Prezidento Antano Smetonos biustas: istorija, kelias ir reikšmė

Antanas Smetona - tarpukario Lietuvos Respublikos politikas ir prezidentas, gimęs 1874 m. rugpjūčio 10 d. Jis baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje, 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. Vėliau įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją, kur priklausė slaptai lietuvių organizacijai kartu su J. Jablonskiu ir V. Kudirka. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1902 m.

A. Smetona aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime: 1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje, o 1917 m. rugsėjo 18-22 d. - Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917-1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. jis pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, o 1919 m. balandžio 4 d. - 1920 m. birželio 19 d. buvo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.

Šiandien prisimename ne tik jo politinę veiklą, bet ir įamžinimo būdus. Vienas iš jų - biustai, skirti pagerbti jo atminimą.

Straipsnyje aptariama A.Smetonos biusto istorija, jo kelias per laikmečius ir reikšmė Lietuvos valstybingumui.

Antanas Smetona 1937 metais

Biusto istorija

Biržų muziejuje saugomas A. Smetonos biustas, kuris slepia daug paslapčių. Šį biustą 1979 m. rado fondų saugotoja J. Kriščiūnienė tuometinėse muziejaus patalpose, buvusioje pravoslavų cerkvėje. Skulptūra buvo paslėpta sunkiai prieinamoje vietoje - pastato bokštelyje. Ji buvo apdaužyta, galva pramušta, kas rodė didelį tarybinės santvarkos entuziazmą. Kaip ir kada biustas pateko į muziejų, niekas nežinojo.

Aptvarkytas ir paslėptas paminklas sulaukė Lietuvos atgimimo laikų. 1999 m. Prano Gudyno restauravimo centre Vilniuje jį restauravo Jonas Juodišius, buvusio Lietuvos generolo Jono Juodišio sūnus. Paaiškėjo, kad gipsinės tonuotos skulptūros autorius yra skulptorius Bernardas Bučas, būsimas poetės Salomėjos Nėries vyras. A. Smetonos biustas buvo kurtas 1933 m. Kaune ir Panevėžyje, „iš natūros“, kaip galima spręsti iš užrašo ant nugarinės biusto pusės.

Muziejininkai spėja, kad biustas galėjo būti mokykloje, galbūt gimnazijoje, nes 1934 m. Biržų gimnazijai buvo suteiktas Antano Smetonos vardas.

Biusto atstatymas Ukmergėje

Balandžio 4-ąją, Ukmergėje, A. Smetonos ir Boleslovo Dirmanto gatvių sankirtoje, įvyko iškilmingas pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos biusto atstatymo renginys. Iš bronzos pagamintas, 90 cm dydžio ir ant 1,8 m. aukščio postamento užkeltas 100 kg sveriantis biustas atstatytas toje pačioje vietoje ir toks pats, koks stovėjo dar XX a. 4-ajame dešimtmetyje, šalia anuomet veikusio 1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kareivinių.

Sovietmečiu sunaikintą Prezidento A. Smetonos biustą atstatė vilnietis skulptorius, bronzos liejimo meistras Rolandas Šmitas. Diena šiai ceremonijai pasirinkta neatsitiktinai - 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Valstybės Prezidentu.

Rajono vadovui D. Varnui kartu su skulptoriumi R. Šmitu perkirpus simbolinę juostą, biustas buvo atidengtas ir susirinkusieji išvydo vėl sugrįžusį Prezidentą A. Smetoną. Po šios ceremonijos sveikinimo žodį tarė biusto autorius R. Šmitas, Ukmergės rajono savivaldybės mero visuomeninis patarėjas, buvęs Ukmergės rajono komendantas, dimisijos majoras Vidmantas Leščius, A. Smetonos giminaitė Sigutė Smetonaitė.

A. Smetonos biusto atidengimo ceremonija Ukmergėje

Diskusijos dėl paminklo Vilniuje

Ruošiantis Valstybės atkūrimo 100-čiui, Vyriausybė buvo numačiusi Vilniuje pastatyti paminklus pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui ir broliams Vileišiams.

Tačiau iki šiol neprarandama vilties, kad A. Smetonos paminklas bus pastatytas Vilniuje. Šiuo metu Vilniuje prieškario prezidentų A. Smetonos atminimą įamžina pritvirtinta atminimo lenta ant pirmuoju numeriu pažymėto namo Tilto gatvėje, kur jis gyveno.

Vis dėlto, idėja statyti paminklą A. Smetonai susilaukė įvairių nuomonių. Menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė teigė, jog mintis kurti paminklą A. Smetonai yra sunkiai suprantama dėl keleto priežasčių: A. Smetonos įvaizdis - „gero“ prezidento iki 1926 m., ir „blogo“ po jų, o statant paminklą karinį perversmą įgyvendinusiai asmenybei, tai turėtų būti svarbi diskusijos dalis.

Istorikas, docentas Algirdas Jakubčionis sako A. Smetonos paminklo statybai Vilniuje pritariantis: Smetona buvo asmenybė, kuri vedė lietuvių tautą į nepriklausomybę, jis vadovavo Tarybai, kuri paskelbė Vasario 16-osios aktą, galų gale, tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu. Iš esmės jo nuopelnai Lietuvos valstybės kūrimui yra neabejotini.

Istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas retoriškai klausė: „Statant Smetonai paminklą, reikia turėti galvoj, ar visi ruošiasi daryti tą patį, ką jis darė 1940 m. birželio 15 d.?“ Pasak jo, bandymas atskirti „Smetoną-jaunąjį“ ir „Smetoną-senąjį“ reikštų, kad būsimas paminklas būtų statomas „pusei Smetonos“.

Nepaisant skirtingų nuomonių, diskusijos dėl A. Smetonos įamžinimo Vilniuje tęsiasi, ieškoma būdų, kaip tinkamai pagerbti šią prieštaringą, bet svarbią Lietuvos istorijos asmenybę.

Kiti įamžinimo būdai

Be biustų ir paminklų, A. Smetonos atminimas įamžintas ir kitais būdais:

• Dokumentiniai filmai: Sukurti filmai „Antanas Smetona“ (1981 m.) ir „Lietuvos respublikos prezidentai (1919-1940)“ (1997 m.).
• Spektaklis: Pastatytas spektaklis „Smetona“ (2013 m.).
• Pašto ženklai ir atvirlaiškiai: Išleisti pašto ženklai ir atvirlaiškiai su prezidento atvaizdu.
• Muziejai ir mokyklos: Įsteigtas A. Smetonos muziejus, mokyklos pavadintos jo vardu.
• Knygos ir straipsniai: Išleista daug knygų ir straipsnių apie A. Smetonos gyvenimą ir veiklą.

Šie įamžinimo būdai padeda išsaugoti A. Smetonos atminimą ir primena apie jo indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą.

Duomenų lentelė

tags: #busto #rumu #prezidentas