Plungė - miestas, turtingas istorija ir kultūros paveldu. Vienas iš svarbių miesto akcentų - istoriniai grindiniai, kurių likimas susijęs su Dariaus ir Girėno gatvės rekonstrukcija. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių grindinių istoriją, jų reikšmę ir tai, kaip jie atsidūrė dėmesio centre dėl Dariaus ir Girėno gatvės rekonstrukcijos.
Senieji grindiniai ir jų likimas
Rekonstruojant Dariaus ir Girėno gatvę, atkasti senojo grindinio akmenys sukėlė diskusijas. Nustatyta, kad šie istoriniai objektai neįtraukti į kultūros paveldo registrą, todėl įstatymiškai nėra saugomi. Tačiau viskas, kas randama statybvietėje, turėjo atitekti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri ir yra gatvės valdytoja.
Savivaldybės paveldosaugos specialistas Gintaras Ramonas apgailestavo, kad Lietuvoje nėra įprasta atkurti ar išsaugoti senųjų grindinių fragmentus, kaip tai daroma kitur. „Plungės lagūnos“ darbų vadovas E. Tkačiovas patvirtino, kad Rietavo gatvėje atidengti akmenys bus iškasti ir atiduoti Savivaldybei, kuri spręs, kaip juos panaudoti.
Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika teigė, kad akmenys atsidurs miesto seniūnijos žinioje, kuri ir nuspręs, kaip juos pritaikyti.
Bėgimo-ėjimo šventė Plungėje. 2014 03
Gyventojų nuomonės ir istorinis kontekstas
Feisbuke pasidalinus atkastojo bruko vaizdais, gyventojai išreiškė įvairias nuomones. Vieni siūlė atkurti senąjį grindinį senamiestyje, tačiau kiti atkreipė dėmesį į nepatogumus, kuriuos sukelia akmenimis grįstos gatvės. Plungiškis istorikas Bronislovas Pocius priminė, kad senieji brukai buvo patogūs tiek važiuoti, tiek eiti, skirtingai nei šiuolaikinės imitacijos.
B. Pocius prisiminė, kad Rietavo gatvė buvo išasfaltuota apie 1960-uosius metus. Akmeninis grindinys buvo įrengtas tarpukariu ne tik Rietavo, bet ir kitose centrinėse miesto gatvėse. Istorikas pabrėžė, kad šalia bruko kai kur buvo mediniai šaligatviai, kuriuos gyventojai turėjo prižiūrėti.
Istoriko nuomonė
Nors B. Pocius jaučia sentimentus prabėgusiems metams, jis nepritaria minčiai grąžinti akmeninį grindinį į centrines miesto gatves. Jis teigia, kad senų laikų jis ieško istorinėse nuotraukose, o dabartinė modernėjanti aplinka jį džiugina.
Plungės dvaro ansamblis
Parko g. Plungės šiaurinėje dalyje esantis Plungės dvaro ansamblis - respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis ir kraštovaizdinę vertę. Tai vienas iš ryškiausių, geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje. Plungės mišraus stiliaus parko pertvarkymu rūpinosi Mykolas Oginskis. Jo iniciatyva iškasti tvenkiniai, pasodinta daug egzotinių ir vietinių medžių; geometrinė centrinė parko dalis užima aukštą, lygią terasą; didžiąją parko dalį sudaro peizažinis parkas. Centrinėje parko dalyje išsidėstęs keturių pastatų architektūrinis ansamblis, kuris yra sudarytas iš neorenesansinio stiliaus dviaukščių rūmų, dviejų panašios architektūros pagalbinių pastatų ir neogotikinio stiliaus arklidžių, o erdviame parteryje tarp rūmų ir arklidžių yra didelis baseinas.
Lankytinos vietos Plungės apylinkėse
- Plungės Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčia
- Plungės Visų Šventųjų koplyčia
- Plungės lurdas
- Gandingos piliakalnis
- Rašytojos Žemaitės nacionalinis muziejus
- R. ir J. Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus
- Platelių dvaro sodybos kompleksas
- Šateikių dvaras
- Žemaitijos nacionalinis parkas
- Platelių ežeras
Šiame regione gausu lankytinų vietų, praturtinančių kultūrinę ir gamtinę patirtį.