkamos temperatūros (ji turi būti ne žemesnė, nei 10°C), reikalingos siūlių armavimui ir glaistymui, įvertinkite patalpos drėgmę. Antra, jei taupydami glaistą netinkamai apdorojote siūlę ir ji įtrūko, dirbkite kruopščiau ir atsakingiau - į siūlę įspauskite pakankamą kiekį glaisto, kad siūlė būtų visiškai užpildyta, ir išlyginkite ją braukdami išilgai siūlės.

Tad trumpai tariant, jeigu norite išvengti glaistymo klaidų, laikykitės bendro vidaus apdailos darbus atliekančių meistrų patarimo - vadovaukitės glaisto gamintojo instrukcijomis ir tinkamai jį paruoškite savo darbams, laikykite bendrų, glaistymo darbams keliamų reikalavimų ir dirbkite kruopščiai bei atsakingai.

Gipsinis tinkas

Nusprendus atlikti remontą, kyla daugybė klausimų - kaip vyksta remonto darbų procesas, kokias technologijas pasirinkti, kokias statybines medžiagas naudoti ir kt. Vieno ir konkretaus atsakymo, deja, nėra. Viskas priklauso nuo remonto darbų pobūdžio, specifikos, galimų investicijų ir kitų dalykų. Tačiau per savo ilgametį darbą, pastebėjome, kad beveik visiems klientams rūpi viena statybinė medžiaga, kuri nepakeičiama ir naudojama atliekant bet kokius remonto darbus, tai - gipsinis tinkas. Jis itin vertinamas dėl savo ekonominių ir estetinių savybių, ypač dėl greito tinkavimo ir džiūvimo, lygaus ir glotnaus paviršiaus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie gipsinį tinką:

• Koks galimas didžiausias gipsinio tinko sluoksnio storis? Minimalus tinko storis - 5 mm, vidutinis - 10 mm, o jei tinkuojama daugiau nei 30 mm, tuomet jau reikėtų tinkuoti dviem sluoksniais.
• Per kiek laiko išdžiūsta gipsinis tinkas? Jeigu patalpos sąlygos tinkamos, normalios, tai 10 mm sluoksnio tinkas džiūna ne trumpiau negu 2 savaites.
• Kokį pagrindą dėti prieš naudojant gipsinį tinką? Pagrindas gali būti pasirenkamas pagal Jūsų poreikius, nes gipsinis tinkas gali būti dengiamas ant visų įprastinių statybinių pagrindų, t. y. betono, statybinių plokščių, įvairių rūšių mūro ir pan.
• Ar galima gipsinį tinką dėti ant cementinio tinko? Galima, tačiau toks pasirinkimas užims daug laiko - netgi kelis mėnesius, kol cementinis tinkas išdžius.
• Ar gipsinį tinką galima naudoti įvairiose patalpose? Taip, gipsinį tinką galima naudoti visose patalpose, tik vienintelė sąlyga - jose turi būti palaikomas įprastas drėgnumo lygis.

tags: #busto #butinasis #remontas #apdaila