Socialinė problema kaip tokia yra naujas dalykas. Ne todėl, kad anais laikais nebūtų buvę skurdo. Skurdas yra toks pat senas, kaip ir pasaulis. G. pasakęs, kad „krizė prasidėjo su pirmykšte nuodėme". Pirmykštis Dievo prakeikimas slegia visą ekonominį mūsų gyvenimą (plg. Pr 3, 17), ir žemė dažnai mums želdo tik usnis. pelnyto grūdo ne visados užtenka mums ir mūsų vaikams.
Vis dėlto ir ši knyga yra dar tik užbraiža. A. Kaunas, 1937 metais spalių 15 d. Ši knyga yra sykiu paaiškinimas ir atsakymas. dėstomos tos pačios mintys, tik žymiai praplėstos, papildytos ir pagilintos. beveik ištisų metų, ir jo rezultatas yra skaitytojo turima knyga. Autorius niekam neatsakinėjo ir nieko neaiškino. permąstyti, patikrinti, patvirtinti arba atmesti. puolė ne tiek iškeltas idėjas, kiek patį prelegentą. treti laikėsi rezervuotai. katalikų ir baigiant nelegaliais komunistų organais. už josios sienų. 1936 m. K. V. C. apie socialinį katalikų teisingumą. katalikų gyvenime. dar nesusitariame dėl pačių principu.
Šiandien matome, kad pokyčiai nesustojo. Pasaulio verslas keičiasi nuolat - Azijos rinkos stiprėja, Europos verslas siekia tvarumo, o...Verslo žinios nebėra tik analitikų ir finansų rinkų reikalas. Jos tampa vis svarbesnės kiekvienam, kuris domisi pasaulio pokyčiais, technologijomis, socialiniais judėjimais ar net savo kišenės turiniu. Apie verslą šiandien kalbame dviem būdais: sausai - kaip apie statistiką, rodiklius, ataskaitas. Ir žmogiškai - apie tai, kaip šis reiškinys veikia mūsų kasdienybę, darbus, ateities sprendimus. 2020-aisiais, kai pandemija sustabdė įprastą ritmą, verslas buvo priverstas ieškoti naujų kvėpavimo būdų. Ir šiandien matome, kad pokyčiai nesustojo. Pasaulio verslas keičiasi nuolat - Azijos rinkos stiprėja, Europos verslas siekia tvarumo, o...Kai pasaulis sustojo: verslo kaita nuo 2020 m.
Žmogaus problema socialiniame kontekste
Socialinė problema pirmoje eilėje yra žmogaus problema. žmonės ir ne materialinis jų aprūpinimas stovi socialinės problemos centre. daugiau negu tik skurdas. problema yra naujas dalykas. lūšnelėse, Europos istorija yra pakankamai mačiusi. viduriniais amžiais vargšų ir beturčių būta labai daug. Tai yra neišvengiama mūsų gyvenimo blogybė. darbų, kurie aiškiai rodo, kad pagalbos reikalingų žmonių visados buvo ir bus. visuomet turite su savim" (Mt 26, 11). lygumo laikus. teisingiausia socialinė santvarka visiškai nepakirs skurdo šaknų. aukso amžiaus. prigimtį. žmonių, kurie neturi net reikalingiausių savo pragyvenimui dalykų. ir kuris sudaro gėdą mūsų vadinamajai „aukštai" civilizacijai. žmoniško pragyvenimo. ir už savo šeimos ekonominę gerovę. yra antraeilis. pasirodyti. Bet ne jis sudaro josios esmę. gresianti katastrofa praeitų savaime. Seniau taip ir būdavo. pabrėžti išmaldos reikalą, ir klausimas būdavo išsprendžiamas. problemą paprastai net nebūdavo kalbama. dabar. būtų galima išspręsti. skurdą, kurį galima pašalinti karitatyvinių veikimu ir materialinėmis gėrybėmis. karitatyvinius žygius. Visa tai yra labai gera ir reikalinga. pastangos socialinės problemos neišspręs. pro karitatyvinio veikimo šalį. negu tik ekonominis skurdas. neregimos bacilos.
