Daugiabučio Namo Atnaujinimo Gairės Lietuvoje

Nors senų bei energiškai neefektyvių daugiabučių Lietuvoje dar yra dauguma, pastaraisiais metais vis didesnė dalis šalies gyventojų įvertina Daugiabučių namų modernizavimo programos teikiamą naudą.

Sprendimą atnaujinti daugiabutį priima butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma (daugiau kaip 55 proc.). Balsavimo metu paskiriamas daugiabučio namo atnaujinimo administratorius.

Renovacijos Iniciatoriai

Galvojantiems apie namo renovaciją Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atsako į klausimą, kaip inicijuoti seno daugiabučio atnaujinimą? Daugiabučio namo renovaciją gali inicijuoti savivaldybė arba ji gali vykti pačių gyventojų iniciatyva. Pirmuoju atveju savivaldybė pasirenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir gavus gyventojų pritarimą, paskiria projekto administratorių, kuris ir įgyvendina renovacijos procesą.

Kai sprendimas priimtas gyventojų iniciatyva, atsakingas už renovaciją tampa bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinę veiklą atstovaujantis fizinis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotasis.

Norint pradėti renovacijos procesą pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas. Susirinkime organizatorius apžvelgia esamą namo situaciją, renovacijos priemones ir finansavimo sąlygas, o gyventojai išdėsto savo pageidavimus. Kuo jų daugiau susirenka į susirinkimą, tuo mažiau klausimų ir neaiškumų kyla jau įgyvendinant atnaujinimą. Šio susirinkimo metu arba po jo 55 proc. butų savininkų turi pritarti savo gyvenamojo namo renovacijai. Tik tuomet administratorius gali imtis kito etapo - būsto atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo.

Investicijų Planas

Renovacijos projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį daugiabučio namo modernizavimo investicijų plano variantą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina.

Investicijų planas parengiamas pagal daugiabučio namo energinio sertifikato skaičiavimus ir įvertinus esamą namo būklę. Investicijų plane parenkamos daugiabučio namo atnaujinimo priemonės turi atitikti daugiabučių namų atnaujinimo programoje nustatytas priemones ir atnaujinus namą turi būti pasiekta ne žemesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. 2009 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3 straipsnis.

Investicijų planas turi būti pristatytas butų savininkams ir koreguojamas pagal išreikštas pastabas. Kad susirinkimai būtų naudingi, gyventojai turi būti jau šiek tiek susipažinę su daugiabučių modernizavimo galimybėmis. Todėl administratorius, likus dviem savaitėms iki viešo renovacijos klausimų aptarimo, kiekvienam buto savininkui pateikia investicijų planą susipažinimui. Kartu nurodomi ir asmenų, galinčių suteikti papildomos informacijos, pakonsultuoti ir atsakyti į kilusius klausimus, duomenys.

Viešas Aptarimas ir Tvirtinimas

Po to investicijų planas visiems namo gyventojams pristatomas viešo susirinkimo metu. Labai svarbu, kad šiame etape būtų atsakyta į visus gyventojams kilusius klausimus ir paaiškinta modernizacijos nauda ir kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę.

Parengus investicijų planą organizuojamas viešas aptarimas, kurio metu investicijų plano rengėjas gyventojams pristato daugiabučio namo atnaujinimo priemones. Butų ir kitų patalpų savininkams nusprendus, investicijų planas gali būti koreguojamas pagal viešojo aptarimo protokole pateiktas pastabas ir pakartotinai derinamas su namo atnaujinimo administratoriumi.

Pagal gyventojų pageidavimus sudarytas planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu. Planas laikomas priimtu, jei jam pritaria 55 proc. būstų savininkų. Šio susirinkimo metu būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Tiesa, investicijų planas yra orientacinis: vėliau, priklausomai nuo konkurse dalyvaujančių rangovų pateiktų pasiūlymų, kainos perkant paslaugas gali mažėti.

