Šildymo būdo pasirinkimas yra svarbus sprendimas kiekvienam būsto savininkui. Vienas iš variantų - šildymas elektra, tačiau ar jis apsimoka, ypač esant dabartinėms elektros kainoms? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.
Elektros Šildymo Kainos ir Sąnaudos
Atsižvelgiant į dabartines elektros kainas (36-45 ct už kWh), daugelis svarsto, ar verta šildyti butą elektra. Priklausomai nuo įvairių faktorių, tokių kaip namo statybos metai, izoliacija ir pageidaujama temperatūra, šildymo sąnaudos gali labai skirtis.
Pažymėtina, jog šildymas elektra - pats brangiausias. Prognozuojami kaštai būtų ~3500-4000 Eur per metus.
Norint paskaičiuoti išlaidas, reikia žinoti, kiek namo sienų ribojasi su išore, kokia kryptis (šiaurė, pietūs ir t. t.), ar virš Jūsų nėra stogo, apačioje rūsio ir t. t.
Šildymą elektra pigu įsirengti ir nesudėtinga eksploatuoti - tereikia nusipirkt akcijinių el. radiatorių ir įjungti į elektrą.
Tačiau per du metus elektros suvartosite už tiek, kiek kainuoja oro kondicionieriai - žiemą sunaudosite 3 - 4 kartus mažiau elektros nei su el. radiatoriais, negana to turėsite patogumą ir vasarai - atvėsindami patalpas.
Apytikslės Šildymo Sąnaudos
Apytiksliai Jūsų butui reikės 13 500 kWh elektros energijos per sezoną. Skaičiuojant, kad elektros kaina šiandien sudaro 0.13 Eur/kWh, išlaidos šildymui sieks 1760 Eur per sezoną.
Tačiau šie skaičiai paremti prielaida, kad bus padaryta aukštos kokybės šilumos izoliacija (šilumos poreikis neviršys 55 W/kv.m). Jeigu Jūsų senos statybos namas nerenovuotas ir Jūs pageidaujate turėti aukštesnę temperatūrą (20-24 laipsniai, vietoj 18-22 laipsnių), išlaidos buto šildymui dar padidės.
Pagal visus paskaičiavimus Jums elektrinis šildymas kainuotų 200-320 Eur/mėn. Apie 30-40% būtų galima sumažinti naudojant programinį valdymą.
Galiu pabrėžti, jei šiuo metu bute palaikoma temperatūra yra 20-24 laipsniai, tai šildant butą elektra sąskaita už šildymą bus tikrai didesnė.
Argumentas: sąskaitos už šildymą išrašomos už kWh. Viena kWh iš šilumos tiekėjo kainuoja apie 24 ct/kWh, o elektros kaip jau minėjote 36 ct/kWh naktinė ir 45 ct/kWh dieninė. Sutaupymai galėtų būti, jei nebūtų gyvatuko mokesčio.
Jei jau yra šildymo sistema, galima jų šildymui naudoti šilumos siurblį, deja vasarą jis kambarių nevėdina.
Nenurodėte, kokiu būdu šildotes dabar. Tačiau šildymas elektra - pats brangiausias.
Renovuojamam arba senos statybos namo šildymui (su sąlyga, kad ne pirmas ir ne paskutinis aukštas) yra skaičiuojama 100 W energijos 1kv.metrui apšildyti (ęsant lauko temperatūrai -18C, vidaus temperatūrai +20C). Tai konkrečiai Jūsų butui reiktų apie 8kW energijos.
Šilumos prietaisas prie lauko temperatūros -10C dirba apie 10 valandų, tai 8 kW x 10h=80 kW per parą (80x0,10=8 Eur per parą, tai jei tokia temperatūra laikysis mėnesį - x 30=240 Eur mėnesiui). Jei lauko temperatūra aukštesnė - išlaidos mažės, žemėjant - didės.
Tai išlaidos žiemos sezonui - priklausys nuo vidutinės žiemos temperatūros.
Jei nėra galimybės pasirinkti kitą šildymo būdą, elektros šildymą reiktų "kombinuoti" kad ir pvz. su šilumos siurbliu "oras/oras" ar šildančiu oro kondicionieriumi.
Tokiu būdu "kombinuota" šildymo sistema sumažintų elektros energijos sąnaudas nuo 3,5 iki 4,5 karto (COP - priklausomai nuo įrenginio tipo, gamintojo ir t.t.)
