Kas yra butas su daline apdaila?

Ateityje bus parduodama vis daugiau butų su apdaila, nes keičiasi lietuvių požiūris į tokių būstų įsigijimą. Dažnas pirkėjas neturi lakios vaizduotės, o būsto erdvė be įrengimo neturi savo veido, „dvasios“, tad būsimam gyventojui sunku įsivaizduoti, kaip jis jaustųsi toje erdvėje. Įrengti butai yra puikus būdas sustiprinti šį emocinį aspektą ir pritraukti tinkamus klientus. Taigi, apie kokio lygio apdailą mes kalbame?

Būsto apdailos dažniausiai skirstomos į tris pagrindinius lygius: „be apdailos“, „dalinė apdaila“ ir „visa apdaila“.

Pirkėjai dairosi butų su įrengtomis sienomis, lubomis, grindimis, sumontuotais šviestuvais, jungikliais, vonios ir tualeto įranga, o kartais pageidaujama ir su virtuve bei buitine technika. Tokia apdaila leidžia pirkėjui sutaupyti mažiausiai kelis mėnesius laiko, kuris būtų paskirtas buto įrenginėjimui.

Išties tai yra išsigelbėjimas skubantiems - nebereikia derinti medžiagų bei organizuoti statybininkų darbo. Pirkėjui taipogi aktualus yra finansinis momentas - buto su apdaila įsigijimą pilnai dengia banko paskola, todėl nereikia sukti galvos dėl papildomų įrengimo kaštų. Projektų vystytojai yra suinteresuoti suteikti klientui aukščiausios kokybės būstą bei pasirūpinti išskirtiniu dėmesiu klientui.

Nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „Hanner“ atstovai pastebi, kad naujakuriai dažniau renkasi būstą su daline apdaila. Vis tik namų įrengimas pasinaudojant pilnos apdailos paslauga tampa vis labiau aktualus. Remiantis įmonės analitikų duomenimis, šiais metais Vilniuje tokius būstus rinkosi apie 10 proc. klientų. „Hanner“ atstovai atkreipia dėmesį, kad sprendimui, ar pirkti būstą su apdaila, ar įsirenginėti patiems, įtaką daro finansiniai aspektai.

Dalinė apdaila - kas tai?

Dalinė būsto apdaila paprastai suvokiama kaip „daugiau nei plikos sienos“. Tačiau kas konkrečiai turėtų ją sudaryti, nėra apibrėžta jokiame dokumente.

„Dalinė apdaila ilgą laiką buvo suprantama kaip butas su pertvaromis, tinkuotomis sienomis, išvedžiotais elektros ir silpnų srovių taškais projekte numatytose vietose, san. mazge ir virtuvės zonoje, vamzdynais, kurie atvesti iki san. prietaisų vietų. Į dalinę apdailą būdavo įtraukta ir vėdinimo sistema, jei projekte ji buvo numatyta ir būtina, norint užtikrinti energetinę klasę.

Eksperto teigimu, dalinės apdailos aprašymas tai tarsi būsto „techninės specifikacijos“, pagal kurias pirkėjas gali palyginti skirtingus butus. „Pirmasis pirkėjo žingsnis - kritiškai įvertinti dalinės apdailos aprašymą. Jeigu trūksta kompentencijų, pasitarti su statybų sritį išmanančiais giminaičiais ar kolegomis, arba pasikliauti kompetentingu pardavimų atstovu“, - pataria K.

Kas įskaičiuota į pilnos apdailos paketą? Renkantis būstą įsigyti su pilna apdaila, paruošiama puiki bazė darbuotis toliau - likusią dalį įrengiant savarankiškai. Į pilnos apdailos paketą įeina nudažytos lubos bei sienos, sudėtos grindys, durys, grindjuostės, išvedžiota elektra, vonioje išklijuotos plytelės bei pastatyta įranga: unitazas, dušas arba vonia, kriauklė, gyvatukas ir pan. Visgi, jeigu tokio paketo nepakanka - apdailos koordinatorės siūlo jį praplėsti ir pasirinkti būsto įrengimą su korpusiniais baldais, virtuve ir kt. „Hanner“ atstovų teigimu, šią paslaugą dažniausiai taip pat renkasi tie, kurie būstą perka naudodamiesi „Rent2Buy“ paslauga.

