Šiandien Lietuvoje vyksta daug statybų, ypač individualių namų. Vis dėlto, statybos procesas yra griežtai reglamentuotas, o pažeidimai gali sukelti rimtų problemų. Aptarkime įvairius aspektus, susijusius su statybomis, leidimais, reikalavimais ir pasekmėmis už neteisėtas statybas.
Statybos leidimai ir reikalavimai
Prieš pradedant bet kokias statybas, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas statybos leidimas. Statybos leidimas reikalingas, jei keičiasi pastato tūris arba atliekama rekonstrukcija. Jei keičiat stogo kampą, vadinasi keičiasi ir pastato tūris, o tai jau yra rekonstravimas ir jam BŪTINAS STATYBOS LEIDIMAS. Tad statybininkai yra neteisūs.
Taip pat, tokiam pastatui nereikia leidimo iki 80 kv.m. Pagalbinio ūkio pastatas, bet tarpatramis negali būti 7,5, tai jau neypatingas statinys ir tokiam reikia leidimo.
Minimalus sklypas namo statybai 4 arai. Čia nebent kažką pritemti prie statinių, kuriems nereikia statybos leidimo, bet tada gyv. namo statuso jūs neturėsit.
Avarinės būklės konstatavimas (kultūros paveldo objektuose) leidžia stabilizuoti pastatus, kad jie toliau negriūtų, tikrai tas faktas nepalengvina statybos leidimo gavimo, o realiai įsiveliat tik į papildomą dokumentų tvarkymą, darant tą pranešimą dėl avarinės būklės.
Svarbu atkreipti dėmesį į minimalius sanitarinius atstumus į kaimyninius sklypus. Vandens gręžinio 3m spindulys. Valymo įrenginiai 8m spindulys, bet galima statyti ir 5. Priešgaisrinis atstumas pagal gaisro kategoriją. O visi kiti pagal RC išrašus kokie jau yra.
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Pagal pasikeitusį reglamentą 3m nuo atsikišusių konstrukcijų, tad kolegos skaičiuoja teisingai, jei stogas 0,5m išsikišęs, tai ir gaunasi 3+0,5=3.5 nuo sklypo ribos iki sienos.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus 50 kv.m ir pastato aukštis 5m. Taip, įmanoma atstatyti tokių pat gabaritų pastatų, bet nugriovimas ir atstatymas bus arba rekonstravimas arba net nauja statyba, o tam reikia leidimo.
Jei tai kilnojamas daiktas - jis kaip automobilis, neturi ir negaus Nekilnojamo turto registrų centro pažymėjimo, nes tai yra kilnojamas daiktas. Čia daiktas, kuris šiandien stovi, rytoj jau nebe.
Jei sklypas neturi tikslių kadastrinių matavimų, tada žinoma, kad reikia, nes dabartinė riba yra grubai tariant žingsniais matuota.
Visas Vilnius papuola į aerodromo apsaugos zoną, kuri nepamenu tiksliai, bet vos ne kelis km tęsiasi nuo pačio aerodromo. Jei tai būtų juosta, tai joje statyba negalima, o zonoje galima, tad aš nesijaudinčiau dėl to.
Jei keičiat stogo kampą, vadinasi keičiasi ir pastato tūris, o tai jau yra rekonstravimas ir jam BŪTINAS STATYBOS LEIDIMAS. Tad statybininkai yra neteisūs.
Turim statybos leidimą, bet gyvenamojo namo nestatome, nutarėm toje vietoje pastatėme ūkinį 80kv. Ar gresia kokios sankcijos? Kaimo vietovė, ūkininko sodyba. Jei ūkiniam pastatui nereikėjo leidimo, tai kaip ir ok, bet gaila leidimo, nes naujo leidimo gavimas kainuos tikrai kelis kart brangiau nei kad jūsų turėtas.
Turim namo statybos leidimą su projektu, bet gavosi taip, kad neturim pinigų statytis, pasistatėm visai ne pagal projektą, ir norim užregistruoti kaip ūkinis. Ar tai įmanoma? Viskas priklauso nuo kvadratūros ir jūsų tikslų, sunku komentuoti situaciją.
Nelegalios statybos ir pasekmės
Statybos be leidimo gali turėti rimtų pasekmių. Jei pastatote garažą be leidimų, galite negalėti jo užregistruoti, kol neatsiras namas. Be to, negalėsite parduoti sklypo nenugriovę pastato.
Noriu paklausti kokios pasekmės gresia dėl projekto nesilaikymo. Turim namo statybos leidimą su projektu, bet gavosi taip, kad neturim pinigų statytis, pasistatėm visai ne pagal projektą, ir norim užregistruoti kaip ūkinis. Ar tai įmanoma? Viskas priklauso nuo kvadratūros ir jūsų tikslų, sunku komentuoti situaciją.
