Būsto Paskolos Draudimas ir Varžytynės: Kaip Apsaugoti Savo Turtą

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių susiduria su sunkumais mokant būsto paskolas, todėl svarbu žinoti, kaip apsaugoti savo turtą. Vienas iš būdų tai padaryti - apsidrausti būsto paskolą.

Būsto Paskolų Draudimo Esmė

Būsto paskolų draudimas (BPD) - tai priemonė, padedanti apsaugoti paskolos gavėją nuo finansinių sunkumų, kurie gali kilti netekus darbo, susirgus ar kitais nenumatytais atvejais. Lietuvoje paskolas yra apdraudę ketvirtadalis būsto kreditus paėmusių žmonių.

Per pastarąjį pusmetį BPD ėmėsi gelbėti beveik 1200 paskolas turinčių klientų, kurių padėtis tapo kritiška. Prieš tris mėnesius tokių žmonių buvo perpus mažiau, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Už šiuos žmones įmokas bankams mokėsime metus, vėliau jie šią skolą mums turės grąžinti“, - sakė BPD vadovė Gitana Griškėnienė.

Tačiau draudikai atsisako mokėti bankams už pakankamai pinigų ir turto turinčius klientus, pavyzdžiui, daug butų prisipirkusius spekuliantus. BPD skolininkais šiemet jau tapo apie 180 žmonių, su kuriais bankai nutraukė sutartis. Kai bankas nutraukia sutartį, BPD privalo grąžinti kliento skolą. Tada žmogus tampa skolingas draudimo bendrovei, o skola padengiama pardavus įkeistą būstą.

Varžytynės ir BPD

Šiuo metu paskelbtos maždaug dvidešimt BPD klientų turto varžytynės, daugiausia - Klaipėdos mieste. Per artimiausius kelerius metus, kaip prognozavo „Būsto paskolų draudimo“ direktorius Marijus Mikalauskas, objektų, kurie paklius į varžytines, turėtų atsirasti dar apie tūkstantį. Kadangi kelias, kol būstas atsiranda varžytinėse, ilgas, daugelio NT objektų savininkų bėdos su bankais prasidėjo 2009-aisiais.

„Jei žmogus bando ką nors daryti, tai ir padaro. Paprastai į varžytines nueina toks būstas, kurio savininkai nieko nesiima. Pavyzdžiui, nusipirkęs naujos statybos būstą jis išvažiuoja gyventi į užsienį“, - sakė M.Mikalauskas.

Įsipareigojimų kupra didėja ir tiems žmonėms, už kuriuos bankams įmokas ėmė mokėti specialiai valstybės sukurta Ūkio ministerijai pavaldi bendrovė "Būsto paskolų draudimas". Šiuo draudimu šalyje yra apsidraudę apie 38 tūkst. būsto paskolas paėmusių asmenų.

Praėjusių metų pabaigoje "Būsto paskolų draudimas" bankams mokėjo už 911 žmonių būsto paskolas kas mėnesį vidutiniškai po 1100 litų. Palyginti su 2009-aisiais, draudžiamųjų atvejų sumažėjo trečdaliu. Šiuo metu penkis butus iš varžytinių bando parduoti ir "Būsto paskolų draudimas".

Paklaustas, apie "Būsto paskolų draudimu" apsidraudusių žmonių finansinę padėtį, M.Mikalauskas sakė dar nematantis, kad klientų finansiniai sunkumai mažėtų. "Todėl net ir šiuo etapu bandome rasti abi puses tenkinantį sprendimą. Būtent dėl šios priežasties parduoto varžytinėse turto kiekis palyginti nedidelis, ypač kai kalbama apie gyvenamąjį būstą", - sakė jis.

Statistika

Žvelgiant į Centrinės hipotekos įstaigos turimus duomenis matyti, jog į varžytines atiduotų gyvenamųjų namų ar butų skaičius nuo 2008-ųjų iki praėjusių metų tik augo. Ir augo gana įspūdingai.

Jei prieš sunkmetį Centrinės hipotekos įstaigoje buvo 49 NT objektai, kuriuos siūlyta pirkti varžytinėse, tai po metų, 2009-aisiais, šis skaičius išaugo daugiau nei trigubai - iki 178. 2010 m. į varžytines atiduotų NT objektų buvo 289. 2011-aisiais metais varžytinėse pardavinėti 684 gyvenamieji namai ir butai. O vien iki 2012 m. liepos Centrinėje hipotekos įstaigoje registruoti 629 NT objektai, kurie pardavinėti varžytinėse. Dabar „Būsto paskolų draudimo“ tinklapyje parduodama 250 NT objektų, kurių savininkai nepajėgė bankui mokėti paskolos už būstą. 50 jų - visiška „Būsto paskolų draudimo“ nuosavybė, likę 200 - siūlomi varžytinėse.