Palyginimui, bute B yra tik vamzdžiai san. mazge ir virtuvės zonoje. Kabeliai išvedžioti iki galutinių taškų ir užbaigti montažinėmis dėžutėmis. Tiesa, brangiau kainuojančio A buto kambariuose yra vidinės gipso kartono, o san. mazguose - mūrinės atitvaros, įrengtos smėlbetonio grindys su teptine hidroizoliacija, individualus vėdinimo įrenginys su rekuperacija, į patalpas vedami oro tiekimo ir ištraukimo taškai, vamzdžiai atvedami iki sanitarinių prietaisų vietos ir užbaigiami prietaisinėmis alkūnėmis, prie kurių galima iš karto prijungti savo praustuvę, vonią, kitus sanitarinius prietaisus ir buitinę techniką.

„Taigi įsirengti vidines atitvaras kainuos apie 1 900 Eur, išlieti grindis san. mazge - apie 400 Eur, įrengti vėdinimo sistemą su rekuperacija - apie 4 900 Eur.

Tad papildomai visi darbai gali kainuoti apie 7 200 Eur. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad papildomai teks prižiūrėti visą darbų procesą, samdyti 3-4 atskirus rangovus ar meistrus, tikrinti, ar darbai atlikti tinkamai.

Tad apibendrinant perkant naują būstą labai svarbu tinkamai įvertinti dalinės apdailos baigtumą, lyginkite produktą ne tik per kainą, o ir per jo specifikacijas taip, kaip dažniausiai turbūt darote pirkdami naują mobilųjį telefoną. „Pirminė mažesnė buto kaina gali būti apgaulinga ir vėliau kainuoti neplanuotas investicijas, laiko sąnaudas. Vėliau gali iškilti bėdų ir dėl garantinių įsipareigojimų, kai už papildomus darbus jau yra atsakingas pats gyventojas, o ne pardavėjas, jam pardavęs iš dalies įrengtą butą. Tad prieš pirkdami būstą, lyginkite ne tik kainas, tačiau ir dalines apdailas“, - pataria K.

Pavyzdžiui: „Įsivaizduokite, kad turite identiškos formos pastatus, toje pačioje gatvėje stovinčius vienas prieš kitą. Ir neapsisprendžiate, kuriame norite įsigyti identišką 50 kvadratinių metrų butą. Abu su daline apdaila, tik A butas kainuoja 95 tūkst. Eur, o B butas - 85 tūkst. Eur. Kainos skirtumas apie 10 proc. yra žymus, o tai gali netgi nulemti apsisprendimą įsigyti pigesnį būstą“, - teigia K.

Svarbu! Svetainėje www.sprinter.lt teigiama, kad, „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų įsigydami naują butą norėtų rinktis būstą su visa apdaila, o 29 proc. norėtų pirkti visiškai neįrengtą arba tik iš dalies įrengtą naują butą. Apklausos rezultatai taip pat atskleidžia, kad respondentai, kurie norėtų įsirengti savo svajonių butą patys, vis tiek šiems darbams samdytų architektus ir interjero dizainerius - daugiau nei trečdalis (38 proc.) apklaustųjų pažymėjo, kad juos rinktųsi visiems darbams, dar 30 proc. - bent daliai darbų.

Tiesa ta, kad pradinė mintis dažnai skamba optimistiškai: įsirengsime greitai, racionaliai ir nebrangiai, bet praktikoje susiduriama su šimtais sprendimų, dešimtimis tiekėjų ir nenuspėjamais biudžeto pokyčiais.

Kiek kainuoja įrengti butą?