Dažniausios klaidos statybų procese
- Nepasidomėjimas, ar reikalingas statybos leidimas
- Netikslių kadastrinių matavimų ignoravimas
- Minimalių sanitarinių atstumų nepaisymas
- Statybos projekto nesilaikymas
Jeigu bendras žemės sklypas 34a padalintas naudojimosi tvarka po 17a, ar šitie žemės sklypai laikomi atskirais? Ne. Taip grubiai pasakysiu - sklypas yra vienas bliūdas, jūs tik nusistatėt, kad vienas valdo mišrainę iš venos pusės su savo šaukštu, o jūs valgot iš to pačio bliūdo kitos pusės ir negalit jokio gabaliuko paimti iš svetimos pusės :) Yra vienas sklypas.
Rekonstrukcija ir energinė klasė
Rekonstruojant namą nėra būtina keisti energetinės klasės. Rekonstruojant (keičiant pastato gabaritus - griaunant verandą) keisti energetinę pastato klasę nebūtina, tai numato teisės aktai. Bet leidimas norint nugriauti verandą ir po to įregistruoti , mano manymu, bus reikalingas.
Rekonstravimas yra pastato gabaritų keitimas, verandos nugriovimas reikia leidimo - keičiasi gabaritai.
Jeigu vyksta kokia nors seno gyvenamojo namo rekonstrukcija B klasės, ar tai reiškia, kad turėsime po jos atitikti aukštesnei namo klasei? Ir kokie rekonstrukciniai veiksmai tai įtakoja? Pvz., jeigu panaikinsime verandą, arba pakeisime iš rąstinių sienų į mūrines, ar turėsime griauti pečių ir vesti naują šildymo sistemą?
Klaipėdos statybų rinka
Klaipėdoje ir jos pašonėje smarkiai suaktyvėjo statybos, - daugiausia statoma individualių namų. Vadovas tvirtino, kad dažniausiai žmonės stato apie 150-200 kv. m ploto namus. Žinoma, yra ir tokių, kurių plotas siekia 300 kv.
Daugiabučių namų statybos tęsiamos Dragūnų kvartale, Tauralaukyje, Panevėžio gatvėje esančiame kvartale "Dangės vingis".
Tačiau reikia paminėti, kad darbo jėga sudaro tik 10 proc. namo pastatymo kainos. Tai nėra labai tragiška. D.Gedvilas prognozavo, kad ateityje statybininkų darbo užmokestis kils.
Pirkdamas senos statybos būstą, nežinai, ką gausi. Žmonės, kurie perka būstą sau, įvertina viską: ir kvadratinio metro kainą, ir kitas aplinkybes. Į tai nekreipia dėmesio ir senos statybos būstus įsigyja asmenys, kurie yra susitaupę 150 tūkst.
Pasak V.Bujanauskienės, žmonės nori įsigyti butą kuo pigiau - bijo laukti, nes įvedus eurą būsto kaina gali išaugti.
Žmonės perka senos statybos butus. Senos statybos butus perkantiems žmonėms V.Bujanauskienė patarė neapsigauti. Jų kainos yra priartėjusios prie naujos statybos.
Istoriniai atsiminimai apie Kauną
Amžininkų atsiminimai, įspūdžiai ir įžvalgos yra gyvi istorijos liudytojai, papildantys arba paneigiantys istorikų teiginius. Sužinokite, kaip Kaunas atrodė XV-XX a. keliautojams, žurnalistams ar vietiniams gyventojams.
Iš Magdeburgo kilusio vokiečių literato bei mokytojo Fryderiko Šulco (Fryderik Schulz) 1793 m. aprašymas apie Kauną: "Nusileidę nuo kalno, netrukus privažiuojame Viliją, per kurią reikia persikelti, jeigu nori patekti į Kauną. Upę pasiekiau tuoj po devynių, nuo šeštos valandos ryto nuvažiavęs septyniolika mylių. Ir čia sutikau rusų, apgyvendintų žydiškoje miesto dalyje1".
S. Medekšos atsiminimai paskelbti knygoje: Stefana Franciska z Prószcza Medekszy [,] sekretarza Janą Kazimierza, sędziego ziemskiego kowieńskiego [,] Księga pamiętnicza wydarzen zaszłych na Litwie 1654-1668. Z rękopismu powierzonego Akademii wydał Władyslaw Seredyński, Kraków, 1875.