žmogų kaip asmenį, kad jie yra žmogų paniekinę ir pažeminę. gyvenimo problemos nesudaro. to, kad šitas neturtas dar labiau pakelia žmogaus vertę. kūnu, jis nedaug apie tai galvoja ir nedaug sielojasi. visados bus. Bet žmogus gali skursti ir savo dvasia. jis yra ekonomiškai neturtingas. aukštesnio gyvenimo sritys. paniekintas ir pažemintas. ekonominę, materialinę, ir dvasinę, moralinę. dvasine, moraline, puse. Seniau skurdas dažniausiai būdavo tik materialinis. Žmonės skursdavo, bet jie nesijausdavo pažeminti ir atstumti. niekas nė nežemindavo.
Moralinis aspektas
Tiesa, puikybės nuodėmių būta visais laikais. atsirasdavo žmonių, kurie iš aukšto žiūrėdavo į neturtinguosius. bendras nusiteikimas. parijai Indijoje. psichologine aversija. atstovas2. Priimti vargšą į namus reiškė garbę. Christus accipiatur"- svečias tebus priimamas kaip Kristus. būti turtingas, galėjo būti ir vargšas. karaliais. iš anų gražių laikų. visiškai kitoks. lygiai buvo pergyvenamas, kaip ir turtuolis. Tuo tarpu dabar jau yra kitaip. vargiai yra esmingai pasikeitusi. tai taip pat padidėjo ir bendra žmonių suma. moralinis nusistatymas neturtingųjų atžvilgiu. paniekinimą. nusikratyti. neįsileisdami vargšo nė į kambarį. šiandien negirdėtas dalykas. atskiras skaityklas ir žaidimams aikštes. ekonominių gėrybių skaičiumi. šeimininko, siunčia savo vaikus į vad. broliai lanko biednuomenės darželius. ir vengiami. santykyje su neturtingaisiais. meilės, kuria dvelkė senųjų amžių išmaldos žygiai. atbula ranka, gali pasotinti kūną. jausmu. Už grynai ekonominę išmaldą nėra dėkojama: už ją yra žudoma. Atbuloje rankoje glūdi mūsų dienų revoliucijos žiaurumų paslaptis. Štai kas sudaro socialinės mūsų dienų problemos esmę. mūsų laikais visų pirma yra moralinė problema. bet sunki ir žiauri. prieš neturtingųjų pažeminimą iš buržuazijos pusės. už galėjimą naudotis lygia pagarba ir lygia meile. N. teismas ir senojo pasaulio pasmerkimas" 3. sutechnintoje mūsų civilizacijoje. atpalaiduoto individo ir masės.
Ekonominis aspektas ir Bažnyčios vaidmuo
Ekonomine savo puse socialinė problema niekados nebus išspręsta. nebūtų. Toks bandymas peržengia žmogaus galias. išspręsti moraline puse. Šitas išsprendimas yra būtinas. radikalus. plačiomis masėmis, kurios daugiau ar mažiau skursta ir vargsta. sluoksnius. Čia turi laimėti žmoniškumas, artimo meilė ir pagarba. iš naujo įdegintas į žmonių protus ir širdis. žmonijos renesanso" 5. uždavinys mūsų dienų socialinei problemai išspręsti. Šitas žmogaus sudvasinimas turi eiti dvejopu keliu. sudvasintas nusistatymas žmogaus atžvilgiu. pasaulį, vėl būtų pastatyta žmogaus moralinio nusiteikimo centran. tiki į Šv. Bendravimą ir šitą tikėjimą kasdien išreiškia, kalbėdami Credo. jis pasidarytų apčiuopiamas ir konkrečiame gyvenime. Tai tinka turtingiesiems. Bet ne mažiau tai tinka ir vargšams. į atskirą klasę, kuri savaime pradedama laikyti žemesne. ugdo savo dvasioje pyktį ir kerštą turtingųjų atžvilgiu. problema negali būti išspręsta. kiekvienas žmogus yra brolis ir artimas,- štai pagrindinis dabarties uždavinys. išsiverš visame pasaulyje, kaip jau išsiveržė kai kuriuose kraštuose.
