Vietos, Kur Draudžiama Laikyti Šunis Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti

Šunų laikymas Lietuvoje yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir visuomenės saugumą. Svarbu žinoti, kur draudžiama laikyti šunis ir kokios taisyklės galioja skirtingose situacijose.

Šunų Laikymo Apribojimai ir Taisyklės

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas nustato pagrindinius reikalavimus gyvūnų laikymui. Taip pat svarbu atsižvelgti į:

  • Triukšmo valdymo įstatymą
  • Higienos normas
  • Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles
  • Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašą
  • Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą
  • Prekybos naminiais gyvūnais taisykles
  • Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisykles
  • Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą

Vadovaujantis šiais teisės aktais, gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis, atitinkančiomis jų rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną.

Kaip dresuoti šunį gyvenant bute!

Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Bendrosios Taisyklės

  • Gyvūnų vedžiojimas: Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
  • Pasimetę gyvūnai: Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.

Privati Nuosavybė

  • Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą.
  • Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos.
  • Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų.
  • Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai, šuo!“, o jeigu yra laikomas pavojingas šuo, tai ženklas su užrašu „Atsargiai, pavojingas šuo!“ Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį.
  • Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti.
  • Balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose ir tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.

Ūkiniai Gyvūnai

  • Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų.
  • Mėšlas ir srutos turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.
  • Ūkinių gyvūnų laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos, jose turi būti palaikoma švara ir naudojamos priemonės, neleidžiančios veistis musėms, graužikams ir kitiems ligų platintojams.

Daugiabučiai Namai ir Bendro Naudojimo Patalpos

  • Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu.
  • Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte.
  • Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų.
  • Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn.

Kitos Taisyklės

  • Asmuo gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, vadovaudamasis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.
  • Laboratoriniams bandymams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai. Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Sanitarijos, Higienos ir Veterinarijos Reikalavimai

Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. Visi laikomi gyvūnai - potencialūs pasiutligės platintojai - privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus.

Registratorius registruotų gyvūnų sąrašus perduoda Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Gyvūnų Sveikata ir Veterinarinė Priežiūra

Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kai kurias veterinarines procedūras leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims. Operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Ūkinių Gyvūnų Skerdimas

Ūkiniai gyvūnai skerdžiami ir iki skerdimo laikomi, šeriami ir girdomi vadovaujantis Reikalavimais skerdyklų išplanavimui, konstrukcijai ir įrangai, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. B1-1038.

Gyvūnų Vežimas Viešuoju Transportu

Viešuoju miesto transportu galima vežti tik ne ūkinius sveikus gyvūnus. Gyvūnai vežami krepšiuose, pintinėse, narveliuose ir kt., kurių matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm. Vežant gyvūnus viešuoju transportu, būtina užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, taip pat, kad gyvūnas netrikdytų kitų keleivių.

Prekyba Gyvūnais

Prekiauti ūkiniais sveikais gyvūnais, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų, leidžiama turgavietėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų savininkų privačiose valdose. Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tik specializuotuose tokių šunų veislynuose. Asmuo, parduodamas ar perduodamas pavojingą šunį kitam asmeniui, pastarąjį turi informuoti apie pavojingam šuniui vieną ar kelis kartus atliktą vakcinaciją ir kitus svarbius pavojingo šuns duomenis, taip pat jam perduoti šuns tapatybės ir kilmės dokumentus. Asmenys, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus.

Bepriežiūrių ir Bešeimininkių Gyvūnų Priežiūra

Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 14 parų.

Kačių Populiacijos Mažinimas

Juridinis asmuo, ketinantis vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą.

Šunų Laikymas Pririštus Grandine

Šiuo metu Lietuvoje draudimas laikyti gyvūnus pririštus grandine taikomas tik veisėjams ir gyvūnų globėjams. Fiziniams asmenims, laikantiems šunis pririštus grandine, toks draudimas netaikomas, tačiau jie privalo užtikrinti tinkamas gyvūno laikymo sąlygas. Šunys, laikomi lauke, turi turėti galimybę pasislėpti nuo lietaus, sniego, šalčio ar kaitrios saulės. Prieinamoje vietoje privalo būti įrengta būda arba kita slėptuvė, atitinkanti gyvūno dydį - kad šuo galėtų į ją laisvai įlįsti, apsisukti ir atsigulti. Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šunų poilsio vietos apsaugą nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdų ar slėptuvių angas uždengti, kad į jas nepatektų krituliai.

Baudos ir Atsakomybė

Gyvūnų veisėjams ar globėjams už šunų laikymą pririštus grandine gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Kitiems asmenims tokio draudimo nėra, tačiau jeigu šuo laikomas netinkamomis sąlygomis - pavyzdžiui, nuolat pririštas, be galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, sulysęs, sužalotas - gali būti skiriamos administracinės nuobaudos. Jei pažeidimai kartojasi, gresia ir gyvūno konfiskavimas.

Kas Tikrina Laikymo Sąlygas?

Gyvūnų augintinių veisėjus ir globėjus tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jie tikrinami tiek iš anksto suplanuotų patikrinimų metu, tiek gavus gyventojų skundus. Tuo tarpu fizinių asmenų, laikančių šunis, priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos kartu su VMVT. Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba tokius patikrinimus dažniausiai atlieka gavusi pranešimus apie galimus pažeidimus. Pastebėjus žiaurų elgesį su gyvūnais, būtina kuo greičiau kreiptis į VMVT arba policiją. VMVT reaguoja darbo valandomis, o policija - bet kuriuo paros metu.

Kur Kreiptis Dėl Gyvūnų Gerovės ir Laikymo Pažeidimų?

Dėl gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimų būtina kreiptis į VMVT. Tai apima situacijas, kai gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, patiria sužalojimus ar serga. Tuo tarpu dėl gyvūnų laikymo pažeidimų, pavyzdžiui, kai lauke laikomi augintiniai neturi būdos ar slėptuvės nuo oro sąlygų, neužtikrinamas jų šėrimas ir girdymas, kai gyvūnai netinkamai vedžiojami viešose vietose, kai laikomi neženklinti augintiniai, dėl gyvūnų keliamo triukšmo poilsio metu, higienos trūkumo, kvapų ar per didelio gyvūnų skaičiaus daugiabučiuose ar bendro naudojimo patalpose, reikėtų kreiptis į savivaldybių administracijas.

Kas Nutinka, Jei Pažeidimai Nepašalinami?

Jei gyvūnas ir toliau laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidėjui gali būti skirta didesnė bauda, o šuo - konfiskuotas. Tokiu atveju savivaldybė perduoda gyvūną laikinajai globai - gyvūnų globėjams ar kitiems laikinai jį galintiems prižiūrėti asmenims. Jei konfiskavimas įtvirtinamas teisiškai, VMVT sprendžia dėl gyvūno tolimesnio likimo.

Nors Lietuvoje šunį vis dar galima laikyti pririštą, visa atsakomybė už jo gerovę tenka savininkui. Nesilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų, galima sulaukti ne tik piniginių baudų, bet ir prarasti augintinį. Todėl labai svarbu prisiminti, kad gyvūnas yra gyva būtybė, kuriai reikalingas rūpestis ir saugumas.

tags: #butai #kuriuose #neleidziama #laikyti #sunu