Tai reiškia, kad jei būstui atsiras pirkėjas, pinigai bus pervesti kreditoriui. Jei pasiseks NT parduoti už didesnę kainą, nei skola kreditoriui, likusi dalis pinigų pereis ankstesniam būsto savininkui.

Kaip Išvengti Varžytynių: Patarimai

Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento priežiūros tarnybos vyresnysis specialistas, kiekvienam, galvojančiam imti paskolą, visų pirma pataria įvertinti savo finansines galimybes. Daugelis bankų savo tinklapiuose pateikia skaičiuokles, kurios leidžia apytikriai suskaičiuoti, kokio dydžio būtų įmoka.

Tai leistų įvertinti, ar nuo savo biudžeto numetus tokią sumą galėtumėte išgyventi. Kitas žingsnis - atsižvelgti į pačios paskolos dydį ir pradinį įnašą, kurio bankas prašo 15 proc. nuo paskolos. Paskolos dydis labai svarbus, nes nuo paimtos sumos skaičiuojamos palūkanos. Be to, kuo ilgesniam laikotarpiui imate paskolą, tuo daugiau teks atseikėti palūkanoms. Palyginkite visų bankų pasiūlymus. Tą galima padaryti ir internete.

Anot pašnekovo, bankų klientai ne visada atkreipia dėmesį į tai, jog palūkanų normos būna kintamos ir fiksuotos. Pastarosios nereiškia, kad visą laiką mokėsite fiksuotą sumą. Be to, keičiantis palūkanų normai ji gali tiek mažėti, tiek kilti. Atkreipkite dėmesį, kokia valiuta imate paskolą - litais ar eurais. Pravartu įvertinti, kad Lietuva turėtų įsivesti eurą. Todėl, jei paimsite paskolą litais, ji bus perskaičiuota eurais.

„Vienas geras patarimas prieš imant paskolą - pasitarti su kitais. Tikrai turime draugų, kurie jau yra ėmę paskolas. „Bankai primygtinai reikalauja, kad klientai apsidraustų gyvybę. Tiek bankai stengiasi, kad įvykus nelaimei nereikėtų šeimos išvaryti iš namų, tiek ir patys žmonės turi apie tai susimąstyti“, - kalbėjo Lietuvos banko atstovas. Anot jo, net ir laiduotojui verta apsidrausti gyvybę.

„Draudimas visada gerai. Įvykus nelaimei, laiduotojo giminaičiams bus lengviau pragyventi. Be to, jei pagrindinis paskolos mokėtojas vėluoja mokėti įmokas, visa atsakomybė tenka laiduotojui. Todėl pinigai gauti už draudimą būtų skirti kreditoriniams įsipareigojimams dengti“, - patarė A.Šilgalis.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad draudimą, galintį užtikrinti būsto paskolos įmokų mokėjimą ligos ar nedarbo atveju, rinktųsi kas antras gyventojas (56 proc.). Tačiau tikrovė yra kitokia: per aštuonis šių metų mėnesius bankas suteikė beveik 3 tūkst. naujų būsto paskolų, tačiau tik kas aštuntas (13 proc.) ją ėmęs asmuo draudėsi gyvybės draudimu.

„Swedbank“ devynių mėnesių duomenys rodo, kad gyvybės draudimo sutartį pasirašo 43 proc. imančiųjų paskolą. „Swedbank“ duomenimis, iki sunkmečio - 2007-2008 m. 2009-aisiais pasirašančiųjų gyvybės draudimo sutartį skaičius gerokai išaugo. Ją sudarydavo apie du trečdalius visų būsto paskolos gavėjų. Finansinei įtampai kiek atslūgus, 2010-2011 m. sumažėjo.

