Butas įsigytas iki vedybų: teisiniai aspektai Lietuvoje

Santuoka visų pirma grindžiama abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sąjunga neišvengiamai sukelia teisines pasekmes ir sutuoktinių turtiniuose santykiuose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe santuokoje, kokie mokesčiai, įskaitant žyminį mokestį, gali būti susiję su šiuo procesu ir kitus svarbius teisinius aspektus.

Santuokos nutraukimas, kai šeima turi įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos, yra sudėtingas procesas, keliantis daugybę klausimų. Todėl, teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis.

Turto teisinis režimas santuokoje

Sudarius santuoką, asmenų turto teisinis režimas pasikeičia - tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis.

Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokio teisinio režimo esmė - visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas, arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
• Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Visos gaunamos pajamos, pavyzdžiui, nuompinigiai už buto nuomą, dividendai už akcijas, darbo užmokestis - tai bendras turtas ir priklauso abiems sutuoktiniams nepriklausomai nuo to, kiek kuris iš jų prisidėjo prie šio turto atsiradimo.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Kita vertus, santuokos sudarymas nereiškia, kad sutuoktiniai nebegali turėti asmeninės nuosavybės. Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Turtas, įgytas iki santuokos: Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Dovanotas ar paveldėtas turtas: Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Asmeninio naudojimo daiktai: Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
• Intelektinė nuosavybė: Kalbant apie intelektinę nuosavybę, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Lėšos asmeniniam verslui: Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Ypatingo pobūdžio lėšos: Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
• Turtas įgytas už asmenines lėšas: Asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą.

Vedybų sutartis

Sutuoktiniai, prieš sudarydami santuoką ar bet kada jau būdami susituokę gali sudaryti vedybų sutartį ir nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai. Taigi, įstatymas leidžia sutuoktiniams patiems spręsti dėl savo turtinių santykių.

Vedybų sutartį gali sudaryti tik sutuoktiniai, arba asmenys ketinantys susituokti. Jų skirtumą lemia tik sudarymo momentas. Todėl asmenys gali būti susituokę virš 10 metų ir nutarti sudaryti povedybinę sutartį.

Vedybų sutartis privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinta notaro, nesilaikant nustatytos formos sutartis bus laikoma negaliojančia. Vedybų sutartis bet kuriuo metu gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių sutarimu. Nutraukus vedybų sutartį, sutuoktinių turtui toliau taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Vedybų sutartis taip pat gali būti keičiama sutuoktinių sutarimu, tvirtinamu notaro.

Vedybų sutarties tipai

• Turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe.
• Turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
• Turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vedybų sutarties privalumai

• Aiškiai apibrėžti turtiniai santykiai.
• Galimybė išvengti ilgų ir sudėtingų ginčų skyrybų atveju.
• Turtinių interesų subalansavimas santuokoje.

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Turto padalijimas skyrybų atveju

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi būti nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas sutuoktinis teismui gali įrodinėti, jog nors ir turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba atvirkščiai, asmenine nuosavybe įgytas turtas iš tikrųjų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, buvo sukurtas abiejų sutuoktinių bendrai, ženkliai padidėjo turto vertė po santuokos sudarymo, prisidėjus abiem sutuoktiniams bei kitais atvejais.

Turto padalijimo principai

• Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu.
• Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios.
• Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu.

Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo.

Svarbūs aspektai dalinant turtą

• Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu.
• Įrodinėjimo pareiga tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė.

Turto padalijimo būdai

Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.

Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu.

Įrodinėjimas teismo procese

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.

Su banko paskola įsigyto turto padalijimas skyrybų atveju

Santuokos nutraukimas, kai šeima turi įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos, yra sudėtingas procesas, keliantis daugybę klausimų. Svarbu suprasti, kad teismas ir bankas sprendžia skirtingus klausimus. Teismas, nutraukdamas santuoką, sprendžia dėl santuokinio turto padalijimo, įskaitant ir kam atiteks būstas, įgytas su paskola.

Tačiau net jei teismas paskiria būstą vienam sutuoktiniui, tai automatiškai nereiškia, kad paskolos įsipareigojimai taip pat pereina tik jam. Bankas nėra teismo proceso dalyvis turto dalybų klausimu ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo bankui nėra privalomas keičiant kredito sutarties šalis. Santuokos nutraukimas nėra pagrindas pasibaigti solidariai prievolei - sutuoktiniai lieka bendraskoliai.

