Auginti vaikus - vienas prasmingiausių, džiaugsmingiausių, bet kartu ir sunkiausių dalykų. Vaiko šypsena brangesnė už milijoną, bet nesibaigiantys kaprizai, pykčio priepuoliai ar bemiegės naktys gali priversti žemę slysti iš po kojų. Visiems tėvams teko susidurti su ypatingos kantrybės bei išminties reikalaujančiomis situacijomis ar kaltinti save už neteisingus sprendimus, nesusivaldymo akimirkas.
Tačiau tapus mama ar tėčiu žmogiška prigimtis ir žmogiškos klaidos niekur neišnyksta. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis.
Pasak knygos „Protingas vaikas“ autorių dr. Danielio J. Siegel ir dr. Tina Payne Bryson, vaikų ir paauglių psichoterapijos srityje besispecializuojantys mokslininkai akcentuoja darnių smegenų vystymosi svarbą ir pateikia strategijas, kaip pasinaudojant kasdieniais iššūkiais užauginti laimingą vaiką, o konfliktines situacijas išspręsti ne tik ramiai, bet ir sukuriant atsakymus bei sprendimus ateičiai.
Darnių smegenų teorija ir praktiniai jos taikymo būdai išmokys daugiau dėmesio skirti emociniam intelektui, atmosferai namuose ir vaiko jausmams, bet ir geriau pažinti save, įsisąmoninti ankstesnes patirtis ir giliau analizuoti kiekvieną situaciją ir jos priežastis bei pasekmes.
Štai 12 strategijų, kurios gali padėti užauginti laimingą vaiką:
- Užmegzkite ryšį ir nukreipkite emocijas. Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, dažnai norisi vaikui prieštarauti, paneigti išsigalvotus pavojus ar tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tai gali laikinai suveikti, tačiau užslopintos emocijos niekur nedingsta. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas.
- Kalbėkitės, kad nuramintumėte. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas.
- Ne konfliktuokite, o siekite bendradarbiavimo. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti ar pagalvoti, ar jam patogu vaiko kambaryje.
- Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti. Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam.
- Skatinkite judėti. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminančiai veikia ir kvėpavimo pratimai. Supažindinkite savo vaiką su šiais būdais.
- Iš naujo peržiūrėkite prisiminimus. Atmintis nėra statiška. Laikui bėgant, keičiantis supratimui, prisiminimai gali keistis ir apaugti išgalvotomis detalėmis, nebeatitikti tikrovės. Tad svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač, jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo, skatinti nupiešti ar užrašyti istoriją. Išsikalbėjimas padės išgyventi situacijas iki galo ir pereiti į kitą etapą.
- Prisiminkite akimirkas iš kasdienio šeimos gyvenimo. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį. Tyrimai rodo, kad pats prisiminimas bei įvykio išdėstymas dienoraštyje gerina imuninę ir širdies funkciją, bendrą savijautą.
- Leiskite emocijų debesims praplaukti. Jausmai ateina ir praeina. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini - vidutiniškai emocija ateina ir praeina per devyniasdešimt sekundžių.
- Stebėkite, kas vyksta viduje. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs“, „susirūpinęs“, „pavydus“ ar „susijaudinęs“, o ne tik „gerai“ ar „blogai“. Vaikai dažnai negali apibūdinti jausmų, nes dar nepažįsta jų įvairovės, tad ir negali pateikti viso emocijų spektro - savo emocinį paveikslą nudažo tiesiog juodai ar baltai.
- Lavinkite refleksyvųjį mąstymą. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą. Lavinkite vaiko sąmoningumą. Tik matydamas visumą, jis galės nukreipti savo dėmesį į kitas veiklas, į pasiekimus ir dalykus, kurie jį džiugina. Kai vaikas jaučia nerimą, baimę ar negali užmigti, galima paskatinti įsivaizduoti vietą, kurioje jis jaučiasi ramus, kur gera, pavyzdžiui, plūduriavimą ant plausto, pasisėdėjimą prie upės stovykloje arba supimąsi hamake pas senelius.
- Džiuginkite vieni kitus. Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Be abejo, vaikams būtina nustatyti ribas, ir jie privalo atsakyti už savo elgesį, tačiau ir būdami autoritetingi smagiai leiskite laiką su savo vaikais. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi.
- Užmegzkite ryšį per konfliktą. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos. Jei gebėsite išlikti ramus ir prisiminsite, ko norite išmokyti, į pokalbį turėtumėte pažvelgti kitu kampu. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją. Natūralu, kad ne visada pavyks.
Vaikai suvokia savo gyvenimą ne tik priklausomai nuo to, kas jame vyksta, bet ir nuo to, kaip į jį reaguojame mes - tėvai, mokytojai ir kiti vaiko gerove besirūpinantys asmenys.