Žilibero de Lanua (Ghillebert de Lannoy), prancūzų didikų kilmės riterio, 1413-1414 m. keliavusio po Lietuvą, trumpi įspūdžiai apie Kauną. Greitomis jis pravažiuoja, vis dar rogėmis ir Memelės upę, taip pat pro Kauną (Cauve), didelį sustiprintą miestą su labai gražia didele pilim (moult beau gros chastel).
Čia skelbiami fragmentai iš 1812 m. įvykių Kaune aprašymo, kurį atliko nežinomas bernardinų vienuolis. Šis 1812 m. lenkų kalba parašytas tekstas rastas Kauno bernardinų vienuolyno archyve ir saugomas Vilniaus universiteto rankraščių skyriuje. Autoriaus dėmesys sutelktas į vienuolynų, pirmiausia bernardinų, likimą karo dienomis.
Prancūzai greitai ir efektyviai išsprendė tiltų trūkumo problemą. „Buvo [mieste] virš tūkstančio kapų arba net daugiau sijų bei rąstgalių, kuriuos atplukdė pirkliai net iš Minsko ir kitų pavietų. Dėl sutrikusios prekybos su Karaliaučiumi jie keletą metų gulėjo prie Neries ir Nemuno. Šią medieną sunaudojo lentoms, kepykloms bei statinių tvorai netoli miesto. Iš šios medienos pastatė du milžiniškus ir puikius tiltus. Vienas per Nemuną prie pranciškonų bažnyčios. Kitas - per Nerį už Kauno žydų mokyklos iš parapijos gatvės. Brangūs tie tiltai buvo ir gražūs, visi poliai buvo apkalti [nesuprantami terminai], atgabentu net iš Prūsų krašto. Neilgai važinėta ir vaikščiota šiais tiltais, gruodžio pirmąją pagal senąjį kalendorių [prancūzai juos] sudegino besitraukdami“ (p. 253).
Miesto gyventojai buvo mobilizuoti kariniams įtvirtinimams ir tiltams statyti. „Tiltus statė ir apkasus kasė kasdien iki tūkstančio ir daugiau žmonių. Jiems išduodavo degtinės, mėsos, duonos, žirnių ir mokėjo kasdien po 15 lenkiškų grašių. Tarp Rotušės ir mūsų sodo pastatyti tvartai. Išmūryta keliasdešimt pečių, kurių kiekviename būdavo iškepama keli šimtai pikliuotos duonos batonų, o kepėjai dirbo dieną ir naktį. Ir taip vos užtekdavo“ (p. 254).
„Didelė kariuomenė traukė per Kauną beveik kasdien, be to, iki 2000 kareivių turėjo gubernatorius“ (p. 254). Šioje vietoje, norint palyginti, verta prisiminti, jog tuomet Kaune gyveno apie 3000 gyventojų.
Aprašymas pradedamas prancūzų kariuomenės įžengimu į Kauną ankstyvą birželio 12 dienos rytą. Rusai pasitraukė be mūšio ir traukdamiesi sudegino tiltą per Nerį, jungusį Slabadą ir Kauną. Prancūzai į miestą įžengė nutiesę tris pontoninius tiltus per Nemuną.
Autoriaus dėmesys sutelktas į vienuolynų erdves. Jis detaliai aprašo, kaip tris kartus per pirmąją įsiveržimo dieną besikeičiantys daliniai apiplėšė bernardinų vienuolyną. Nebuvo apsieita ir be vienuolių primušimų. Bernardinės viską perdavė kariams, o pačios užsirakino celėse (p. 250-251).
Kauno kasdienybė napoleonmečiuVienuolio atsiminimuose vaizdžiai atsispindi Kauno tapsmas kariniu-tranzitiniu punktu. „Kasdien varydavo po kelis tūkstančius ar kelis šimtus galvijų ir maniau, jog pasaulyje nebeliko galvijų. Buvo įsakyta iš pavietų į Kauną ir Vilnių vežti ir ten sandėliuoti grūdus, degtinę, šieną, avižas, jaučius. Nemunu atplaukdavo iki 200 botų ir jie nuolat tai išplaukdavo, tai grįždavo su pikliuotais miltais, į statines supiltais Gdanske ir Karaliaučiuje“ (p. 253).
| Statybos tipas | Ar reikalingas leidimas? | Papildomi reikalavimai |
|---|---|---|
| Individualus namas (iki 50 kv.m) | Ne | Atitikimas minimaliems atstumams |
| Ūkinis pastatas (iki 80 kv.m) | Ne | Tarpatramis negali būti didesnis nei 7,5 m |
| Rekonstrukcija (keičiant tūrį) | Taip | Projektas, leidimas |
| Statyba aerodromo zonoje | Priklauso nuo zonos | Apribojimai statiniams, trukdantiems skrydžiams |
