Buvęs „Žalgirio“ stadionas Vilniuje - tai vieta, menanti ne tik sporto varžybas, bet ir didžiulius koncertus, istorines akimirkas. Šiandien čia vyksta naujos statybos, tačiau prisiminimai apie stadioną vis dar gyvi.
J. Grigo indėlis į „Žalgirio“ stadioną
Prabėgo dešimt metų, kai ilgametis „Žalgirio“ stadiono direktorius J.Grigas staiga išėjo amžinybėn. Tais pačiais 2011-aisiais vartus užvėrė ir beveik tris dešimtmečius jo prižiūrėtas ir puoselėtas stadionas Vilniuje. J.Grigas jau nematė numylėto stadiono agonijos. Jei būtų matęs, jo širdis būtų plyšusi iš skausmo. Tačiau veiklaus vyro širdis „Žalgirio“ stadione sustojo dar prieš tai, kai jis buvo oficialiai uždarytas.
Tas stadionas J.Grigui buvo lyg antrieji namai, kuriais jis rūpinosi negailėdamas laiko ir nesibodėdamas juodžiausio darbo. Jis pats sėsdavo prie žoliapjovės vairo, baltais dažais dažydavo linijas, o, užtrukęs su darbais, stadione neretai likdavo ir pernakvoti.
Organizatoriaus gebėjimų turėjęs buvęs lengvaatletis dirbo „Nemuno“ sporto draugijoje, tuomečio Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoju, Vilniaus „Žalgirio“ sporto įrenginių valdybos direktoriaus pavaduotoju, Vilniaus „Žalgirio“ uždaro plaukimo baseino direktoriaus pavaduotoju, o nuo 1992-ųjų iki pat mirties buvo Vilniaus „Žalgirio“ stadiono direktorius.
Atminimas JAV
Advokatų kontora „Grigaite & Abdelsayed“ įsikūrusi Bejono mieste Naujojo Džersio valstijoje. Nuo JAV pramogų ir verslo megapolio Niujorko Bejoną skiria tik tiltas per Hadsono upę.
„Grigaite & Abdelsayed“ advokatų kontoros interneto svetainės tituliniame puslapyje vienoje iš kas kelias sekundes besikeičiančių nuotraukų plačiai šypsosi ir žaliais marškinėliais su užrašu „Lietuva“ vilkintis J.Grigas.
Užrašas po nuotrauka skelbia: „Here when you need us“ („Čia, kai jums reikia mūsų“).
Tikroji "Žalgirio" stadiono pavogimo istorija
Stadiono uždarymas ir griovimas
2016 metų liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, lyg paskutinis atodūsis „Žalgirio“ stadione nuskambėjo „Tautiška giesmė“, kurią traukė minia su grupės „G & G Sindikatas“ vyrais, surengusiais ten koncertą. Netrukus buvo pradėti stadiono griovimo darbai.
Prisiminimai apie stadioną
„Žalgirio“ stadione augo ir J.Grigo vienturtė duktė. Ji ne tik padėdavo tėvui per renginius - būtent stadione, prižiūrima tėvo, ji išmoko vairuoti automobilį.
Žiemą su kitais vilniečiais ir miesto svečiais Gintarė čiuoždavo pačiūžomis ant stadione išlieto ledo.
Stadionas buvo ne tik Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkų namų aikštė. Jame nuolat vykdavo didžiuliai koncertai - pradedant Pasaulio lietuvių dainų šventės renginiais, baigiant Stingo ar Joe Cockerio pasirodymais.
1995 metų liepą pilnutėlės „Žalgirio“ stadiono tribūnos plojo iš Atėnuose vykusio Europos čempionato su sidabru grįžusiems Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės milžinams. Tarp jų buvo tokios šalies krepšinio legendos kaip Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Gintaras Krapikas.
Šiuos renginius buvo itin sudėtinga planuoti, bet tėtis nesikratė atsakomybės. Jis visą laiką degė idėjomis ir buvo per 100 mylių priekyje.
Naujas gyvenimas buvusio stadiono teritorijoje
Paaiškėjo, kad buvusio „Žalgirio“ stadiono Vilniuje viešąsias erdves kurs tarptautinė architektų komanda. Tarptautinė kraštovaizdžio architektų studija „Martha Schwartz Partners“ aikštę planuoja dalyti į dvi dalis: vieną - privatesnę, kitą - skirtą masiniams renginiams. Skelbiama, kad visa 1,5 hektaro teritorija bus atiduota pėstiesiems. Nugalėtojų projekte „Banguojantis kraštovaizdis“ („Surging Landscape“) pabrėžiama gamtos ir kultūros sąveika.
