Liepų alėjos istorija Kėdainiuose: nuo Radvilų iki šių dienų

Kėdainiai - miestas, turtingas istorijos ir kultūros paveldo, kuriame susipynė įvairių tautų ir religijų tradicijos. Vienas iš ryškiausių šio miesto simbolių yra liepų alėja, menanti ne vieną šimtmetį.

Kėdainių senamiesčio panorama. Šaltinis: Vikipedija

Kėdainių miesto istorijos vingiai

Nuo kelio link namų eini alėja. Tankios liepos leidžiasi net iki tvenkinio greta svirno, kuris vadinamas Juoduoju, kadangi jo niekuomet nepasiekia saulė. Kėdainiai - „Isos slėnis“.

Kėdainiai - miestas, turtingas istorijos ir kultūros paveldo, kuriame susipynė įvairių tautų ir religijų tradicijos. Nuo XVI a. vid. Kėdainiai tapo vienu iš pirmųjų reformacijos židinių Lietuvoje, todėl čia greta katalikų įsikūrė ir reformatų bendruomenės, kurį laiką veikė ir arijonai. Radviloms Kėdainiai XVII a. tapo svarbiu kultūros centru lietuviškose LDK žemėse, todėl pirmiausia protegavo reformatų bažnyčią.

Kėdainiai vadinami „daugiakonfesiniu miestu“.

Radvilų palikimas Kėdainiuose

Radvilų šeima turėjo didelę įtaką Kėdainių raidai. Jonušas Radvila statybas užbaigė 1652 m. Radvilų sostas. Onos bažnyčioje galima pamatyti Radvilų erelį. Didžiausių nuostolių atnešė sovietmetis, kuomet bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu ir vaikų sporto mokykla. LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos biustas. 1655 m. Švedijos karaliaus armijos valstybės iždą.

Laikoma Didžiosios Rinkos aikštė su paminklu Radviloms.

Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje. Šaltinis: kedainiai.lt

Žydų bendruomenės istorija

Prieigose XVII a. kūrėsi žydai. Joniškyje ir Kalvarijoje nuomotis namų bei juose gyventi teisės neturėjo. Statyti 1784 m. vietoje sudegusios medinės sinagogos. Puošniausia visoje Lietuvoje. Bendruomenė garsėjo Talmudo studijomis.

Kėdainių žydų. Agurkauti buvo pelninga taip, kad 1920 m. sudaryta vien iš žydų. Sovietmečiu sinagogos buvo paverstos sandėliais. Prisimename ir tuos, kurie rizikavo gyvybe gelbėdami žydus.

XV a. turgaus aikštė, taip jai ir prigijo Senosios Rinkos pavadinimas. Čia įsikūręs Daugiakultūris centras.

Per Antrąjį pasaulinį karą vietos žydai buvo sušaudyti Kėdainiuose, o jų sinagogos pastate dar kelis dešimtmečius veikė mokykla. Šiandien jis saugomas kaip kultūros paveldo objektas, o langus puošia senosios miestelio fotografijos.

Paminėjimo verta dar viena sinagoga, esanti Smilgos gatvėje.

Kėdainių sinagoga. Šaltinis: Kėdainių krašto muziejus

Škotų įtaka Kėdainiams

Žinoma, kokie Kėdainiai be škotų? Tai - ,,pažadėtosios žemės“ - utopinės Antilijos. Škotai ėmė kurtis XVII a. pr. evangelikų reformatų bažnyčios vyresniaisiais. Praturtino miestą mūrine architektūra. Pamaldos vykdavo lenkų ir škotų kalbomis.

Kėdainių dvarai ir jų istorijos

Kėdainių krašte galima rasti įvairių dvarų, kurių kiekvienas turi savitą istoriją. Kai kurie iš jų:

