Kas buvo Žalgirio stadiono vietoje Vilniuje?

Žalgirio stadionas, buvęs daugiafunkcis stadionas Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, turtingas istorija, atidarytas XX a. tarpukariu ir nugriautas XXI a. Šiandien jo vietoje stovi modernūs pastatai, verslo centrai ir gyvenamieji namai, sukeliantys įvairių nuomonių ir vertinimų.

Buvęs Žalgirio stadionas 2010 metais. Šaltinis: Vikipedija

Stadiono istorijos etapai

Portalas 15min primena 10 svarbiausių Vilniaus „Žalgirio“ stadiono istorijos datų:

• Iki 1831 m. Cariniais laikais šioje upės pusėje, kur įsikūręs Žalgirio stadionas, buvo užmiestis. Čia buvo caro laikų kareivinių namai, karinis objektas.
• 1921 m. pradėtos stadiono statybos Piromonte.
• 1922 m. dar nebaigus statybų jis buvo atidarytas (iškilmėse dalyvavo maršalas Juzefas Pilsudskis). Atidarymo rungtynes žaidė dvi karių sporto komandos. Stadione vykdavo futbolo ir lengvosios atletikos varžybos. Tuo metu šioje vietoje buvo Piromonto rajonas. 1922 m. lenkų sporto klubai pradėjo žaisti futbolą, vėliau pastatė centrinę tribūną (šiek tiek panašią į dabartinę), aplinkui supylė žemės pylimą žiūrovams, įrengė bėgimo takelius.
• 1933-1935 m. miestelėnai talkos būdu supylė pylimus ir rytinėje tribūnoje įrengė suoliukus. O centrinė tribūna atrodė kaip ir dabar. Ji turi istorinę vertę, nes tais laikais „išneštas“ stogelis buvo unikalus dalykas.
• 1941 m. pradėti Vilniaus stadiono statybos projektavimo darbai.
• Per II pasaulinį karą stadionas nukentėjo į jį nukritus bomboms.
• 1948 m. Stadionas pradėtas statyti iš karto po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir pastatytas. Iš pradžių jis vadinosi „Spartako“ (respublikinis, vėliau - centrinis).
• 1949 m. prasideda stadiono, statyto Lenkijos kariškių tarpukariu ir karo metu apgriauto, rekonstrukcija. Po rekonstrukcijos stadionas įgyja išvaizdą, kurią turėjo iki pat savo egzistavo pabaigos. Rekonstrukcijos projekto autorius - architektas Viktoras Anikinas.
• 1950 m. liepos 21 d. stadionas atidarytas kaip Vilniaus centrinis stadionas, kuriame buvo 15 000 sėdimųjų vietų. Tą dieną I lygos varžybose Spartakas Vilnius įveikė Dzerzinec Celabinsk komandą 10-2. 1949-1950 stadionas vokiečių karo belaisvių rekonstruotas (architektas baltarusis V. Anikinas), įrengta apie 15 000 vietų žiūrovams, vėliau jis tapo sporto komplekso dalimi.
• 1950 m. liepos 23 d. įvyko pirmos rungtynės rekonstruotame stadione: Vilniaus Spartako (vėliau Žalgirio, įkurta 1947) futbolo komanda laimėjo SSRS B klasės pirmenybių rungtynes (10:2) su Čeliabinsko Dzeržinec ekipa.
• 1955 m. šalia pastatyta didelė sporto salė ir atviras baseinas. Apie 1955 m. sostinėje pradėjo kurtis futbolo draugijos. Stadionas buvo atiduotas „Spartakui“.
• 1956 m. liepos 23 d. per rungtynes Lietuva-Kinija (0:1) buvo 18 000 žiūrovų.
• 1957 m. - Vilniaus „Žalgirio“ uždaras plaukimo baseinas.
• 1962 m. „Žalgirio“ stadionas ir pati Vilniaus „Žalgirio“ komanda gauna dabartinį pavadinimą. Iki tol klubas vadinosi „Spartakas“. Pasak jo, draugijos buvo gana silpnos, todėl 1962 m. “Žalgirio“ ir „Spartako“ draugijas nuspręsta sujungti ir gimė „Žalgiris“.
• 1962 m. rugsėjo 13 d. pirmą kartą per rungtynes (2 kėlinyje) su Leningrado komanda Zenit stadione sužibo aikštės apšvietimo prožektoriai.
• 1966 m. pabaigoje sumontuota (tuo metu viena moderniausių) vengriška švieslentė.
• 1971 m. - Vilniaus koncertų ir sporto rūmai.