Projektinius pasiūlymus šiai erdvei siūlė architektų studijos „B17“, „Arches“ ir „Vilniaus planas“ bei kompanija „Martha Schwartz Partners“. Visos jos siūlė sprendimus, kaip turėtų atrodyti planuojama promenada bei aikštė.
Architektų komanda „B17“ pagrindiniu akcentu siūlė didelio juodo šviestuvo skulptūrą, „Vilniaus planas“ pasirinko skulptūriškų gervių motyvą, „Arches“ idėjoje atspindėtas minimalizmas, daug dėmesio skirta vidiniams judėjimo ryšiams.
Visuose pasiūlymuose buvo sprendžiama, kaip viešosios erdvės atvertų vaizdą į Gedimino pilį bei jos kalną, kaip jos būtų apželdinamos, nes po teritorija suplanuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat visos komandos teritorijoje siūlė fontanus arba vandens baseinus, skirtingus apšvietimo variantus.
Į 1,5 ha plotą apimsiančias viešąsias erdves „Hanner“ planuoja investuoti daugiau nei 2 mln.
Erdvių įrengimo darbus planuojama pradėti rudenį. Iki 2017 metų pabaigos numatoma įrengti pirmąją pėsčiųjų promenados atkarpą.
Statybos ir plėtra
Šiuo metu beveik 8 ha ploto buvusio stadiono teritorijoje „Hanner“ stato viešbutį „Courtyard by Marriott“, biurų pastatą, baigė daugiabučių projekto „Pilies apartamentai“ statybas ir planuoja dar vieną daugiabučių kompleksą.
„Žalgirio“ stadiono teritoriją 2015 metais gegužę antrinė „Hanner“ bendrovė „Promola“ už daugiau nei 41 mln. eurų įsigijo iš Šiaulių banko.
Buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje jau pastatytas 4 žvaigždučių viešbutis „Courtyard by Marriott“, biurų pastatai „Business Stadium West“, „Business Stadium North“ ir „Business Stadium North East“ bei daugiabučių kvartalas „Centro rezidencija“.
Dar vieną pastatą - 60 mln. eurų vertės verslo centrą „Business Stadium Central“ - įmonė planuoja baigti statyti 2025 metais.
Pagal projektą bus statomas dviejų tūrių pastatas, kurio aukštis sieks 35 metrus, o bendras plotas - beveik 24 000 kv. m. Pastatas ir aplink jį esančios zonos bus apželdintos augalais, iš viso želdynams bus skirta ne mažiau kaip 11 750 kv. m.
Viršutiniuose pastato aukštuose, iš kurių atsivers vaizdai į Gedimino pilį ir senamiestį, bus įrengtas sporto klubas ir du baseinai - vienas iš jų vaikams.
„Business Stadium“ kvartalo centrinio pastato plėtrą „Hanner“ planuoja pradėti 2023 metų II ketvirtį, numatoma investicijų suma - 60 mln. eurų.
„Galima sakyti, kad tai pastatas ekstravertiškas statinys, kuris ne atstumia, bet įtraukia - pagrindinė idėja yra, kad pastatas nebūtų siena, riba, bet jungiantis gatvę ir kvartalo viešąsias erdves. Stiklinė atriumo erdvė biurų pastate yra tarsi viešųjų erdvių tęsinys“, - kalba p.
Pirmas biurų komplekso aukštas skirtas įvairioms paslaugoms, p.
„Verslo centro viduje ir viešosiose erdvėse suplanuoti amfiteatrai primins toje vietoje buvusias tribūnas“, - pasakoja p.
Į viso kvartalo plėtrą „Hanner“ yra numačiusi investuoti apie 200 mln. Eur. Daugiausiai teritorijoje suplanuota biurų pastatų, pasak p.
Anot jo, iš viso kvartale planuojama pastatyti apie 120 tūkst. kv. m biurų, 25 tūkst. kv. m daugiabučių, daugiau nei 15 tūkst. kv. m bus skirta miesto viešosioms erdvėms - pėsčiųjų promenadai, aikštėms.
Promenadą planuojama atverti po metų, o aikštę vėliau, kai bus pastatyti gretimi pastatai. Iš viso į viešąsias erdves ketinama investuoti apie 2 mln. eurų.
„Mums svarbus viešasis transportas ir teritorijos pasiekiamumas. Tuo tikslu bus rekonstruotos Rinktinės ir Šeimyniškių gatvės, Šeimyniškių gatvėje bus įrengta papildoma juosta viešajam transportui. Visoje teritorijoje numatyta 2 tūkst.