Derinimas su BETA ir Programos Sąlygos

Patvirtinus investicijų planą gyventojų susirinkime, investicijų planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA.

Aplinkos ministrui paskelbus kvietimą teikti paraiškas, namo atnaujinimo administratorius investicijų planą su kitais dokumentais teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) vertinti.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali dalyvauti tik trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kt. paskirties patalpų. Daugiabutis turi būti pastatytas pagal statybos techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 metų. Pastato modernizavimui turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Finansavimas ir Valstybės Parama

Pagal Aplinkos ministerijos kvietime numatytus kriterijus vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems?) gyventojams visos tenkančios išlaidos bus visiškai padengiamos.

Iš viso Aplinkos ministerijos kvietimo metu numatoma Daugiabučių namų atnaujinimo programai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų.

Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.

Jeigu atnaujinamas daugiabutis namas, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.

Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama subsidijuojant ar dotuojant aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 80 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi.

Įgyvendinant šioje dalyje išvardytas priemones, taikomas siekiant užtikrinti nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, subsidijuojama ar dotuojama ne mažiau kaip 60 ir ne daugiau kaip 80 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.

2024 04 11 įstatymu Nr. XIV-2537 (TAR, 2024, Nr. 2024-07270) nustatyta, kad 3 str. 1 d. 8 p. pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką apmokant Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariams (vaikams (įvaikiams), našliams (našlėms) ir tėvams (įtėviams), Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, netekusių 45 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 45 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. - pripažintų invalidais) dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimos nariams (nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), sutuoktiniams ir tėvams (įtėviams) tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką ir išmokant vienkartinę kompensaciją už kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir (ar) palūkanas, jeigu jos buvo apskaičiuotos.

Vienkartinė kompensacija išmokama šiame punkte nurodytiems asmenims ir tuo atveju, jeigu daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) kreditas nebuvo paimtas, tačiau daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) buvo apmokėtas nuosavomis lėšomis.

Finansavimo Išlaidos ir Kompensacijos

Renovacijos proceso etapai

• Namo administratorius organizuoja informacinio pobūdžio susitikimą su namo gyventojais. Susitikime pristatoma visa renovacijos programa, smulkiai aptariami visi ją sudarantys etapai, kompensacijos, paraiškos ir terminai. Atsakoma į gyventojams kilusius klausimus.
• Vyksta gyventojų balsavimas raštu. Balsavimo biuleteniai yra įmetami į kiekvieno gyventojo pašto dėžutę, juose būsto savininkai gali balsuoti ir pamatyti aiškiai nurodytus tolimesnius proceso etapus.
• Viešųjų pirkimų erdvėje CPO perkamas investicinio plano rengėjas, kuris paruoš konkretaus objekto investicinį planą.
• Investicinis planas pristatomas gyventojams ir pateikiamas jų korekcijoms. Gyventojai išsako savo pastebėjimus, jie gali balsuoti dėl investicinio plano korektūros.
• Namo administratorius paruošia visus kitus reikiamus dokumentus ir galutinę informaciją pateikiama Būsto energijos taupymo agentūrai - BETA.
• Reikalingas kreditoriaus patvirtinimas dėl kredito gavimo. CPO sistemoje perkamas techninis darbo projektas. Atestuoti projektuotojai pagal investicinį planą parengia techninį darbo projektą.
• Perkamos ekspertizės įmonių paslaugos, peržiūrimas parengtas projektas, pasirašomas aktas, kad viskas atitinka visus numatytus normatyvus.
• Rengiamas gyventojų susirinkimas, pristatomas konkretus objekto projektas.
• Gaunamas statybos leidimas ir CPO sistemoje yra perkamas projekto rangovas bei techninis prižiūrėtojas. Prasideda rangos darbai. Tai vidutiniškai trunka nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
• Aktuojami atlikti darbai, namas pristatomas valstybinei statybos inspekcijai.
• Gavus galutinius patvirtinimo aktus pradedama tvarkyti gyventojų paramos ir banko kreditas. Vėl teikiamas prašymas BETA, tikrinami ir tvirtinami reikalingi sertifikatai, nurodantys, kad po atliktos renovacijos namas atitinka numatytą energetinio efektyvumo klasę.
• BETA atlieka svarstymą, trunkantį apie mėnesį, ir atsiunčia paramos nutarimą. Paramos sutikimas siunčiamas bankui.
• Organizuojamas susirinkimas, kurio metu paaiškinama kreditų mokėjimų tvarka, grafikai ir visa kita aktuali informacija.