• 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“, kuris namų rungtynes žaidė „Žalgirio“ stadione, iškovoja SSRS čempionato bronzos medalius. Tai sėkmingiausias komandos pasiekimas per visą sovietmetį. Į priekį praleisti buvo tik Maskvos „Spartak“ ir Dnepropetrovsko „Dnepr“.
• Iki 1990 m. stadione Vilniaus Žalgirio futbolo komanda žaidė visas (žaidžiamas namuose) SSRS čempionato rungtynes.
• 1997 m. stadione sumontuotos plastikinės kėdės.
• 2004 m. Lietuvos futbolo rinktinė atrankoje į 2006 m. pasaulio čempionatą „Žalgirio“ stadione sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Ispanija. Po rungtynių ispanai apkaltina itin prastą „Žalgirio“ stadiono būklę, o jas stebėjęs FIFA komisaras pateikia ataskaitą, kad stadionas neatitinka FIFA reikalavimų ir jame negali vykti tarptautinio lygio rungtynės. 2004 10 13 Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė paskutinį mačą stadione žaidė (0:0) su Ispanijos rinktine.
• Nuo 2005 m. stadione žaidžiamos futbolo nacionalinių lygų rungtynės.
• 2010 m. Vilniaus „Žalgiris“, kuris tuo metu vadinosi VMFD „Žalgiris“, sužaidžia paskutines savo rungtynes „Žalgirio“ stadione. 2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) planavo jį griauti ir statyti toje vientoje naują rajoną. Tačiau šiuo sprendimu pastaruoju metu abejojama.
• 2011 m. stadionas uždarytas.
• 2012 m. į Vilniaus „Žalgirio“ stadioną futbolas trumpam grįžta: čia namų rungtynes žaidžia Vilniaus REO komanda. Tais pačiais metais „Žalgirio“ stadioną suniokojo vandalai: pavogė vartus, iškasinėjo veją, sulaužė atsarginių žaidėjų suolelius.
• 2013 m. bankrutuoja „Ūkio bankas“, kurio dukterinė bendrovė „Žalgirio sporto arena“ vienintelė buvo pateikusi pasiūlymą Vilniaus savivaldybės paskelbtame konkurse statyti naują stadioną Vilniuje „Žalgirio“ stadiono vietoje. Stadionas pereina Šiaulių bankui.
• 2014 m. Vilniaus savivaldybė nutraukia konkursą dėl naujo stadiono statybos. Šiaulių bankas paskelbia parduodantis stadiono kompleksą ir teritoriją. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas dar 2014 metais priėmė sprendimą, kad Nacionalinis stadionas Vilniuje bus statomas Ozo gatvėje, Vilniaus taryba 2014-ųjų gruodį taip pat atsisakė planų statyti stadioną Rinktinės gatvėje (buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje) ir numatė jo statybą Ozo gatvėje.
• 2015 m. iš Šiaulių banko stadioną perka Arvydo Avulio bendrovė „Hanner“. Pastarasis paskelbia, kad čia iškils komercinės paskirties pastatai - biurai, viešbučiai, viešojo maitinimo įstaigos. 2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner“, kuri stadiono vietoje planuoja gyvenamųjų butų ir ofisų statybą. Šiaulių bankas 2015 metų gegužę apleisto Vilniaus „Žalgirio“ stadiono kompleksą ir teritoriją aplink jį už 41 mln. eurų pardavė „Hanner“ įmonei „Promola“. Čia planuojama sukurti naują gyvenamųjų pastatų, verslo ir administravimo centrą, investicijos į kurį sieks apie 200 mln. eurų.
• 2016 m. „Žalgirio“ stadionas pradedamas griauti. Liepos 6 dieną čia 20-ojo gimtadienio koncertą surengė „G&G Sindikatas“, taip leisdamas vilniečiams paskutinį kartą užeiti į legendinį stadioną ir su juo atsisveikinti. Po koncerto, kaip ir visoje Lietuvoje, „Žalgirio“ stadione dar nuskamba „Tautiška giesmė“ - lyg paskutinis stadiono atodūsis. Dar viena Vilniaus tarybos rezoliucija buvo priimta 2017 m. balandį - joje nurodyta, kad keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta sporto ir pramogų objekto Rinktinės gatvėje, šiame sklype numatant plėtrą be privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną.

