Dažna problema, su kuria susiduria žmonės, - ginčai tarp kaimynų dėl sklypų aptvėrimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) sako, kad planuojantiems apsitverti savo sklypą dažnai kyla klausimų dėl tvoros įrengimo reikalavimų. Taip pat abejojama, kokiais atvejais reikia gauti leidimą ir kaimyno sutikimą. VTPSI išvardija pagrindinius aspektus, ką reikia žinoti, prieš pradedant tvoros statymo darbus.
Tvoros kategorija ir aukštis
Pirmiausia, žinotina, kad statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas yra nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį ir teritoriją, kurioje yra žemės sklypas. Taigi, statinio (tvoros) aukštis yra vienas iš parametrų, pagal kurį nustatoma tvoros kategorija. Tvoros, kaip statinio, kategorija nustatoma pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
VTPSI pabrėžia, kad jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokie statiniai turi būti statomi nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų.
Taip pat žinotina, kad tvoros aukštis nustatomas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl tvoros cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės.
Kada reikia gauti kaimynų sutikimus?
Prievolė gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus) sietina su tvoros vieta ir tvoros kiaurymių plotu. Taigi, kaip teigia VTPSI, tveriant tvorą rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi tokiais atvejais:
- statant ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
- statant prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos);
- jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (< 30°);
- jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Visais kitais atvejais statant tvorą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi.
Taigi, ne aukštesnė kaip 2 metrų ažūrinė tvora (kurios kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro tvoros ploto) be kaimyno sutikimo gali būti tveriama ant sklypo ribos, tačiau su sąlyga, kad visos tvoros konstrukcijos liks tvoros savininko sklype. Be to, tvora su pamatu neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų kaimyno (sklypo savininko) sutikimo turiniui, o vienintelis reikalavimas formai - sutikimas privalo būti rašytinis. Visgi norint išvengti galimų nesutarimų su kaimynais ateityje ar kaimyno argumento, kad ne tokios tvoros tikėjosi, siūlome sudaryti susitarimą, kuriame rekomenduojame detaliai aptarti: kokio aukščio, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos žadama statyti tvora, koks bus jos akytumas, ar bus įrengiamas pamatas, kokie bus atstumai nuo sklypo ribos, o sklypo savininkas susitarime patvirtintų, jog aprašytos tvoros įrengimui neprieštarauja.
Aukštesnės nei 2 metrų aukščio tvoros statybai besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo neužteks: priklausomai nuo vietovės, kurioje planuojama statyti tvora, gali prireikti ir SLD.
Kokias taisykles reikia žinoti prieš statant tvorą?
Kada reikia gauti statybos leidimą?
Taip pat VTPSI primena, kad atvejai, kada privaloma gauti SLD nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte.
Kai tvora priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams, tokiai tvorai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), jei ji būtų statoma nors vienoje iš šių teritorijų:
- kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
- kurortuose, Kuršių nerijoje;
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jei I grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.
Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:
- mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
- kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
- gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį;
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jei II grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.
Taip pat žinotina, kad supaprastintas statybos projektas naujos nesudėtingosios tvoros statybai turi būti ruošiamas tik tuo atveju, kai reikia gauti SLD. Kai SLD gauti nereikia, statinio projektas rengiamas statytojui pageidaujant.
Ką daryti, jei kaimynas pastatė tvorą jūsų sklype?
Dažnai girdima, kad neva yra tolerancijos ribos, kiek tvora gali patekti į kaimyno sklypą. Tačiau, jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalima. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.
Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduojama. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Atstumai nuo tvoros iki kitų statinių
Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.
Pagrindiniai reikalavimai tvoros statybai:
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Aukštis | Nuo 1 iki 5 metrų, priklausomai nuo kategorijos |
| Akytumas | Ažūrinės tvoros (kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50%) turi mažesnius apribojimus |
| Kaimyno sutikimas | Reikalingas, jei tvora statoma ant sklypo ribos, arčiau kaip 1 metras nuo jos, arba jei tvora nepralaidi šviesai |
| Statybos leidimas | Reikalingas, jei tvora statoma saugomose teritorijose (kultūros paveldo, kurortuose ir kt.) |
Tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės.
Svarbu atminti, kad nesilaikant nustatytos tvarkos, želdinių sodinimas, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas, sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos įsakymuose.