Reali Istorija

Savo finansinių galimybių neįvertinęs ir būsto paskolos laiku nesugebėjęs mokėti kaunietis prarado butą ir pusmetį gyveno rūsyje be žmonos ir sūnaus. Nors už paskolą pirktas butas parduotas, dar liko beveik 100 tūkst. Kaunietis Andrius Radzevičius šiuo metu tėvui dėkoja už suteiktą galimybę atsistoti ant kojų. 35 metų vyras preciziškai tiksliai negali atgaminti visų per kelerius pastaruosius metus jo gyvenimą apvertusių įvykių sekos. Tačiau jų pasekmės sunkiai spaudžia pečius: virš galvos kabo beveik 96 tūkst.

„Ji sakė, kad vėl galėsime gyventi kartu, kai susirasiu darbą. Susiradau, bet ji dar negrįžo. Liūdna kauniečio istorija užsimezgė prieš penkerius metus. „Pradėjome svarstyti, ar vėl nuomotis butą ir mesti pinigus vėjais, ar paimti paskolą ir investuoti į nuosavą butą. Butas Pramonės prospekte atsiėjo 163 tūkst. litų. Tačiau bendros šeimos pajamos viršijo 2 tūkst. Vis dėlto laimingas gyvenimas truko neilgai - bankrutavo įmonė, kurioje dirbo A.Radzevičiaus žmona, pinigų ėmė trūkti.

Kaip tik tuo metu pasipainiojo šeimos pažįstamas, kuris už gipso kartono plokščių montavimą statybose pažadėjo 5 tūkst. „Iškart nepuoliau, galvojau. Bet pasiūlymas buvo per daug viliojantis - dvigubai didesni pinigai nei uždirbdavau. Susigundžiau ir mečiau darbą. Tačiau statybose padariau vos kelias chaltūras. Rimtai dirbti ir nepradėjau. Vis skambindavau tam pažįstamam, o jis vis sakydavo dar palaukti. A.Radzevičius griebdavosi visų vienadienių darbelių, tačiau jų buvo labai mažai. Bedarbių šeima būsto paskolos ir palūkanų mokėti nebesugebėjo. Radzevičiai kreipėsi į banko konsultantą su prašymu sustabdyti paskolos mokėjimą, tačiau jie buvo pasirinkę paskolos grąžinimo metodą, kuriuo pirmaisiais mokėjimo metais kas mėnesį sumokama labai daug palūkanų ir labai mažos paskolos dalys.

„Supratome, kad sustabdymas mūsų negelbės. Vyro teigimu, pagalbos į užsienyje dirbantį tėvą jis kreipėsi, kai skola pasiekė maždaug 6 tūkst. litų. „Jie pasakė, kad jų nedomina skolos grąžinimas dalimis. Pareikalavo, kad grąžinčiau visą sumą. Radzevičių būstas netrukus atsidūrė antstolių rankose, o šie ilgai nesiterliojo - praėjusių metų pavasarį butas parduotas varžytinėse už 64 tūkst. litų. Maža to, A.Radzevičius turės dar grąžinti beveik 96 tūkst.

Naujieji buto šeimininkai leido pagyventi iki praėjusių metų rugsėjo. Nuo tada Radzevičių keliai ir išsiskyrė. Žmona su sūnumi apsigyveno pas savo tėvus, o vyrui vietos nebeliko. Daugiau artimųjų A.Radzevičius Kaune neturėjo, iš Laikinosios sostinės kojos kelti nenorėjo, todėl apsistojo tiesiog buvusio namo rūsyje. Po pusmečio ranką jam ištiesė iš užsienio grįžęs tėvas.

„Su žmona kiekvieną dieną susiskambiname, bet kartu negyvename. Sūnus pradėjo į pirmą klasę eiti. Buvo pas mane ir aną, ir dar vieną savaitgalį prieš tai. Štai tokia ir istorija. Liūdna“, - baigė pasakojimą be šeimos ir buto, beveik su 96 tūkst.

Radzevičiams paskolą išdavė bankas „Swedbank“. Jo darbuotojai teigia galintys įrodyti, kad A.Radzevičius buvo ne kartą raštu ragintas susimokėti įsiskolinimą, perspėtas, kad to nepadarius sutartis gali būti nutraukta. A.Radzevičius pripažįsta, kad nebuvo pavyzdingas banko klientas. Sutarties nutraukimo dieną Radzevičiai bankui vėlavo sumokėti mažiau nei 6 tūkst. litų.

Bankai nuolat kartoja, kad su klientais, kurie jiems prisipažįsta turintys finansinių sunkumų, bendradarbiauja ir esą padeda išsaugoti jų būstą.

tags: #busto #paskolu #draudimas #varzytines