Architektūriniai aspektai

Architektūros istorijos ir teorijos žinovas prof. Algimantas Mačiulis teigia, kad žvelgiant apskritai Žalgirio stadiono architektūra nėra itin svarbi Vilniaus architektūriniam paveikslui. Pasak profesoriaus, Žalgirio stadioną projektavo Viktoras Anikinas. Jis savo kūrybinį įspaudą paliko ir sostinėje esančioje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Žalgirio stadiono teritorijos vizualizacija. Šaltinis: Atvira Klaipėda

Pasak A. Mačiulio, Žalgirio stadiono architektūra nėra išskirtinė nei konstrukcija, nei architektūrine forma. „Todėl, kai buvo svarstoma Architektų sąjungos ekspertų taryboje, niekas nepareiškė jokio gailesčio, kad kažką prarasime“, - kalbėjo architektūros istorijos žinovas. A. Mačiulis teigė, kad dar vieną panašų stadioną Vilnius turėjo šalia dabartinio Seimo. Šis stadionas buvo vadinamas Jaunimo stadionu.

Futbolo gerbėjų požiūris

Lietuvos futbolo istorijos ir statistikos rinkėjas Gediminas Kalinauskas į Žalgirio stadioną žiūri per futbolo gerbėjų prizmę: „Tai seniausias stadionas Lietuvoje, šventa vieta futbolo gerbėjams“. Pasak pašnekovo, tuomet Žalgirio stadiono vietoje buvo įrengta aikštė su suoliukais žiūrovams stebėti varžybas. Dabartinis stadiono pastatas, pasak pašnekovo, buvo pradėtas statyti 1948-1949 m. sovietų Lietuvos dešimtmečiui paminėti. Stadionas tapo valstybiniu.

Dabartinė situacija

DELFI primena, kad šių metų gegužę Žalgirio stadionas perėjo į nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ rankas. Bendrovės vadovas Arvydas Avulis yra teigęs, kad Žalgirio stadiono teritorija bus paversta į dvi erdves - gyvenamąją ir komercinę. Žadama darbus pradėti nuo gyvenamųjų namų statybos. A. Avulis tikisi, kad darbus bus galima pradėti dar šiais metais. Biurų ir administravimo pastatų statybos galėtų prasidėti kitais metais. Investicijos 8 ha teritorijoje gali siekti 200 mln. eurų.

Buvusio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono teritorija, kažkada buvusi futbolo sirgalių meka, šiandien jau nė iš tolo neprimena sovietmečiu statyto stadiono ir jo prieigų. Vietoje jo iškilo nauji pastatai, verslo centrai ir gyvenamieji namai, sukeliantys įvairių nuomonių ir vertinimų. Šalia Neries pakrantės esanti Rinktinės gatvė dabar išgyvena tikrą renesansą - buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje esantys namai pastatyti itin patrauklioje vietoje, aplink kuriuos kuriasi nauji verslo centrai, viešbučiai.

