Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei.
Šiame straipsnyje aptarsime žemės mokesčio pagrindus, tarifus, mokėjimo būdus, lengvatas ir išimtis Lietuvoje. Taip pat nagrinėsime nekilnojamojo turto pardavimo mokesčius ir komunalinių mokesčių apmokėjimo būdus nuomojant butą.

Žemės mokestis: pagrindai ir tarifai
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso privati žemė, esanti Lietuvos teritorijoje. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.
Mokėjimo terminai ir būdai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais:
- Elektroniniu būdu: naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis, tokiomis kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS).
- Apmokėjimas paštu: užpildant ir išsiunčiant mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
- Per banko skyrius: tiesiogiai banko skyriuje.
- Alternatyvūs metodai: kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.
Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas.
Žemės mokestis savivaldybėse: pavyzdžiai
Lietuvos savivaldybės turi teisę pačios nustatyti žemės mokesčio tarifus - nuo 0,01 % iki 4 % žemės vertės. Tarifas priklauso nuo žemės paskirties (namų valda, žemės ūkio, komercinė), jos vertės ir vietos. Žemiau pateikiami pavyzdžiai:
| Savivaldybė | Tarifas 2024 m. | Tarifas 2025 m. |
|---|---|---|
| Vilniaus m. | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Kauno m. | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Klaipėdos m. | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Panevėžio m. | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Šiaulių m. | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Alytaus m. | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Utenos r. | [Duomenys] | [Duomenys] |
Žemės mokestis: dažniausiai užduodami klausimai
- Kas moka žemės mokestį? Žemės mokestį moka tik tas asmuo, kuris yra oficialus žemės sklypo savininkas, įregistruotas Registrų centre.
- Iki kada reikia sumokėti žemės mokestį? Žemės mokestis turi būti sumokėtas iki lapkričio 15 d. kiekvienais metais, nebent savivaldybė yra nustačiusi kitą terminą.
- Kur sužinoti žemės mokestinę vertę? Žemės mokestinę vertę galite sužinoti prisijungę prie Registrų centro svetainės.
- Ar yra lengvatos žemės mokesčiui? Taip, lengvatos suteikiamos pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, tremtiniams ir kitoms grupėms.
- Kas bus, jei pavėluosiu sumokėti žemės mokestį? Pavėlavus sumokėti mokestį, skaičiuojami delspinigiai (apie 0,03 % už dieną). Ilgai delsiant, skola perduodama antstoliams, kurie papildomai taiko išieškojimo mokesčius.
- Ar galima sumokėti žemės mokestį iš anksto? Taip, VMI leidžia sumokėti žemės mokestį iš anksto.
Nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai
Nekilnojamojo turto pardavimas yra svarbus ir dažnai sudėtingas procesas, kuris susijęs ne tik su pačiu turto įsigijimu ar pardavimu. Vienas iš aspektų, į kurį reikia atsižvelgti, yra nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai. Pirkėjai ir pardavėjai turi turėti pakankamai informacijos šia tema, kad būtų galima išvengti galimų problemų ir brangių klaidų.
Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai yra taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Po nekilnojamojo turto pardavimo gautas pelnas yra apmokestinamas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 15 proc. tarifu.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM): kaip apskaičiuojamas?
GPM apskaičiuojamas: iš turto pardavimo pajamų reikia atimti įsigijimo kainą bei turto pardavimo išlaidas (pvz.: notaro atlygis, registravimas VĮ Registrų centre, valstybės rinkliava, mokestis už geodezinius matavimus, pastato energetinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautas pelnas apmokestinamas taikant 15 proc. arba didesnį GPM tarifą.
Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas taip: (pardavimo pajamos - įsigijimo kaina - leidžiami atskaitymai) x 15 proc. arba daugiau.
NT pardavimo pelno apmokestinimo santrauka
| Kriterijus | Senoji tvarka (iki 2026 m.) | Naujoji tvarka (nuo 2026 m.) |
|---|---|---|
| Išlaikymo terminas | 10 metų | 5 metai |
| GPM tarifas | 15 proc. | 15 proc., kai gautas pelnas iki 12 VDU 20 proc., kai gautas pelnas iki 36 VDU 25 proc., kai gautas pelnas nuo 36 iki 60 VDU 30 proc., kai gautas pelnas daugiau nei 60 VDU |
| Deklaruota gyv. vieta (>2 m.) | Neapmokestinama | Neapmokestinama |
| Turtas: sklypai, miškai | 10 m. išlaikymas | 5 m. išlaikymas |
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 12 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. ir didesnį pajamų mokesčio tarifą.
Kokie mokesčiai taikomi parduodant savos statybos gyvenamąjį namą?
Jeigu norite parduoti Jūsų pačių pastatytą gyvenamąjį namą, tokio turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos statant namą. Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais. Reikia sudėti visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai, o tik sumokėtos paskolos dalis.
Išlaidos pripažįstamos tik tuo atveju, kai ant sąskaitų faktūrų yra aiškiai identifikuotas pirkėjas (vardas, pavardė ir kiti duomenys) bei prekes / paslaugas parduodantis pardavėjas (vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, įmonės kodas).
Parduodate naujos statybos butą / namą, kurį pirkote su daline apdaila. Kaip bus apmokestintas gautas pelnas?
Prie neįrengto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma, taip pat išlaidos turto rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui. Paprastojo remonto išlaidos įsigijimo kainai nepriskiriamos.