Antras kelias į žmogaus sudvasinimą eina per pakeitimą pažiūrų į turtą. Dabartinė ekonominė mūsų sistema yra išaugusi iš liberališkojo individualizmo. problemos pusę. Reikia tad atskleisti kitokį turto supratimą. visuomeninė pareiga. antgamtinių nuopelnų. Turto pažiūrų revizija yra būtina. sąvokomis negalima kalbėti apie naujus dalykus. Revoliucijos keliu socialinė problema negali būti išspręsta. visados yra keršto ir neapykantos išsiveržimas. norą velnią išvaryti belzebubo pagalba. pirma žmogaus dvasios viduje, o paskui ir išviršinėje santvarkoje. evoliucijoje ir parengti reikalingų reformų. perkeisti žmonių nusistatymą turto atžvilgiu. kurias reikia pirmoje eilėje išspręsti. 1 . išspręsti yra josios rankose. „Socialinės krikščioniškosios reformos,- sako J. klausimas negali būti išspręstas nedalyvaujant Bažnyčiai" 6. Leono XIII laikų šitas įsitikinimas dar labiau sustiprėjo. apleidimu"7. ir kiek jų tvarkymas liečia technikinę jų pusę. dvasinės, moralinės pusės. tarti savo sprendimą su aukščiausiu autoritetingumu" 8. ir dvasinė problema, kurioje Bažnyčios dalyvavimas yra būtinas. koncernų ar akcinių bendrovių vidaus santvarką. klasę, negali Bažnyčiai nerūpėti, nes tai yra moralinis klausimas. Ekonominė socialinės problemos pusė yra tik išplauka iš dvasinės pusės. realybėje,- sako N. realybėje"9. turime eiti į žmogaus dvasios vidų. Jau minėjome G. krizė prasidėjo su pirmykšte nuodėme. ontologine netvarka" 10. primestas iš viršaus. moderniosios dvasinės istorijos rezultatas. metafizinių religinių pagrindų. Štai kodėl Bažnyčia imasi ją spręsti. „Bažnyčia,- pastebi O. labiausiai reikalingi" 11. 2 . moralinę atmosferą šiems principams vykdyti.
Teisingumas • Tai radikalus Biblijos požiūris
Socialiniai principai yra pasaulėžiūriniai principai. žmogaus nusistatymo pasaulio bei gyvenimo atžvilgiu. mokslo dalį. Socialinės pažiūros glūdi įvystytos Bažnyčios dogmose. socialiniu klausimu. tiesos. sritį. sąvoka iš esmės yra susijusi su žmogaus paskyrimu žemėje. sistemos yra tiktai ekonominės. veda į socializmą. neva grynai profaninių principų. žmogų. Bažnyčios sritis. sritis: žmogaus sukurta ir žmogui skiriama. sakralinė, ir joje Bažnyčia taria savo žodį su didžiausiu autoritetingumu. reformoms pravesti. atiduodant grubiai jėgai. už žmogiškojo kilnumo ir žmogiškosios vertės pripažinimą bei lygų traktavimą. sau pačiam, ji nebūtų paneigta kitam. dažnai šio išvidinio kilnaus nusiteikimo ir trūksta. pralaimėjusiems. išniekinę. tuo pačiu yra labai smarkiai kovojama už savas privilegijas. žmoniškumo yra kuo mažiausia. laimėjimas yra netikras ir menkavertis. eilėje būtų kovojama. nustatyti šitos kovos techniką ir metodus. nuodėmę, gimdančią demoniškumą" 12. pasilieka nevaisingas. kovą į tinkamas vėžes. pralaimėjusieji paprastai esti išnaikinami. pagalba Saulius virsta Pauliumi. 