Knyga „Protingas vaikas“ pateikia praktinių patarimų, kaip pasinaudoti kasdienėmis akimirkomis, kad atskleistumėte vaikų galimybes. Autoriai ieško būdų, kaip padėti vaikams būti savimi, geriau jaustis šiame pasaulyje, būti atsparesniems ir stipresniems.
Vaikai ir paaugliai jaučiasi laimingi, saugūs, labiau pasitiki savimi ir lengviau įveikia įvairius sunkumus, kai suaugusieji jiems nuolat skiria individualaus laiko.
„Tėvams rekomenduojame, taip kaip planuoja darbo susitikimus ar kitus reikalus, taip į dienotvarkę įtraukti laiką su vaiku ir dviese praleisti kiekvieną dieną 15 min. arba valandą vieną kartą per savaitę. Labai svarbu, kad toks laikas būtų reguliarus - visada tuo pačiu metu ir visiškai atsitraukus nuo namų ruošos, darbo reikalų, kitų rūpesčių. Žinodamas, kada galės leisti laiką tik su mama ar tėčiu, darželinukas, ramiai jo išlauks ir kur kas rečiau dėmesio bandys išsireikalauti netinkamu elgesiu. Vyresniems vaikams ir paaugliams - tai patvirtinimas, kad tėvams jų santykiai yra svarbiausias dalykas.
Visiems vaikams ir paaugliams yra svarbus asmeninis mamos ir tėčio laikas, skirtas tik jam. Tačiau tiek tėvai, tiek visa šeima gali išgyventi įvairių sudėtingų gyvenimo laikotarpių, kai patys jaučiasi taip, kad individualiam pasikalbėjimui su savo vaiku, jo išklausymui, nuraminimui ar padrąsinimui nebelieka vidinių jėgų, nes galva užimta skausmingais sprendimais, o laiką ištirpdo užgriuvę rūpesčiai.
Kiekvienas normalus tėvas nori, kad jo vaikas būtų laimingas. Tik… kas yra ta vaiko laimė?
Ikimokyklinio ugdymo pedagogės Virgilijos Alešenkovienės nuomone, dažnai laimė painiojama su patogumu. Vaikas, kuris gyvena patogiai, išgyvena tik geras emocijas, neva ir yra laimingas. Tačiau vaikams geriausiai sekasi daryti klaidas - juk jie kol kas neturi beveik jokios patirties. Jų kasdieniame gyvenime visa, kas nauja, paprastai prasideda nuo klaidos.
Laimingas yra tas vaikas, kuris suklydęs sulaukia suaugusiojo paramos, pagalbos suprasti, kad kiekvieną klaidą galima ištaisyti, rasti būdų nesėkmę paversti sėkme. Kai vaikas patiria džiaugsmą, kad jis pats kažką išgyveno, išmoko, sukūrė, tada ir ateina pilnatvės ir laimės jausmas.
Mes, mamos ir tėčiai, labai bijome, kad vaikas gali patekti į aplinkybes, kurioms susiklosčius greičiausiai patirs nesėkmę, todėl darome viską, kad tokių aplinkybių būtų kuo mažiau. Klystame manydami, kad toks vaikas auga laimingas.
Manau, kad vaikai niekada nebus laimingi, kad ir kaip patogiai gyventų. Mat svarbiausia vaiko laimės sąlyga - matyti nors vieną laimingą žmogų. Kad ir kas jis būtų: mama, tėtis, darželio auklėtoja, draugas… Tik taip vaikas gali suvokti, kad džiaugsmas ir laimė yra įmanomi dalykai.
Jei mato tik nuolat kažką dirbančius, siekiančius, kalančius, malančius žmones, tai nėra laimė. Tai tik rezultato siekis. Rezultatas dažnai painiojamas su laimės rodikliu: kuo mano vaikas daugiau išmoks, padarys, tuo aš būsiu geresnis tėtis ar mama, tuo laimingesnis bus mano vaikas ateityje.
Vaikai iš esmės negali būti laimingi. Laimė yra siekiamybė, viso gyvenimo variklis, žvaigždė, į kurią einame. Visose pasakose kažko stokojantis herojus vieną dieną išeina laimės ieškoti, tačiau nė vienoje pasakoje nėra taip buvę, kad laimę rastų vos išėjęs. Laimė yra užgyvenama, įgijama, atrandama įveikus tam tikras kliūtis, nugalėjus vidinius slibinus.
