Nuosavo būsto įsigijimas yra svarbus žingsnis kiekvienai jaunai šeimai, bet šis procesas dažnai būna susijęs su finansiniais iššūkiais. Pasinaudojus valstybės parama ar subsidijomis, jaunoms šeimoms tampa lengviau įsigyti būstą.
Būsto paskola su valstybės parama jaunoms šeimoms yra puiki galimybė įsigyti pirmąjį būstą ir pradėti kurti savarankišką gyvenimą. Lietuvoje gali būti teikiamos įvairios paramos priemonės, kurios padeda įsigyti būstą jaunoms šeimoms, ypač regionuose. Tačiau prieš priimant sprendimą, svarbu kruopščiai įvertinti savo finansines galimybes, susipažinti su paramos sąlygomis ir pasinaudoti siūlomomis galimybėmis.
Subsidija pirmam būstui įsigyti
Kas Laikoma Jauna Šeima?
Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius - iki 36 metų.
Pagrindinės Paramos Būstui Formos
Subsidija būstui įsigyti - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui įsigyti - gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti. Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai.
Jei asmuo ar šeima turi teisę į paramą būstui įsigyti, tai gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Subsidijos Dydis ir Papildoma Parama
Subsidijos dydis - nuo 10 iki 15 proc.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą - sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo iki 36-erių metų amžiaus.
Reikšmingiausi Pakeitimai Nuo 2025 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasakoja, kad pagrindiniai nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigalioję finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo pakeitimai yra šie:
- subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių nuo 10 iki 15 proc., vietoj 15-30 proc.;
- nustatoma įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120 tūkst. Eur;
- atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik užbaigus statybas;
- atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo, numatant, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
- įtvirtinta nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj buvusių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
- nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skiria papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
„Šiais metais nauji prašymai dėl finansinės paskatos nepriimami. Pagal nuo 2025-01-01 įsigaliojusią tvarką, pirmiausia buvo sudaryta galimybė pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis toms šeimoms, kurios iki 2024-12-31 buvo pateikusios prašymus.
Šeimų, kurios pageidavo pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis, 2025-03-17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus, nebuvo daug, virš 80 šeimų.
Šeimos, kurioms buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, turi 4 mėnesius būsto kreditavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi nuo teisės į finansinę paskatą nustatymo, kitaip sakant pažymų išdavimo dar nėra praėję 4 mėnesiai, šiuo metu būtų netikslu daryti išvadas apie naujų finansinės paskatos sąlygų įtaką būsto paskolų gavimui“, - komentuoja SADM.
Anot ministerijos atstovų, kadangi šiais metais nauji prašymai dar nėra priimami, nėra ir galimybės įvertinti, kokią įtaką naujos nuostatos turi šeimų, pageidaujančių gauti paskatą, skaičiui.
Kaina - Esminis Trukdis
Visgi, pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, nors finansinė valstybės parama - svarbus žingsnis stiprinant regionus, dalis šalies bankų šiuo metu nepriima naujų paraiškų būsto paskoloms su parama regionuose. Dėl šios priežasties, anot specialistės, kai kurios jaunos šeimos ieško alternatyvų arba laikinai atideda planus įsigyti būstą.
„Mūsų bankas nesitraukia iš šios programos ir planuoja aktyvų dalyvavimą joje visus metus - šio sprendimo nekeičia nei išaugusi administracinė našta, nei specifiniai programos reikalavimai. Nepaisant iššūkių, matome, kad ši parama - itin svarbi jaunoms šeimoms regionuose, kur būsto pasirinkimas ir finansavimo galimybės dažnai yra ribotos“, - teigia L. Žukovė.
2025 m. kovo mėnesį banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad pagrindinė kliūtis jauniems žmonėms įsigyti būstą - aukštos nekilnojamojo turto kainos. Būtent tai pažymi 61 proc. 18-29 metų ir 50 proc. 30-39 metų respondentų.
„Kaip dar vieną iššūkį respondentai akcentuoja ir per mažas pajamas paskolai gauti (atitinkamai 21 proc. ir 13 proc.) bei aukštas palūkanų normas (po 34 proc. abiem amžiaus grupėms). Tokie rezultatai tik patvirtina, kad kiekviena papildoma finansinė priemonė, tokia kaip valstybės parama, jauniems žmonėms gali būti lemiama sprendžiant būsto prieinamumo klausimus“, - sako ekspertė L. Žukovė.
Valstybės teikiama finansinė parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, apima dalinį pradinio įnašo kompensavimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi sukaupę santaupų, bet siekia įsikurti mažesniuose miestuose ar miesteliuose.
„Būsto rinka Lietuvoje vis dar labai koncentruota didmiesčiuose, tačiau regionai turi daug potencialo - tiek gyvenimo kokybės, tiek kainų požiūriu. Dėl to ši paramos priemonė ne tik padeda pavienėms šeimoms, bet ir prisideda prie regionų stiprinimo“, - įsitikinusi L. Žukovė.