Nauja viešoji erdvė

„Šalia šių dviejų pastatų suformuota pėsčiųjų promenada, einanti lygiagrečiai Rinktinės gatvės. (…) Planuodami „Business Stadium“, norėjome sukurti kvartalą, atvirą ne tik verslui, bet ir miestui. Pėsčiųjų promenada yra vienas pagrindinių akcentų - tai visiems vilniečiams ir miesto svečiams prieinama viešoji erdvė su vandens kaskadomis, įspūdingu apšvietimu, želdiniais ir poilsio zonomis. Unikalią promenados architektūrą kūrė pasaulyje pripažinta kraštovaizdžio architektūros studija „Martha Schwartz Partners“. Į promenadą ir kitas viešąsias kvartalo erdves „Hanner“ investuoja apie 2 mln. eurų“, - 15min sakė UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Ši erdvė - lyg savotiška duoklė miestui, planuota rengiant bendrą teritorijos projektą, kai A.Avulis pareiškė, kad stadiono čia tikrai nebus. Tai bendrovės valdybos pirmininkas dar kartą patvirtino prieš metus kalbėdamas su BNS - nors teritorijų planavimo dokumentai buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje numatė futbolo areną, jos statyti neketinta.

Investicijos ir ateities planai

„Hanner“ iš Šiaulių banko už 41 milijoną eurų 2015 metų balandį įsigijo teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių. Čia planuojama sukurti naują gyvenamųjų pastatų, verslo ir administravimo centrą, investicijos į kurį sieks apie 200 mln. eurų.

Be jau esančių pastatų „Hanner“ teritorijoje šiuo metu auga „Business Stadium North“ verslo centras, surengtas architektūrinis konkursas ir dar vienam - „Business Stadium North East“. Taip pat rytinėje teritorijos dalyje plėtojamas daugiabučių projektas „Centro rezidencija“ - šiuo metu jau pastatytas pirmasis etapas, statomi antrasis ir trečiasis. Iš viso gyvenamąją kvartalo dalį sudarys 8 namai, kuriuose bus įrengta 424 butai. Visoje teritorijoje planuojami dar keli verslo centrai. Be to, numatyta didelė, maždaug 10 tūkst. kv. m ploto, aikštė, kuri papildys promenadą ir taps viso kvartalo centru. Tai žadėtoji erdvė, priminsianti stadioną.

Būsto įperkamumas Vilniuje

Bendrovė išanalizavo, kokius butus dviejuose šiuo metu plėtojamuose projektuose gali įsigyti vienas arba du asmenys, uždirbantys vidutinį atlyginimą Vilniaus mieste. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje į rankas ši suma buvo 846 eurai.

Šnipiškėse esančiame projekte , kurio vidutinė kvadrato kaina siekia 1774 eurus, vienas asmuo, uždirbantis vidutinę algą, gali įsigyti iki 35 kv. m butą, kurio kaina - iki 62 tūkst. eurų. Dviejų vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima šiame projekte gali įsigyti iki 70 kv. m butą, kurio kaina - iki 124 tūkst. eurų.

Tokia šeima taip pat gali įsigyti iki 50 kv. m butą buvusioje „Žalgirio stadiono“ teritorijoje plėtojamame projekte, esančiame visai arti sostinės senamiesčio. Šiame projekte vidutinė 1 kv. m kaina siekia 2556 eurus, o tokio dydžio butas kainuoja apie 128 tūkst. eurų.

Kontroversijos ir teisiniai ginčai

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nutraukia valstybinės žemės sklypo, kuriame buvo griaunamas Vilniaus „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma įmone „Hanner“, kuri šioje teritorijoje stato 20 mln. eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei šiemet planuoja pradėti verslo centro statybą.

Visos investicijos į 8 hektarų teritoriją, iš kurių 6 ha sklypo nuomos sutartis nutraukta, turėjo siekti apie 200 mln. eurų. NŽT pranešė, kad vykdydama Vilniaus apygardos prokuratūros reikalavimą pašalinti teisės aktų pažeidimus, informavo sklypo nuomininkus apie sutarties nutraukimą - esą jis buvo išnuomotas ne aukciono būdu, todėl valstybinė žemė gali būti naudojama tik pagal jos naudojimo paskirtį.

tags: #butai #zalgirio #stadijono #vietoje