Kaip rašoma pranešime spaudai, visiškai įrengti butą nuo raktų iki pirmo vakaro svetainėje - su baldais, apdaila, technika ir aksesuarais, dažniausiai kainuoja 1000 -1500 eurų už kvadratinį metrą. Ši suma priklauso nuo daugelio faktorių: buto ploto, kokybės lygio, baldų kiekio, vonios kambario kompleksiškumo, tiekėjų pasirinkimo bei to, ar darbas vyksta su interjero dizaineriu.

„Tūkstantis eurų kvadratiniam metrui - saugus vidurkis, apimantis apdailą, baldus, tekstilę, buitinę techniką. Mažesnį butą įrengti santykinai brangiau, nes fiksuotų išlaidų tenka proporcingai daugiau“, - skaičiuoja kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ interjero dizaineris Marius Morozovas.

Būsto įrengimo išlaidas, pasak dizainerio, galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji - apdaila ir rangos darbai: grindų klojimas, plytelių klijavimas, sienų dažymas, elektros instaliacija, durų montavimas, santechnika. Šis etapas apima ir medžiagas, ir darbus, jo išlaidos dažniausiai sudaro apie 500 Eur/kv. m.

Kai rangovas baigia darbus, prasideda baldų gamyba, buitinės technikos parinkimas, tekstilės (užuolaidų, kilimų) įsigijimas, veidrodžių, šviestuvų ir kitų elementų komplektavimas, ir išlaidos prilygsta ar net viršija pirmojo etapo sumas. „Klientui visada sakau: nuo raktų gavimo iki kavos puodelio virtuvėje bendrausite su 20 tiekėjų. Rangovas dalyvauja tik pirmoje kelionės pusėje, o antrąją dažnai tenka nueiti patiems arba su dizainerio pagalba“, - kalba M. Morozovas.

Visiškai įrengti tipinį 2 kambarių (40-45 kv. m) butą retai kada kainuos mažiau nei 40-60 tūkst. eurų. Todėl jau nuo pirmų žingsnių būtina planuoti ne mažesnį nei 1000 Eur/kv. m biudžetą, kitaip rizika viršyti numatytas išlaidas tampa labai didelė.

Kas „suvalgo“ didžiąją biudžeto dalį

Didžiąją biudžeto dalį dažnai „suvalgo“ dvi sritys:

• Vonios kambarys - techniškai sudėtingiausia erdvė. Jos įrengimas gali sudaryti iki 20 proc. biudžeto.
• Gaminami baldai - antrasis didelis išlaidų segmentas. Dažnam būstui reikia 8-10 gaminamų korpusinių baldų, o tai siekia apie 20-30 proc. visos įrengimo kainos.

Bandoma sutaupyti ne ten, kur reikėtų. Kartais įsivaizduojame, kad įrengimui pakaks 500 Eur/kv. m, tačiau neįvertiname, kad apdailos įrengimas - tik dalis darbų, kiekviena smulkmena kainuoja, o baldų, interjero elementų poreikis auga proceso eigoje.

„Paradoksas: planuojame vieną sumą, bet, keliose pozicijose šią sumą viršijus po 20-30 proc., bendri kaštai išauga bent perpus. Dažnai taip nutinka tiesiog dėl to, kad pasirenkame brangesnes prekes ar nestandartinius sprendimus, o to pasekmes iškart įvertinti sunku“, - pabrėžia interjero specialistas.

Pavyzdžiui, standartinėms plytelėms buvo numatyta 1000 Eur, bet išsirenkame didesnes, už 1500 Eur, o jų montavimas kainuoja papildomus 300 Eur, tai vienoje pozicijoje biudžetas auga 80 proc. Sumos neatrodo didelės, bet, situacijai kartojantis 3-5 kartus, bendra suma išauga keliais tūkstančiais.

Jei į interjero įrengimą žvelgiame vadovaudamiesi stereotipais ar nepatikrintomis nuostatomis, jos gali tapti brangiomis klaidomis“, - konstatuoja ekspertas. ir pateikia dažniausius mitus.