Ginčai ir teisiniai procesai
Daugiau nei metus trunkančios derybos dėl teisės buvusio sostinės „Žalgirio“ stadiono teritorijoje plėtoti 200 mln. eurų vertės komercinį projektą nesibaigia. Jį plėtojantis verslininkas Arvydas Avulis ir prokurorų nurodymu valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą su verslininku inicijav...
Balandį Vilniaus miesto taryba priėmė rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad sostinės valdžiai keičiant miesto bendrąjį planą minėtoje teritorijoje atsisakys numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto - nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru.
Bendrajame plane šiame sklype ketinama numatyti plėtrą atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolui pritaikytą stadioną.
Šis bendrojo plano pakeitimas yra viena iš susitarimo tarp bendrovės „Hanner“, miesto valdžios ir valstybinę žemę administruojančios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) dalis.
Vasario pabaigoje NŽT pranešė, kad vykdydama prokurorų nurodymą, pranešė bendrovei „Hanner“ apie ketinimą nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
Anksčiau skelbta, kad stadiono teritorijoje tęsiantis statyboms, prokurorai laukia verslininko A.Avulio ir valstybinės žemės sklypą jam išnuomojusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) derybų baigties. Šalys turi susitarti, ar sklype gali būti statomi gyvenamieji namai ir biurai, ar teritorija turi būti skirta tik stadionui.
„Šiandien derybos su NŽT yra baigtos. Dabar liko sutvarkyti dokumentus. Tačiau atsargumas yra reikalingas.
Gegužę „Hanner“ pakeitė detalųjį planą, kuriame, priešingai nei ankstesniame, jau buvo numatyta vieta sporto objektui, nors jo statyti neketinama.
A.Avulis tuomet teigė tikįs, kad miesto valdžia pakeis bendrąjį planą, kuriame nebebus numatyta stadiono statyba.
Laukiami pokyčiai
„Viešosios erdvės užims net didesnę teritoriją nei buvęs futbolo stadionas ir jose bus daug žalumos. Jų įrengimui turime numatę atskirą biudžetą. Pirmuoju etapu bus įrengta pėsčiųjų promenada, o vėliau, tęsiant teritorijos plėtrą ir pastačius kitus pastatus, bus atidaryta aikštė su fontanais. Taip pat mums svarbus viešasis transportas ir teritorijos pasiekiamumas, todėl bus rekonstruotos Rinktinės ir Šeimyniškių gatvės, Šeimyniškių gatvėje bus įrengta papildoma juosta viešajam transportui“, - pasakoja p.
Investicijos ir perspektyvos
Anot Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, projektuojamas pastatas dėl savo unikalumo ir išskirtinumo pretenduoja tapti ne tik verslo kvartalo architektūros dominate, bet ir vilniečių traukos vieta.
„Man teko matyti, kaip projektas tobulėja ir vis labiau dera tiek prie vietos, tiek prie Vilniaus mastelio. Labai gerai, kad tokio lygio architektūrinės kompanijos ateina į mūsų rinką. Tai kilstels pačių projektų kokybę ir užsakovų suvokimą apie architekto atsakomybę, ambiciją ir išskirtinių architektūrinių sprendimų paiešką“, - džiaugiasi M.Pakalnis.
Verslininko pozicija
Pats A. Avulis sako nematantis grėsmės, kad jau esami pastatai bus nugriauti.
„Yra visa eilė susitarimų ir manau, kad jeigu šalys elgsis sąžiningai, tai tos rizikos neturėtų būti. (...) Taikos susitarimas buvo pasiektas, jis gal mums nelabai palankus, bet mes manome, kad yra geriau dirbti, nei bylinėtis, nes tuomet ir mes turėsime išlaidų, o ir bylinėtis prieš valstybę nėra didelis malonumas“, - kalbėjo A. Avulis.
Jo teigimu, NŽT vis dėlto nusprendus nutraukti sklypo nuomos sutartį, būtų teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo.
„Rizika valstybei yra pakankamai didelė, nes jei būtų nutraukta sutartis, tai mes reikalautume kompensacijų. Teritoriją įsigijome sąžiningai ir sumokėjome didelius pinigus, reikalautume, kad mums būtų kompensuota visa tai. Įvertinus palūkanas, prarastą laiką, tas reikalavimas galėtų siekti gal 50 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis būtų nutraukta sutartis“, - kalbėjo verslininkas.
Teritorijos įsigijimas
Beveik 8 hektarų ploto teritoriją tarp sostinės Olimpiečių, Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių „Hanner“ už 41 mln. eurų įsigijo iš Šiaulių banko, teritoriją 2013-aisiais perėmusio iš bankrutavusio Ūkio banko.
Šiandien buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorija išgyvena transformaciją, derinant praeitį ir ateitį, sporto istoriją ir modernią architektūrą.