Minijos upė - išskirtinis gamtos objektas, pasižymintis ne tik vaizdingu kraštovaizdžiu, bet ir didele biologine įvairove. Siekiant išsaugoti šią unikalų ekosistemą, Minijos upė ir jos apylinkės yra įtrauktos į saugomų teritorijų tinklą, įskaitant ichtiologinį draustinį. Šiame straipsnyje aptariami statybos leidimai ir reglamentai, galiojantys Minijos ichtiologiniame draustinyje, taip pat aplinkosaugos projektai, skirti šios teritorijos apsaugai.
Minijos upė prie Kartenos
Teisinis reglamentavimas
Draustinių apsaugą ir tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja įstatymai, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Draustiniuose draudžiama bet kokia veikla, kuri gali pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamoms kultūros vertybėms.
Statybos apribojimai
Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.
Išimtiniai atvejai
Tam tikrais atvejais draustiniuose leidžiama statyba, jeigu ji neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, saugomų teritorijų nuostatoms.
Nauji sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, esami rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų.
Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas (namas).
Sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio žemės sklypo dalyje, nesuformuotoje kaip atskiras žemės sklypas ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Pastatams statyti parenkant kitą žemės sklypo vietą, jeigu neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje jos vietoje, nes vieta užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos ar reljefo formų pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba užaugusio miško, nutiestų kelių, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus.
Kai parenkant atstatomos sodybos pastatams statyti naują vietą žemės sklype dėl jo formos ar greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba nuo šlaito briaunos, atstatomos sodybos pastatų statybos vietą būtina parinkti kitoje vietoje, kad atstumas nuo vandens ir minėtų šlaitų būtų kuo didesnis.
Buvusios sodybos atstatymo teisę šiame punkte nustatyta tvarka įgyvendinant taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.
Ne sodyboje - pievose ir ganyklose - leidžiama statyti inžinerinius statinius - stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo.
Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti.
Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų.
Atsižvelgiant į gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai, etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, - valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose).
Aplinkosaugos projektai
Siekiant pagerinti nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą Plungės mieste, įgyvendinami įvairūs projektai. Pavyzdžiui, UAB „Plungės vandenys“ vykdo projektą „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra Plungės mieste“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Projekto tikslas - padidinti nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą Plungės mieste.
Projekto veikla: Nuotekų tinklų statyba (J. Pabrėžos g., Aronijų skg., Vyšnių skg., Serbentų skg., Rožių g., Bebrų kilpos g., Tulpių g.) Plungės mieste.
Projekto rezultatai: prie nuotekų tinklų prijungtų gyventojų skaičius- 65; naujai nutiestų nuotekų tinklų ilgis - 1,149 km.
Kitas svarbus projektas - „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje. II etapas“, kurio metu buvo paklota 23,86 km vandentiekio tinklų, 38,34 km nuotekų tinklų, įrengta 16 nuotekų siurblinių.
Šiuo metu 1180 gyventojų jau prisijungė prie naujų nuotekų tinklų, o 620- prie vandentiekio tinklų.
Šie projektai prisideda prie efektyvesnio gamtos išteklių naudojimo, mažina pavojų žmonių sveikatai, užtikrina kokybišką geriamąjį vandenį Plungės rajono savivaldybės gyventojams.
Informuojame gyventojus, kad Kulių miestelyje jau galima jungtis prie naujai paklotų tinklų.
Minijos upės unikalumas ir svarba
Minija pasižymi nuostabia gamta. Tai labai srauni, rėvinga upė, kur galima pasigrožėti vaizdingu Minijos upės slėniu, stačiuose šlaituose atsiveriančiomis atodangomis, bei susipažinti su Minijos kraštovaizdžio draustinyje esančiais gamtos ir kultūros paveldo objektais.
Upė prateka keletą saugomų teritorijų: Varnių regioninį parką, Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinį, Salantų regioninį parką, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, Nemuno deltos regioninį parką.
Minijos upė - ichtiologinis draustinis. Europos Sąjungos saugoma teritorija įtraukta į Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą.
Kerintis jos grožis traukia žmones į šį nuostabų gamtos kampelį, ech, kokia gi nuostabi ta mūsų Lietuvos gamta ir jos grožis, tad pažinkime, bet kartu puoselėkime ir saugokime!