Alternatyvūs Šildymo Būdai
Lyginant šildymą elektra su kitais šildymo būdais reikia pripažinti, kad jis yra gana brangus. Tad per metus sutaupoma apie 1740 Eur.
Tačiau, kita vertus, įrengti elektrinio šildymo sistemą būtų daug pigiau, nei šilumos siurblį. Taigi sulyginę metines šildymo išlaidas bei sistemos įrengimo kainas galite padaryti išvadą, koks šildymo būdas būtų optimaliausias.
Norint sutaupyti iš buto šildymo sanaudas rekomenduojame atkreipti dėmesį į mažo galingumo šilumos siurblius "oras-vanduo" arba "oras-oras" arba elektrinius akumuliacinius radiatorius, kurie kaupia šilumą nakties metu, kai elektra pigesnė ir atiduoda dienos metu.
Šildytis elektros energija Lietuvoje - jau senokai vienas iš brangiausių būdų.
Praktiškai tokio namo šildymas elektra būtų brangus. Nežinau, kokios galios pas Jus yra elektros įvadas. Vien apšildymui reikalinga min. 7-8 kw, galios panaudojimo koeficientas šiam namui būtų ne mažesnis kaip 0,7. Taigi per vieną valandą sunaudosite ~5 kwh, per vieną parą apie 100 Kwh. Vidutinė kaina ~0.12 Eur/kwh. Para kainuotų apie 12 Eur. Naudojant elektrinius šildytuvus su ventiliatoriais kaina sumažėtų 25-30%, tačiau gyvenamuose namuose naudoti tokius šildytuvus nerekomenduojama.
Jei jau yra šildymo sistema, galima jų šildymui naudoti šilumos siurblį, deja vasarą jis kambarių nevėdina.
Jei nėra galimybės pasirinkti kitą šildymo būdą, elektros šildymą reiktų "kombinuoti" kad ir pvz. su šilumos siurbliu "oras/oras" ar šildančiu oro kondicionieriumi.
Tokiu būdu "kombinuota" šildymo sistema sumažintų elektros energijos sąnaudas nuo 3,5 iki 4,5 karto (COP - priklausomai nuo įrenginio tipo, gamintojo ir t.t.)
Šilumos Siurblys
Jei jau yra šildymo sistema, galima jų šildymui naudoti šilumos siurblį, deja vasarą jis kambarių nevėdina.
Šildymo sistemos pasirinkimas. Specialistų komentarai, sprendimai.
Mes paskaičiavome, jeigu jūs pritaikytumėte šilumos siurblį butui šildyti, tada prie tokių pat energijos sąnaudų išlaidos metams būtų 625 Eur.
O šildant šilumos siurbliu -- kiek daugiau, nei 600 Eur.
Prognozuojami kaštai būtų ~3500-4000 Eur per metus. Norint pigesnės eksploatacijos ir tinkamai įrengus c.s.s. pigiau 2-2,5 karto būtų šildyti šilumos siurbliu oras-vanduo.
Energijos Efektyvumo Didinimas
Siekiant sumažinti šildymo sąnaudas, būtina atkreipti dėmesį į pastato energetinį efektyvumą. Tai apima šilumos izoliaciją, langų sandarumą ir modernizuotą šildymo sistemą.
- Šilumos izoliacija: Tinkama pastato izoliacija padeda išlaikyti šilumą ir sumažinti energijos nuostolius.
- Langų sandarumas: Sandarūs langai neleidžia šilumai išeiti ir sumažina skersvėjus.
- Modernizuota šildymo sistema: Automatiniai šilumos punktai ir termostatai leidžia efektyviau reguliuoti šildymą ir taupyti energiją.
Išvados
Ar apsimoka šildyti butą elektra? Atsakymas priklauso nuo daugelio faktorių. Jei prioritetas yra mažos įrengimo išlaidos, elektra gali būti tinkamas pasirinkimas. Tačiau, jei norima sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje, verta apsvarstyti alternatyvius šildymo būdus, tokius kaip šilumos siurbliai ar centralizuotas šildymas.
Šilumos suvartojimo skirtumai
Nors centralizuotai tiekiamos šilumos kaina visiems gyventojams vienoda ir ta pati, išlaidos vieno kvadratinio metro šildymui atskiruose daugiabučiuose yra skirtingos. Mokėjimų už šildymą dydį lemia name suvartotas šilumos kiekis, kuris priklauso nuo namo tipo ir būklės, patalpose palaikomos temperatūros, namo šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacijos bei pastangų.