Taip pat, šiuolaikiniai vaikai nėra laimingi jau vien dėl to, kad nuolat patiria jausmą, jog neatitinka suaugusiųjų sugalvotų standartų, nepateisina jiems klijuojamų etikečių. Seniau vaikai nebuvo taip „sureikšminti“, jie galėjo būti visokie - niekas jų nevertino ir nereitingavo. Priimdavo juos tokius, kokie yra, ir labai nesukdavo galvos. Dabar vaiko laimė yra lyg kultas. „Sureikšminimas” labai vargina. Todėl kuo labiau tėvai stengiasi dėl vaikų, tuo daugiau jų nelaimingų.
Kada vaikas laimingas? Tada, kai mato laimingus tėvus. Kada laimingi tėvai? Kai turi savo gyvenimą. Tai labai svarbu.
Svarbu skirti žmogišką dėmesį ir dirbtinio intelekto dėmesį. Dirbtinio intelekto dėmesys - tai dėmesys, skirtas aktyvinti vaiko smegenis, žinioms duoti, rezultatams siekti ir t. t. Matau labai daug vaikų, „apdovanotų” nuolatiniu dirbtinio intelekto dėmesiu. Jie yra pervargę ir kai tik vyksta kokia veikla, stengiasi nusimuilinti, nedalyvauti.
Norisi prisiminti Steve’o Jobso pavyzdį. Tai žmogus, kuris, mūsų akimis žiūrint, turėjo viską: pinigų, karjerą, šlovę. Daugeliui jis yra laimingo žmogaus etalonas. Tačiau S.Jobsas mirė labai nelaimingas, nes biologiniai tėvai jį, dar kūdikį, paliko vaikų namuose, savo tėvų taip ir nepažino. Praradimo neatpirko nei kitų žmonių meilė, nei mokslai, nei sėkmė, nei pinigai.
Kai tėvai nepalieka savo vaiko ir būna šalia, kai serga, valo jam nosį, riša žaizdas, duoda atsigerti, padeda atsistoti pargriuvusiam, moko važiuoti dviračiu ir t. t., jam yra pati didžiausia laimė.
Beveik aštuonis dešimtmečius mokslininkai tyrė daugiau nei 70 tūkstančių šeimų gyvenimą, sekdami penkių kartų vaikų likimus. Tyrėjai analizavo išsilavinimo lygį, karjerą, sveikatą, psichologinę būseną ir šeimos atmosferą. Pagrindinis tikslas buvo suprasti, kodėl vieni vaikai suaugę jaučiasi realizavę save, o kiti - ne, ir kokį vaidmenį čia atliko tėvai.
Auklėjimo specialistė Helen Pearson išskyrė septynis suaugusiųjų elgsenos modelius, kurie turi didžiausią įtaką vaiko gerovei:
- Gyvas bendravimas.
- Šilti atsakymai į klausimus.
- Pokalbiai apie ateitį.
- Ankstyva pažintis su raidėmis ir skaičiais.
- Bendros kelionės ir nauji įspūdžiai.
- Meilė skaitymui.
- Stabilus miego režimas.
Ekspertai pabrėžia: visos šios rekomendacijos atrodo akivaizdžios, tačiau būtent paprasti ir nuoseklūs veiksmai duoda tvariausią rezultatą. Kokybiškas dėmesys, o ne formalus buvimas šalia vaiko, vaidina lemiamą vaidmenį.
Tiesa, mokslininkai pastebi svarbų niuansą. Vaikai, augantys skurde ar nepalankioje aplinkoje, susiduria su papildomais sunkumais, ir net rūpestingiausias auklėjimas ne visada gali visiškai kompensuoti pradinę nelygybę. Vis dėlto gera tėvystės praktika gerokai padidina vaiko šansus į sėkmingą ir laimingą ateitį - nepriklausomai nuo aplinkybių.
Iš kokių ženklų galima spręsti, kad vaikas auga būdamas laimingas:
- Nėra pratę užmigti vieni.
- Nebijo bandyti iš naujo.
- Nesistengia bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį.
- Nesėdi valandų valandas priešais televizorių.
Apibendrinant, vaiko laimė priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo darnaus emocinio intelekto ugdymo, nuoširdaus bendravimo, palaikymo klystant, galimybės patirti naujų įspūdžių iki laimingų tėvų pavyzdžio. Investuodami į šiuos aspektus, galime padėti savo vaikams užaugti laimingais ir visapusiškai išsiskleidusiais asmenimis.
Kaip atskirti žmogišką dėmesį nuo dirbtinio intelekto dėmesio?
| Žmogiškas dėmesys | Dirbtinio intelekto dėmesys |
|---|---|
| Nuoširdus domėjimasis vaiku | Dėmesys, skirtas aktyvinti vaiko smegenis |
| Palaikymas ir supratimas | Žinių suteikimas |
| Buvimas šalia, kai vaikui reikia pagalbos | Rezultatų siekimas |
| Emocinis ryšys | Intelektinis stimuliavimas |