3 . darbininkijos sluoksnius ir saugoti žmogiškąją asmenybę. įrodinėti, kad mes vis labiau artinamės prie kolektyvo viešpatavimo laikų. Fr. W. pavergs žmogau s asmenį. žvėries laikų ir kartu prie didžiųjų krikščionių bandymų ir kvotimų" 13. vienašališką individo įsigalėjimą. individu reiškia visos Europos sąmonės persiorientavimą kitokio principo linkui. Daugelis ženklų rodo, kad masė šitą kovą laimės. atžvilgiais išganinga. individualizmo buvo paneigtas. masės pergalė gali būti ir pražūtinga. pasikėsinti ir prieš žmogaus asmenį. mūsų dienomis jau yra visai realiai jaučiamas. budėti šioje kovoje. masės ir nepaisyti josios reikalavimų. pavojų, kurie gresia žmogaus asmenybei iš atsigaunančios masės. vertę. šiandien yra darbininkija. masiškumą. Darbininkijos galybė glūdi josios masėje. josios yra daug, kad ji veikia masiškai, kad josios valia yra masės valia. Darbininkijos kovos yra masinės kovos. nyksta, užleisdami vietą masės vienodumui ir masės psichologijai. Atskiras darbininkas šiandien nedaug tereiškia. kad jis yra masės atstovas ir josios valios reiškėjas. santvarkoje. vad. pat krūvomis ir tuo būdu realizavo masės principą. darbininkijos yra išnešamas iš pigių butų kolonijų į viešojo gyvenimo santvarką. Liberalizmas pats save žudo savo sukurtu darbininkijos gyvenimo tipu. yra beveik tikra. 14. antireliginės dvasios. į ateistinį komunizmą ir tuo pačiu atitolino jį nuo Bažnyčios. nureliginimas yra aiškus ir beveik visuotinis. socialinio gyvenimo santvarką. nebebus vietos nei Bažnyčiai, nei Dievui.
Darbininkijos vaidmuo
Atkreipti ypatingo dėmesio į darbininkiją. išsprendimas yra negalimas. prie neišvengiamo galo. Josios žlugimas jau prasideda. būtų labai pavojinga. iš buržuazijos pinklių ir savo veikimą koncentruoti darbininkijos sluoksniuose. tinkamą aplinką. Šių dienų buržuazija Bažnyčios balso negirdi. darbininkija Bažnyčios žodžio neklauso ir juo nepasitiki. popiežių mintys ligi šiol praktiniame gyvenime tiek maža yra realizuotos. nerealizuoja todėl, kad jos reiškia paties buržuazinio principo pasmerkimą. antireligiškai. principais. Autoritetingai skelbiamos idėjos neranda klausytojų ir vykintojų. Jeigu situacija nepasikeis, ateitis gali būti dar blogesnė. Bažnyčiai nepadės nė tiek, kiek lig šiol padėjo. labiau kovos su Bažnyčia ir neutralizuos šiosios įtaką plačiose masėse. priešu. Tai nebus tik individualios erezijos pasipriešinimas. masinė apostazija, apie kurią Apokalipsė kaip tik ir kalba. sluoksniais. sunaikintos" 15. socialiniame gyvenime paneigtas bei paniekintas. darosi vis aštresnė. asmenybės apologiją. vertę. kapitalas, ūkinė sistema - yra valdoma neasmeninio principo. žmogus kaip asmenybė kapitalizmui neturi reikšmės. ekonominių gėrybių mase. darbininkijos sąjūdyje kaip reakcijoje prieš kapitalizmą. masės atstovė, rengiasi perkeisti pasaulio veidą. Šitas perkeitimas eina nepalankia asmenybei kryptimi. pavergtas kapitalo interesams. vietos ten iš tikro nedaug teduodama. psichologijai ir josios instinktams. tautos valia. Kapitalizmas žmogaus dvasią slėgė materialine būties sritimi. Komunizmas ir nacionalizmas ją slegia psichine sritimi. instinktų vergiją. gyvybiniams veiksniams (L. Klages). Bet jau Goethe yra pasakęs, kad asmenybė yra didžiausia žemės vaikų laimė. Asmenybės nuslėgimas visados yra nenormalybė. reakcija; tuomet psichologiškai ji yra suprantama. gyvenimo santvarkos principu. žemesniam principui. kultūrai. Žmogus yra vertingas tik tiek, kiek jis yra asmenybė. pagal asmens giliausio įsitikinimo reikalavimus. Kūrėjas yra tik asmuo, ne masė. Masė gali būti tiktai kūrybos sąlyga ir aplinka. kultūros pereina į