Sutuoktiniams, turintiems būsto paskolą, yra keletas galimų sprendimo variantų, kaip elgtis su turtu ir įsipareigojimais bankui:

• Vienas sutuoktinis perima būstą ir paskolą: vienas iš buvusių sutuoktinių tampa vieninteliu būsto savininku ir perima visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Tam būtinas banko sutikimas. Bankas vertins paskolą perimančio asmens finansinę padėtį ir mokumą.
• Būstas parduodamas, atsiskaitoma su banku: sutuoktiniai parduoda įkeistą turtą, iš gautų lėšų padengia likusią paskolos dalį bankui, o likusią pinigų sumą (jei tokia lieka) pasidalina tarpusavyje. Tai dažnas sprendimas, jei nei vienas nenori ar negali perimti būsto ir paskolos.
• Paskola padengiama neparduodant būsto: jei sutuoktiniai turi pakankamai kitų lėšų, jie gali padengti visą likusią paskolos sumą bankui neparduodami būsto. Po to sprendžiama dėl būsto nuosavybės.
• Būstas lieka abiem per pusę, paskola mokama bendrai: tai dažniausiai pasirenkamas sprendimas, kai sutuoktiniai neranda kito sutarimo arba bankas neduoda sutikimo keisti paskolos sutarties sąlygų. Tokiu atveju abu buvę sutuoktiniai lieka būsto bendraturčiais ir toliau solidariai atsako už paskolos mokėjimą.

Kreditoriaus (banko) sutikimas yra būtinas visais atvejais, kai norima keisti esminės kredito sutarties sąlygas, susijusias su paskolos grąžinimu ar įkeistu turtu. Norint keisti kredito sutarties sąlygas skyrybų atveju, bankui paprastai reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Prašymą dėl kredito sutarties sąlygų keitimo.
• Projektą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (sutartį), kuris bus tvirtinamas teismo.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar šeimoje žmona / vyras gali turėti turto tik savo vardu?Taip, vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas.
• Ar skyrybų atveju į šį turtą turės pretenzijų vienas sutuoktinių?Jeigu sutuoktiniai nėra susitarę dėl kitokio teisinio režimo, pagal įstatymą jų sutaupytos lėšos iš darbo užmokesčio ir / ar individualios veiklos pajamų būtų pripažįstamos bendromis ir todėl santuokos nutraukimo metu kaip ir kitas santuokoje įgytas turtas gali būti dalinamos.
• Kas atsitinka su turtu, jei skyrybų procese neaptartas bendrojo turto padalinimo klausimas?Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, j...
• Ar teismas gali priteisti būstą vienam, bet paskolą palikti abiem? Taip, teismas sprendžia dėl nuosavybės teisės į turtą.
• Ar galiu likti gyventi būste, jei paskola buvo abiejų vardu? Galite, jei taip susitariate su kitu sutuoktiniu ir/ar teismas nustato tokią naudojimosi tvarką arba jums priteisia būstą.
• Ar galima iš karto po skyrybų parduoti turtą? Taip, jei turtas yra jūsų asmeninė nuosavybė po padalijimo arba jei kitas bendraturtis sutinka.
• Kas moka paskolą, jei vienas išvyksta į užsienį? Tai priklauso nuo jūsų susitarimo ir kredito sutarties su banku. Jei prievolė solidari, bankas gali reikalauti mokėjimų iš bet kurio sutuoktinio, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos.
• Ką daryti, jei sutuoktinis nustoja mokėti įmokas? Jei prievolė yra solidari, kitas sutuoktinis turės padengti įmokas, kad būtų išvengta delspinigių ir galimo skolos išieškojimo. Vėliau sumokėjęs sutuoktinis gali turėti regreso teisę į nemokėjusį sutuoktinį dėl jo dalies.
• Ar galima pakeisti paskolos sutartį be kito sutuoktinio sutikimo? Ne, jei kitas sutuoktinis yra bendraskolis, jo sutikimas keisti esmines paskolos sutarties sąlygas (pvz., atleidžiant jį nuo prievolės) yra būtinas, kaip ir banko sutikimas.
• Ką daryti, jei būstas buvo įsigytas su valstybės parama? Skyrybų atveju reikia atsižvelgti į paramos suteikimo sąlygas. Gali tekti grąžinti dalį paramos arba gauti papildomus institucijų sutikimus.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

tags: #butas #isigytas #iki #vedybu