Mitai ir realybė Dizaineris pateikia ir paneigia dažniausius mitus, susijusius su naujo buto įrengimu:

• „Baldus nusipirksiu po truputį, kai gyvensiu“. Toks modelis, kai tikimės įsikelti į būstą su pagrindiniais baldais (lova, stalu, virtuve), o likusius įsigyti palaipsniui, gali lemti funkcinių sprendimų stoką: prarasime vientisumą ir galų gale permokėsime. Pirkdami pavienius baldus iš skirtingų tiekėjų prarandame galimybę gauti apimties nuolaidų.
• „Koks skirtumas, koks šviestuvas, svarbiausia - funkcija“. Apšvietimas dažnai nuvertinamas kaip ne esminė interjero dalis, tačiau jis stipriai veikia estetiką ir kasdienį komfortą. Prastai suplanavus vėliau reikės papildomų investicijų - nuo šviesos šaltinių keitimo iki instaliacijos pertvarkymo.
• „Lenkijoje ar internetu bus pigiau“. Kai kuriais atvejais tai tiesa, bet neretai prekės neatitinka lūkesčių, ekrane atrodo kitaip nei realybėje, ilgiau trunka pristatymas. Dar svarbiau - pretenzijų teikimo ir garantijų valdymas tampa sudėtingas.
• „Grindys ir durys - tik techniniai elementai, galima pigiau“. O tai - vienos labiausiai naudojamų ir matomų interjero dalių. Pigūs, neatsparūs gaminiai greičiau dėvisi, todėl tenka keisti.
• „Santechniką rinksiuosi pigiausią; juk nesimato“. Potinkinės sistemos ar vamzdynai iš tiesų nėra matomi, bet jų kokybė lemia būsto ilgalaikiškumą. Nutekėjimas ar sistemos gedimas gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir didelių išlaidų, ypač jei pažeidžiama apdaila ar nukenčia kaimynų būstai.
• „Dizaineriai - prabanga, galiu pats“. Iš pirmo žvilgsnio savarankiškas projektavimas padeda sutaupyti. Bet realybėje neturėdami aiškaus plano, vizijos, techninių brėžinių ir tiekėjų valdymo dažnai permokame už neefektyvumą ar vėlesnį klaidų taisymą.
• „Čia galima paprasčiau ir pigiau“. Paprastumas - ne visada pigus. Didelių gabaritų plytelės, plokštės, „paprasto“ dizaino baldai dažnai reikalauja nestandartinio montavimo ar specialių medžiagų. Pavyzdžiui, „paprasta“ grindų danga gali reikalauti papildomo pagrindo išlyginimo, o tai yra reikšmingai brangiau.

Biudžeto kontrolė prasideda nuo sąmatos „Ar galima taupyti neprarandant kokybės? Biudžeto kontrolė prasideda nuo tikslios sąmatos. Kai viskas paskaičiuojame iki detalių, galime palyginti kainas ir derėtis su tiekėjais. Tikslus planavimas leidžia taupyti be kompromisų“, - tikina dizaineris.

Jis pabrėžia, kad taupymas turi būti strategiškai pagrįstas, ir dalijasi keliais patarimais:

• Detalizuokite sąmatą ir konkursuokite. Kai kiekviena įrengimo dalis turi aiškią sumą, galima kreiptis į kelis tiekėjus ir sutaupyti 10-20 proc.
• Jei tiekėjas siūlo ir grindis, ir plyteles, naudokitės šia galimybe - galite tikėtis nuolaidos.
• Turintieji patirties dalį baldų surinkti ir sumontuoti gali patys. Tačiau atidžiai - klaida gali kainuoti daugiau nei sutaupysite. Alternatyva - derinti baldų gamybą su perkamais standartiniais sprendimais iš kokybiškų baldų salonų.

„Tiekėjų skaičius lemia ir rizikas. Kuo daugiau jų - tuo daugiau pristatymų, klaidų, laiko sąnaudų. Rinkitės tiekėjus, siūlančius daugiau sprendimų iš vienų rankų“, - pataria M. Morozovas.

