Antakalnis - vienas turtingiausių architektūriniais paminklais Vilniaus rajonų. Tai nulėmė palanki jo geografinė padėtis: didikams patiko, kad čia pat yra miesto centras, tačiau kartu rajoną supa gamtos grožis. Antakalnis yra puikus pasirinkimas norintiems pažinti didingą Vilniaus istoriją.
Antakalnio panorama
Sluškų rūmai
T. Kosciuškos g. 34 esantis pastatas patraukia akį savo išskirtiniu fasadu. Tai pagal architekto J. Januševskio projektą pastatytas dviaukštis mūrinis pastatas, kuriame dirbo ugniagesiai. 1940-2012 metais šiame pastate buvo įsikūrusi Vilniaus miesto 6-oji ugniagesių komanda. Per tą laiką padaryti keli esminiai pakeitimai: pirmame aukšte įrengti garažai, atsirado nedidelis silikatinių plytų priestatas, o virš stogo pastatytas stebėjimo bokštas ugniagesiams žiūrėti, iš kur kyla dūmai. Šiuo metu šis pastatas stovi tuščias.
Remiantis gido Alberto Kazlausko įžvalgomis knygoje „Vilniaus gatvės gyvos“, Sluškų rūmų architektu laikomas Pietro Perti, sukūręs ne vieną žymų statinį Antakalnyje. Statydamas sau rūmus Polocko vaivada Dominykas Mykolas Sluška daug ką pasirinktoje vietoje pakeitė: dalį kalvų nukasė, net Neries vagą pakoregavo. Deja, Sluškų rūmus vis lydėdavo negandos: yra išlikę pasakojimai apie čia apsilankiusius žmones ir jiems nutikusias nelaimes. Pats rūmų šeimininkas Sluška gyvenimą baigė prasiskolinęs ir neturėdamas palikuonių. 1795 m. caro valdžia rūmus konfiskavo, dalyje korpusų įrengti nuomojami butai. 1835 m. čia buvo įkurdintos kareivinės. 1872 m. Sluškų rūmų pastate įsikuria etapinis katorgos kalėjimas. Sluškų rūmų teritorija ir jos pastatai kaip kalėjimas naudoti iki 1952 m. Jame buvo keli skyriai - katorgos kalėjimas ir arešto namai. Nuo 2002 m. į rūmų kompleksą įsikėlė Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Sluškų rūmai
Sapiegų rūmai
XVII a. pab. LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega pasistatė įspūdingą rūmų ansamblį. Įdomu tai, kad rūmai statyti ant ankstesnio pastato griuvėsių, todėl jie simetriški tik iš vienos pusės. Rezidenciją K. J. Sapiegai sukūrė architektas G. B. Frediani ir Antakalnyje dirbę P. Perti ir M. Palloni. 1809 m. Sapiegų rūmuose buvo įsteigta karo ligoninė. Nors rūmai per ilgą laiką sunyko, 2010 m. atlikti restauracijos darbai padėjo atstatyti dalį XVII-XVIII a. didybės. Šiandien rūmų interjere yra išlikusių sienų tapybos fragmentų.
Antakalnyje pasislėpusi bažnyčia, priklausanti Sapiegų rūmų ansambliui. 1693 m. vienuolius trinitorius iš Ispanijos į Vilnių pasikvietė pats Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega. Vėlyvojo baroko stiliaus centriško plano bažnyčia įdomi savo architektūros sprendimu ir plastiniu dekoru, kuriančiu jaukų ir harmoningą interjerą.
Sapiegų rūmai
Kaip Sapiegų rūmai atrodo iš vidaus? (vaizdo reportažas)
Vileišių rūmai
Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis (1851-1926) - neeilinė Vilniaus asmenybė, padovanojusi miestui įstabaus grožio rūmus Antakalnyje. Tai žmogus, savo veikla uoliai skatinęs lietuvybės sklaidą. 1904-1906 m. pagal A. Kleino projektą pastatyti Vileišių rūmai iki šiol yra vienas gražiausių pastatų Antakalnyje. Rūmų prabangą tais laikais liudijo griežta plytų kokybės kontrolė, pamatiniai akmenys, užsakyti net iš Suomijos. Rūmų ansamblį sudaro dar du pastatai: vadinamasis „namas prie gatvės“ ir pagalbinis. Pirmasis buvo statomas kaip tautinio atgimimo erdvė, todėl čia savo kabinetą turėjo Jonas Basanavičius, taip pat čia buvo įsikūrusi „Vilniaus žinių“ redakcija. „Vilniaus žinios“ - tai pirmasis legalus lietuviškas laikraštis, leistas 1904-1909 metais.
Vileišių rūmai
tags: #butas #antakalnis #domo