Pasigrožėję gamta, jos natūralumu ir grožiu, pakvėpavę neužterštu oru, pasijusite daug geriau, nes juk nebereikalo sakoma, kad grožis - tai sveikata. Gamtą ir jos grožį gali išgelbėti ne vyriausybė, ar valdininkai, o paprasti žmonės.
Svarbu suvokti, kokia ji yra svarbi mums. Ar mes norime naudotis, grožėtis gamta ir jos grožiu tik šiandien, ar norime palikti visai tai ir savo ateities kartoms?
Gamta ir jos grožis, tiesiog būtinybė ir noras visai tai išsaugoti - tai didžiulė galia. Gamta ir jos grožis kelia žmonėms dideles teigiamas emocijas, džiaugsmą, poilsį, gerina sveikatą ir priverčia žmogų pasakyti - užtenka, aš pats galiu kai ką padaryti, aš pats tai pakeisiu.
Manau, kad žmonės, ypač jaunimas, turi pajusti, kad jie yra svarbi visų pokyčių dalis. Nes dauguma iki šiol mano, kad tik valstybės vadovai gali lemti pokyčius.
Mes tikrai tikime, kad demokratiškose valstybėse, o juk mes tokioje valstybėje ir gyvename, kiekvienas mūsų gali turėti įtakos permainoms. Ką mes darome, kaip ir kur darome ir kaip elgiamės, kokį pavyzdį rodome kitiems - viskas yra svarbu.
Taigi, gal pradžioje pradėkime nuo savęs? Neišmeskime šiukšlės, sudrausminkime kitus, kurie taip neatsakingai elgiasi, o jei jau kur radome gamtoje šiukšlių, tai gal nepatingėkime ir jas surinkime. Nesvarbu, kad tos šiukšlės visai ne mūsų buvo paliktos. Kiti matydami Jus taip elgiantis ir patys jau nedrįs teršti, šiukšlinti gamtos.
Norime įkvėpti žmones, kad jie saugotų gamtą ir jos grožį, kad būtų truputėlį socialiai atsakingesni. Patys saugotų ir tausotų gamtą, bei jos grožį, bei rodytų gerus pavyzdžius kitiems.
Viskas prasideda nuo mažų darbelių, keleto darbų, viskas prasideda nuo keleto žmonių, kurie palaipsniui, laikui bėgant gali išaugti į didesnę grupę, gausesnį žmonių būrį. O ten kur žmonių, vieningų bendraminčių, norinčių išsaugoti gamtą ir jos grožį, bus daug, tai jau bus šiokia tokia jėga, su kuria jau turės skaitytis.
Lankytinos vietos prie Minijos upės
Minijos upė ir jos apylinkės garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir įdomiomis lankytinomis vietomis:
- Minijos kaimas (Mingė) - unikalus gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė. Dėl gražaus gamtovaizdžio dar vadinamas „Lietuvos Venecija“.
- Ventės ragas - nuostabus Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje, garsėjantis ornitologine stotimi ir švyturiu.
- Karaliaus Vilhelmo kanalas ir Lankupių šliuzas - istorinis kanalas, kadaise saugojęs laivus nuo audrų Kuršių mariose.
- Dreverna - senas žvejų kaimas, minimas dar nuo 1253 m., įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių.
- Kartena - miestelis, įeinantis į Salantų regioninio parko teritoriją, garsėjantis piliakalniais ir nuostabiais peizažais.
- Dyburių atodanga - viena įspūdingiausių ir didžiausių Minijos upės atodangų, paskelbta valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Vandentiekio tinklų tiesimas Žemaičių Kalvarijoje
Apibendrinimas
Minijos ichtiologinis draustinis yra svarbi saugoma teritorija, kurioje galioja griežti statybos ir veiklos apribojimai, skirti išsaugoti unikalų kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Aplinkosaugos projektai, tokie kaip nuotekų tinklų plėtra, padeda užtikrinti švarią aplinką ir gerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Saugokime ir puoselėkime Minijos upės grožį ateities kartoms!
Dėl išsamesnės informacijos apie statybos leidimus ir reglamentus Minijos ichtiologiniame draustinyje, rekomenduojama kreiptis į atitinkamas savivaldybės institucijas ir saugomų teritorijų direkcijas.
tags: #minijos #ichtiologinis #draustinis #leidimas #statybai