Nors samdyti dizainerį reiškia papildomas išlaidas, realybėje tai dažnai padeda sutaupyti. „Dizaineris - ne tik stilistas. Jis tampa ir biudžeto sargu, tiekėjų koordinatoriumi, problemų sprendėju. Dirbant kartu, rezultatas - labiau prognozuojamas ir dažnai pigesnis nei bandant viską daryti pačiam“, - pabrėžia M. Morozovas ir išvardija pagrindinius privalumus:

• Dizaineriai turi ilgalaikius santykius su tiekėjais ir gali pasiūlyti geresnes kainas.
• Jie padeda išlaikyti interjero vientisumą - stilistiškai, techniškai, funkciškai.
• Įvertina, kur verta taupyti, o kur būtina investuoti.
• Prisiima atsakomybę už visą projektą, dokumentaciją - jums mažiau streso.

Būsto įsirengimas - kompleksinis procesas, kiekvienas sprendimas turi tiek finansinę, tiek funkcinę ir estetinę vertę. Dažniausiai pasitaikančių klaidų - per mažo biudžeto, jo nesilaikymo, per daug tiekėjų, vientisumo stokos ir vėlyvo pasiruošimo - galima išvengti planuojant iš anksto ir pasitelkiant profesionalus.

„Svarbiausia - įrengimą pradėti nuo aiškios vizijos, tikslaus biudžeto ir realistiško požiūrio. Tik tuomet būstas taps ne tik gražus, bet ir funkcionalus bei ilgalaikis sprendimas, kuriuo galėsite džiaugtis daugelį metų“, - apibendrina interjero dizaineris Marius Morozovas.

Interjero tendencijos. Kalbėdami apie interjero tendencijas, NT žinovai pažymi, kad naujovės atsispindi ne tik spalvų, bet ir medžiagų pasirinkime. Pastaraisiais metais lietuviai vis dažniau renkasi nebe šaltus, pilkus, o šiltus sienų atspalvius. „Hanner“ apdailos skyriaus atstovai taip pat pastebi, kad naujų būstų savininkai beveik niekada nebesirenka akcentinių sienų, kuomet viena siena yra nudažoma ryškiai ar tamsiai, o kitos yra paliekamos neutralios. Į madą taip pat ateina vinilinės grindų dangos.

Dar viena ryškiai matoma tendencija - vientisumas. Dažniausiai kambariuose jie pasilieka vieną centrinį šviestuvą. Kartais įsirenginėdami būstą visą apšvietimą bando išspręsti naudodami vien LED paneles. Neretai pasirinkus tokį sprendimą, namuose sukuriamas biuro tipo apšvietimas.

Neįrengto buto privalumai

Kita vertus, ir neįrengti butai turi savų pranašumų. Turint švarią erdvę tik su daline apdaila galima rinktis visus sudedamuosius interjero elementus pagal savo skonį ir finansines galimybes.

Apdailos medžiagų pasiūla yra begalinė, tad norint turėti išties išskirtinį butą rekomenduojama įsirengit pačiam ar su dizainerės pagalba. Vienas didžiausių neįrengto buto pliusų -galimybė perprojektuoti erdves pagal savo poreikius, tokiu būdu galima sukurti naujas ar panaikinti nereikalingas erdves, idealiai pritaikyti buto funkcionalumą prie jo būsimų gyventojų poreikių.

Kartais gimsta išties nestandartiniai sprendimai - iš dviejų kambarių suformuojami trys, arba vieno kambario bute gali atsirasti privatesnė zona miegojimui, o gal esamų kambarių funkcijos yra sukeičiamos, tad keičiami ir visi patogumui būtini elektros bei apšvietimo įvadai. Neįrengtame bute galima nuspręsti ne tik norimą interjero stilių ir sienų, grindų spalvas, bet ir apšvietimo vietas bei sprendimus.

tags: #butas #daline #apdaila