Pavyzdžiui, naujos statybos, neįrengtą, 80 proc. baigtumo būstą pirkote už 130 000 Eur. Jį pilnai įrengėte, įregistravote 100 proc. baigtumą ir pardavėte už 160 000 Eur. Būsto įrengimui bei 100 proc. pridavimui išleidote 25 000 Eur. Tai grynasis pelnas bus tik 5000 Eur, nuo kurių ir turėsite mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Gyventojų pajamų mokesčio nereikia mokėti:
- Gautas pelnas, pardavus nekilnojamąjį turtą, neapmokestinamas GPM, jeigu parduotas turas buvo išlaikytas 10 metų nuo įsigijimo momento iki pardavimo.
- Gautas pelnas, pardavus nekilnojamąjį turtą, neapmokestinamas GPM, jeigu parduotas turas buvo išlaikytas trumpiau nei 5 metua nuo įsigijimo momento iki pardavimo, tačiau šį turtą paveldėjote arba gavote dovanų iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį turto vertinimą paveldėjimo datai, o turto pardavimo kaina buvo tokia pat arba mažesnė už retrospektyvinio vertinimo metu nustatytą kainą.
- Pardavus gyvenamąjį būstą GPM nereikia mokėti ir tuo atveju, jeigu ne trumpiau nei 2 metus iki būsto pardavimo jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta.
- Pardavus gyvenamosios paskirties būstą, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta mažiau negu 2 metus, o gautos pardavimo pajamos per vienerius metus buvo panaudotos kito busto įsigijimui, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje, ten taip pat buvo deklaruota gyvenamoji vieta.
Deklaravimas
Nuolatinis Lietuvos gyventojas einamaisiais metais gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki sekančių metų gegužės 2 d. Jei esate deklaravę išvykimą iš Lietuvos pajamas gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo turi deklaruoti per 30 kalendorinių dienų.
Aktualus NT mokestis nuo 2026 m.? Kviečiu skaityti plačiau: NT mokestis nuo 2026 m.

Kaip skirti paramą % nuo GPM - Naujos taisyklės 2020
Komunalinių mokesčių apmokėjimo būdai nuomojant butą
„Kaip mokėti komunalinius mokesčius nuomojant butą?“ - tai dažnas klausimas, kuris iškyla kiekvienam savininkui. Dažnai atrodo, jog neužtenka ir aukštojo mokslo baigti, jog tinkamai apmokėti komunalinius mokesčius Vilniuje (bent 3-5 tiekėjams). Ypač žinant, jog jie taip dažnai keičiasi: tarifai, mokėjimo būdai, sąskaitų atidalinimai ir „pasimetimai“, elektros tiekėjo pasirinkimai ir pan. Žodžiu - tikras košmaras!
Komunalinių mokesčių apmokėjimo būdai nuomojant butą
Yra keletas būdų, kaip galima apmokėti komunalinius mokesčius nuomojant butą. Aptarkime tris pagrindinius:
- Apmokėjimas per savininką: Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. turi pervesti pinigus savininkui. Tai universalus būdas tinkantis visiems, įskaitant ir užsieniečius (jiems daug paprasčiau tiesiog padaryti pavedimą savininkui). Be to tai saugiausias būdas, nes nuolat sekami skaitiklių rodmenys ir mokėjimai.
- Apmokėjimas per www.vienasaskaita.lt: Reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.), nes to nepadarius susimaišys įmokos ir matytis permokos/nepriemokos. Tinka nuomojant buta ąrba namą, ypač pasiteisina nuomojant 1 ir daugiau NT objektų, nes www.vienasaskaita.lt paskyroje galima „susidėti“ visus turimus objektus ir pakviesti kiekvieną nuomininką atskirai mokėti. Tinka taip pat net ir nuomojant užsieniečiams, nes www.vienasaskaita.lt puslapyje yra anglų ir rusų kalbų vertimas. Savininkas visada gali patikrinti mokėjimus ir apmokėjus sąskaitą gaunama žinutė, jog apmokėta, tad nebūtina kiekvieną kartą prižiūrėti mokėjimus.
- Fiksuotas mokestis: Šį būdą dažniausiai renkasi savininkai, kurie neturi laiko (ir noro) kiekvieną mėnesį skaičiuoti komunalinius mokesčius ir apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų. Nuomos termino eigoje (pvz. Gali pasirodyti, jog taikant fiksuotą mokestį nuomininkams paliekamos galimybės neribotai naudotis komunalinėmis paslaugomis (pvz. vandeniu, elektra), tačiau siekiant nuo to apsisaugoti siūloma numatyti sutartyje apie reikšmingus komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimų viršijimus. Šis būdas labai patinka nuomojantiems daugiau nei 1 butą, nes sutaupoma laiko kiekvieną mėnesį skaičiuojant komunalinius mokesčius.
Nuomojant komercines patalpas ar gyvenamuosius objektus juridiniams asmenims (arba užsienio ambasadoms) yra normalu tiesiog perrašyti komunalinių paslaugų sutartis nuomininkų vardu.
Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai Vilniuje pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.
Sužinokite daugiau apie mokesčių mokėjimo būdus turint verslo liudijimą (VL) arba taikant gyventojų pajamų mokestį (GPM). Neapsigaukite renkantis, nes tai priklauso nuo to, už kiek ir kam nuomojate (privačiam asmeniui ar įmonei, ambasadai, ar tiesiog užsienyje veikiančiai įmonei).