Šį kovą mažiausiai šilumos buvo suvartota renovuotuose, su modernizuotais šilumos punktais daugiabučiuose namuose. 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 460 kWh šilumos (9,2 kWh/vienam kv. m). Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 22 eurus (44 ct/vienam kv. m).
Daugiabučiuose namuose, kurie dar nėra renovuoti, 50 kv. m buto šildymui vidutiniškai reikėjo 815 kWh (16,3 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 38,50 eurus (77 ct/vienam kv. m).
Šilumos vartojimo auditas
Pagrindinis būdas, leidžiantis išsiaiškinti energijos suvartojimo rodiklius ir pastato energetinį efektyvumą - energijos vartojimo auditas. Norint atlikti tokį auditą, reikia kreiptis į atestuotus ekspertus, kurie atlieka kompleksinę analizę ir įvertina realią padėtį pastatuose. Tai leidžia pritaikyti efektyviausias priemones, mažinančias energijos vartojimą.
Didžiausią energijos taupymo naudą atneša kompleksinė senų pastatų renovacija. Jos metu apšiltinus pastatų išorę ir modernizavus šilumos punktą bei šildymo ir karšto vandens sistemas, galima reikšmingai sumažinti šilumos praradimus. Atlikus kompleksinę renovaciją, pastatai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 40-60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.
Tačiau, siekiant sumažinti energijos suvartojimą pastate, o kartu ir mokestį už šilumą, galima imtis priemonių, kurios yra pigesnės ir greičiau atsiperka. Skaičiuojama, kad automatizavus šilumos punktus ir subalansavus šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengus individualią šildymo apskaitą ir reguliavimą, galima sutaupyti iki 25 proc. šilumos.
Automatizuoto šilumos punkto privalumai
Modernizuoti šilumos punktai automatiškai, pagal lauko oro temperatūrą, reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius ir reguliuoja šilumos tiekimą į pastato šilumos sistemą. Pavyzdžiui, pavasarį ir rudenį, sušilus orui lauke, šildymas išsijungia, o atvėsus - vėl įsijungia. Automatizuoto šilumos punkto reguliatorius leidžia nustatyti šildymo ir karšto vandens temperatūrą atskiromis paros valandomis.
Seni elevatoriniai šilumos punktai yra reguliuojami rankiniu būdu, o tai sukelia problemų - dažnai, automatiškai nepalaikant šilumos galingumo arba karšto vandens temperatūros, šilumos paskirstymas išsibalansuoja. Pakeitus susidėvėjusią punkto įrangą nauja, atsiranda galimybė palaikyti komfortinę patalpų temperatūrą ir taupyti šilumą.
Šilumos izoliacija būtina
Efektyvus energijos vartojimas priklauso ne tik nuo pastatų šildymo sistemų būklės, bet ir nuo tinkamos jų priežiūros. Tinkamai izoliuoti šilumos punktų, rūsių, techninių kanalų vamzdynai, sklendės, ventiliai ir kita armatūra mažina šilumos vartojimą pastatuose. Rekomenduotina senus namo karšto vandens ir šildymo vamzdynus, nelaukiant kol įvyks trūkimas, pakeisti naujais, užsandarinti rūsio langelius, per kuriuos prarandama nemaža dalis šilumos šaltuoju metu.
Tinkamas šildymo ir karšto vandens sistemos subalansavimas
Kai skundžiamasi, jog pernelyg karšta ir reikia atidaryti langus arba kad butuose pernelyg vėsu, tai reiškia išbalansuotą namo šildymo sistemą. Netolygus šildymas butuose atsiranda ne tik dėl netinkamos šildymo sistemų eksploatacijos, bet ir dėl balansavimo armatūros nebuvimo arba dėl savavališko ar netinkamai atlikto šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo.
Sprendžiant netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp patalpų problemą, pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad kiekviename namo bute šildymo prietaisų dydis (galingumas) toks, koks numatytas namo sistemos projekte. Balansinių vožtuvų šildymo stovuose ir termostatinių vožtuvų cirkuliaciniuose stovuose įrengimas leidžia šilumai pasiskirstyti tolygiai visame name.
Prie šilumos sutaupymo labai prisideda individualaus reguliavimas. Prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai - prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą, ir ant kiekvieno radiatoriaus įrengti šilumos dalikliai, skirti patalpose sunaudotam šilumos kiekiui įvertinti, leidžia šilumą naudoti racionaliau bei už sunaudotą šilumą mokėti mažiau.