Iššūkiai ir problemos

„Plungės būsto“ direktorius Eugenijus Palubinskas įvardijo, su kokiais sunkumais tenka susidurti įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Bene sudėtingiausias, daug žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas - suburti namo gyventojus, sukviesti juos į susirinkimus, kuriuose sprendžiami namo atnaujinimo (modernizavimo) klausimai. Nesant pakankamam dalyvių skaičiui, susirinkimą tenka organizuoti iš naujo, dėl to prarandama daug laiko. Pastaruoju metu investicijų planus tenka keisti ir dėl padidėjusių statybos įkainių. Daugiabučių modernizavimo procesui reikia ne tik daug laiko, bet ir atitinkamas žinias turinčių darbuotojų.

Statybininkų trūkumas

Šiauliuose prie beveik 18-os daugiabučių galėjo stovėti renovacijos pastoliai. Tiek daugiabučių atrinkta pirmajame renovacijos, kurią kuruoja Aplinkos ministerija, etape. Tačiau iki šiol nėra darbininkų, kurie galėtų šiuos darbus atlikti. Skelbti du viešieji rangos darbų konkursai neįvyko, šiuo metu paskelbtas trečiasis.

Pasak Šiaulių vicemero Juro Andriukaičio, problema dėl statybų bendrovių yra, tačiau ir patys gyventojai nėra linkę naudotis valstybės teikiamomis nuolaidomis. Ministerija ragina bendroves registruotis sistemoje ir dalyvauti pirkimuose. Tačiau ir gyventojai nėra aktyvūs. Galbūt buvo sukelti per dideli lūkesčiai, žmonės tikėjosi dar didesnių nuolaidų. Valstybė kompensuoja iki 40 proc. sumos.

Aplinkos ministerija trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, kad statybų bendrovių susidomėjimo netrūksta. Šiuo metu pasirašytų sutarčių dėl daugiau kaip 450 daugiabučių atnaujinimo įgyvendinime dalyvauja apie 100 rangos bendrovių, nurodoma pranešime. Daugiabučių programos lyderės - tiek didžiosios šalies statybų rinkos dalyvės, tiek ir mažesnės regionų bendrovės.

„Turimi duomenys leidžia teigti, jog šalies statybų bendrovės aktyviai įsitraukia į renovacijos programą. Kartu tai paneigia kai kurių statybinių bendrovių teiginius apie numatytas per mažas rangos darbų kainas ar sudėtingą statybos darbų įgyvendinimą dėl nuolatinės komunikacijos su gyventojais“, - pranešime cituojama aplinkos viceministrė D.

Tvaraus miesto modelis

Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė įsitikinusi, kad pagal gaires modernizuojami pastatai atitiks ne tik energinio efektyvumo standartus, bet ir kurs architektūrinį vientisumą, keis gyvenimo kokybę. Gairės - tai priemonė gyventojams padėsianti holistiškai matyti renovuojamo namo galimybes.

Daugiabučių modernizacijos architektūros gairėse nagrinėjama chaotiško daugiabučių namų atnaujinimo problematika ir labiausiai Vilniuje paplitusių pastatų ypatybės, pateikiami konkretūs siūlymai kaip ateityje atnaujinti senos statybos pastatus. Architektūros ir daugiabučių modernizacijos profesionalai, primena, kad renovacija mažina anglies dioksido ir kitų teršalų emisijas.

tags: #daugiabucio #namo #atnaujinimo #biuletenis