• Vincgalio dvaras: Medinės architektūros perlas, kuriame sovietmečiu buvo įrengta kolūkio kontora ir komunaliniai butai, todėl dvaras išliko autentiškas.
• Kalnaberžės dvaras: Praeityje priklausė Radviloms, Čapskiams, Košelevskiams, Stolypinams. Šiuo metu savininkai planuoja įrengti viešbutį ir kavinę.
• Lipliūnų dvaras: Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII amžiaus. Šiame dvare vertingiausia pastatų struktūra ir autentiška atmosfera.
• Apytalaukio dvaras: XVII a. pradžioje P. Šiukšta pastatė pirmuosius mūrinius rūmus. Išlikę neorenesansiniai rūmai, klasicistinių ūkinių trobesių liekanos, parkas.
• Aristavos dvaras: Manoma, kad sodyba pastatyta 1710-1720 m. nežinomų savininkų. Drobe apklijuotas sienas puošė polichrominė ampyro architektūros motyvų tapyba.
• Bartkūniškio dvaras: Išlikę gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, vandens malūnas. Šiuo metu malūne teikiamos kaimo turizmo paslaugos.
• Dotnuvos dvaras: Rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Tai eklektinis stačiakampio formos, triaukštis pastatas.
• Kėdainių dvaras: Spėjama, kad pirmasis Kėdainių savininkas Radvila Astikaitis apie XV a. vidurį ant stataus ir vaizdingo kairiojo Nevėžio kranto pastatė dvarą.
• Labūnavos dvaras: Išlikęs tik dvaro bokštas ir medžiotojų namelis.
• Lančiūnavos dvaras: Rūmus pastatė Kognovickiai. Juos sudaro centrinė dviaukštė dalis ir du šoniniai vienaaukščiai sparnai.
• Paberžės dvaras: Dar vadinamas Šilingo vardu. Dabar Paberžės dvaro sodyboje - vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus.
• Pavermenio dvaras: Išlikę dvaro rūmai, klėtis, ledainė, sena liepų alėja, parkas.
• Pašušvio dvaras: Išlikęs parkas, apgriuvę neogotikiniai dvaro vartai.
• Sirutiškio dvaras: Rūmus supo spygliuočių ir lapuočių medžių mišraus tipo parkas.
• Šlapaberžės dvaras: Išliko tik dvaro rūmų fragmentai ir parkas.
• Terespolio dvaras: Rūmai statyti XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje. Dvaras modernaus stiliaus.

Šie dvarai liudija krašto istoriją ir architektūrinį paveldą.

Šėtos miestelio istorija

Šėta pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1362 metais - 10 metų anksčiau nei Kėdainiai. XIX-XX a. sandūroje net devyni iš dešimties miestelio gyventojų kalbėjo lenkiškai, o iki tol čia gausiai gyveno žydai, karaimai, vokiečiai, sentikiai.

Ne mažiau įspūdinga ir Šėtos kapinių istorija. Tai aukščiausia miestelio vieta, kur stūkso klasicistinė keturių kolonų koplyčia, pastatyta 1824-aisiais Veličkų giminės. Joje įrengtas kolumbariumas, talpinantis net 18 karstų. Be to, prieš bene 15 metų kapinėse aptiktas paminklas su seniausiu lietuvišku įrašu antkapyje.

Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia. Šaltinis: kedainietis.lt

Pavermenys ir Truskava: dvarų romantika ir bendruomenių šiluma

Pavermenio kaime akį traukia išlikusi Pavermenio dvaro sodyba. Čia galima pamatyti rūmus, ūkinius pastatus, liepų alėją bei senąjį parką. O visai netoliese veikia Truskavos kraštotyros ir buities muziejus „Seklyčia“.

Truskavos bendruomenė garsėja savo vieningumu. Už kilometro, ant kalvos, iš tolo matoma Truskavos Šv. Dvasios bažnyčia.

Truskavos Šv. Dvasios bažnyčia. Šaltinis: ignalina.lt

Kėdainių krašto dvarų savininkai ir jų veikla

Dauguma dvarų savininkų skyrė didelį dėmesį dvarų priežiūrai ir puoselėjimui. Kai kurie iš jų:

• Darius Svirskis (Vincgalio dvaras): Skiria visą laisvą laiką Vincgalio dvarui, įkūrė Vincgalio bendruomenę, rengia šventes.
• Marius Šiburkis su žmona Inga (Kalnaberžės dvaras): Domisi architektūra, planuoja įrengti nedidelį viešbutį, kavinę.
• Živilė Sakalauskienė (Lipliūnų dvaras): Domisi istorija, sendaikčiais, ieškojo erdvės šiam susidomėjimui realizuoti.

Liepų alėja šiandien

Šiandien liepų alėja Kėdainiuose yra ne tik istorinis paminklas, bet ir svarbi miesto dalis, kur renkasi vietiniai gyventojai ir turistai. Čia galima pasivaikščioti, pasimėgauti gamta ir pajusti istorijos dvelksmą.

Kėdainių rajono neįgalieji vasarą kone kasdien renkasi prie Liepų alėjoje esančio tvenkinio, kur turiningai leidžia laiką, sportuoja ar užsiima rankdarbiais.

tags: #butai #kedainuose #liepu #al