Teritorijos, Kuriose Šeimos Dažniausiai Įsigyja Būstus Su Valstybės Parama
SADM teigimu, iki šiol populiariausios teritorijos, kuriose šeimos įsigijo būstus su valstybės parama, buvo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav.
O štai Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r. sav., Visagino sav., Rietavo sav. yra vietos, kurios sulaukė mažiausiai norinčių čia apsigyventi pasinaudojant valstybės parama.
Pasak L. Žukovės, aukštos būsto kainos išlieka pagrindine kliūtimi įsigyti būstą Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų gyventojams - tai kaip didžiausią barjerą nurodė atitinkamai 41 proc., 40 proc. ir 37 proc. respondentų. Panašios tendencijos fiksuotos ir šių miestų apskrityse - čia kainas kaip pagrindinę kliūtį įvardijo 26 proc., 41 proc. ir 37 proc. apklaustųjų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ jau finansavo apie 4 mln. Eur būsto paskolų su valstybės parama jaunoms šeimoms, o aktyviausiai šia galimybe naudojosi šeimos iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos apskričių.
„Finansinė paskata yra teikiama laikantis eiliškumo pagal prašymo datą ir laiką, išskyrus atvejus, kai prie valstybės teikiamos finansinės paskatos savo finansine parama prisideda savivaldybė ir (ar) būstas yra įsigyjamas prioritetinėje plėtros teritorijoje. Tokiais atvejais prašymai nagrinėjami prioriteto tvarka.
Pašymai registruojami viename bendrame sąraše“, - komentuoja SADM.
Kaip Greitai Galima Gauti Paramą?
Ministerijos teigimu, kadangi pastaruosius keletą metų valstybės biudžeto skiriamų lėšų finansinei paskatai teikti nepakakdavo visų šeimų pašymams patenkinti, buvo sudaromas laukiančiųjų sąrašas, kuriame kai kurioms šeimoms teko laukti beveik dvejus metus.
Šiais metais, skyrus papildomą finansavimą finansinei paskatai teikti, laukiančių sąrašas gan sparčiai tirpsta: 2025-ųjų liepą finansinės paskatos laukė apie 200 šeimų, nors 2025 m. pradžioje sąraše jų buvo virš 1000.
Finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo ir laukimo laikas niekaip nepriklauso nuo teritorijos, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą.
Be to, pasak SADM, ateityje finansinės paskatos laukimo problemos apskritai neliks, nes nuo 2025-01-01 laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašas nebėra sudaromas.
Patenkinus iki 2024-12-31 pateiktus prašymus, įrašytus į laukiančiųjų sąrašą, finansinė paskata bus teikiama, skyrus valstybės biudžeto asignavimų ir paskelbus kvietimą teikti prašymus.
Jeigu poreikis bus didesnis nei skirti asignavimai finansinei paskatai teikti, pertekliniai prašymai bus atmetami ir nauji jie galės būti teikiami tik paskelbus naują kvietimą.
Pagrindiniai Patarimai Norintiems Gauti Paramą
Ministerijos atstovai jaunoms šeimoms pataria pirmiausia įsivertinti realias galimybes gauti būsto kreditą.
Taip pat rekomenduoja pasidomėti, ar savivaldybė, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą, skiria papildomą finansinę paramą, kuri galėtų turėti įtakos tiek prašymo nagrinėjimo prioritetizavimui, tiek finansinių įsipareigojimų palengvinimui, padengiant dalį būsto kredito.
Finansuojamų teritorijų sąrašas kiekvienų metų pradžioje skelbiamas SADM interneto svetainėje.
Svarbūs Aspektai Kreipiantis Dėl Paramos
- Kreipimasis į savivaldybę: Pirmasis žingsnis yra kreiptis į savivaldybę, kuriame ketinate įsigyti būstą.
- Pajamų įvertinimas: Bankai vertina ne tik šeimos pajamas, bet ir jų stabilumą bei nuolatines išlaidas.
- Pradinis įnašas: Dauguma bankų reikalauja pradinio įnašo, kuris dažniausiai sudaro bent 15 % būsto vertės.
- Palūkanos ir grąžinimo laikotarpis: Pasidomėkite skirtingų bankų siūlomomis palūkanų normomis ir grąžinimo laikotarpio sąlygomis.
Jaunoms šeimoms teikiama subsidija pirmojo būsto įsigijimui pagal LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Subsidija padeda sumažinti pradinio įnašo poreikį arba sutrumpinti paskolos grąžinimo laikotarpį.
Pirmajam būstui: subsidija gali būti skirta tik pirmojo būsto įsigijimui.Regionų skatinimas: parama galioja būstams, įsigyjamiems tam tikruose Lietuvos regionuose. Galiojantis teritorijų sąrašas pateikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.