savaimingą pirmykštę kultūrą. reiškia barbarėjimo pradžią. ir kultūrą. Bažnyčia daug kartų išgelbėjo kultūrą nuo barbarų. šitas darbas jai reikės dar sykį atlikti. instinktų. sukurtas vertybes. Kiekvienas žmogus šiuo atžvilgiu yra barbaras. kiekvienas yra reikalingas pašvenčiamojo Bažnyčios krikšto. reikalingi yra tie, kurie masės principui atstovauja ir už jo įvykdymą kovoja. Tai yra darbininkija. branginimo idėją. Žmogaus asmuo Krikščionybėj turi absoliutinės vertės. Asmenybės laisvė yra aukščiausias principas, kurį respektuoja net pats Dievas. pagrįstos asmenybės nelygstamumu ir josios laisve. pavojų, kuris šiuo metu tyko žmogaus asmenį. krikščioniškaisiais principais, tuo labiau asmenybė galės išsivystyti ir veikti. organizuota visuomene. vienas su antru iš esmės. labiau jis graso žmogaus asmenybei. tinkamus rėmus ir tuo labiau asmenybė bus apsaugota. žmogus ir jo kuriama kultūra. nėra atsitiktinis. sunormuoti, sykiu neneigdamas jo reikšmės ir vertės, kaip Bažnyčia. materialinį, biologinį ar nacionalinį kolektyvizmą. įsitikinęs, kad socialinė problema be Bažnyčios negali būti išspręsta.
Šaltiniai:
- 1 Cit. Marcel Malcor. machinisme, XII p. Paris, 1937.
- 3 Le Christianisme et la lutte des classes, 83 p. Paris, 1932.
- 4 Op. cit., 166 p.
- 5 De la Destination de l'Homme, 246 p. Paris, 1935.
- 6 Die soziale Frage der Gegenwart, 459 p. Insbruck, 1934.
- 7 Quadragesimo anno, liet. vert., 6 p. Kaunas, 1931.
- 8 Quadragesimo anno, 14 p.
- 9 Un nouveau Moyen Age, 4 p. Paris, 1934.
- 10 Op. cit., ibid.
- 11 Katholishe Wirtscaftsethik, 322 p. München, 1933.
- 12 Le Christianisme et la lutte des classes, 156 p.
- gyvenimas, 233 p. Kaunas, 1931. pagarbinsi mane".
- 1 . Werneris Sombartas, baigdamas didelį savo veikale „Der Bourgeois. Geistesgeschichte des modernen Menschen" (München u. kapitalistinė dvasia iš kapitalizmo. gėrybių ir naudingumo vertybių atžvilgiu. kaip tik esanti kapitalistinės organizacijos priežastis (plg. 443 p.). tašką, kada šią dvasią jis vienas formuoja ir kuria" (445 p.). objektyvuodamosi tikrovėje, kaip tik ir sukuria kapitalistinę santvarką. kapitalistinė dvasia. paskiau jis šitą dvasią ir pats gimdo. kapitalizmo šaknis ir kurios glūdi pasislėpusios žmogaus dvasios gelmėse. a. Kapitalistinė dvasia savo esme yra buržuazinė dvasia. reiškia pastovų įsigyvenimą šioje tikrovėje. žemėn, čia ieško savo tėvynės ir čia pastoviai įsigyvena. kryptis yra kryptis žemyn. dvasia. Ji nesivaiko „utopijų, iliuzijų ir svajonių". anapus šios matomos realybės. nepažįsta. prarastą rojų. Aukso amžiaus mitas buržuazinės dvasios nevilioja. nusiteikimas. pagrindą. lygybės ženklo. apraiška. Buržuaziškumas yra platesnė kategorija negu kapitalizmas. mokslinėje, ir estetinėje, ir net religinėje srityje. leidžia savo šaknis. gyvenimo sritį. Kapitalistinė dvasia yra ekonominis buržuaziškumas. Kapitalistas yra ekonominis buržujus. savo jėgą bei galybę vertina ekonominiu turtingumu. Pirmaeilė kapitalistinės dvasios vertybė yra naudingumas. buržujus visas vertybes suskirsto pagal naudingumą ir nenaudingumą. apsprendžiamos naudos matu. kapitalistinės dvasios vertybinė pasaulėžiūra. utilitarlstinė. Pragmatizmas yra charakteringa viso jo veikimo žymė. Naudingumas yra s...