Lietuvininkų aikštė, esanti Klaipėdos centre, yra svarbi miesto istorijos dalis. Ši aikštė, kartu su joje esančiais pastatais, mena įvairius istorinius laikotarpius ir atspindi miesto raidą.
Šiandien panagrinėsime Lietuvininkų aikštės istoriją, pradedant nuo XIX amžiaus ir tęsiant iki šių dienų, atkreipdami dėmesį į svarbius įvykius ir architektūrinius pokyčius.
Viešbučio "Baltija" istorija
Aikštėje stovi pastatas, kuriame sovietmečiu veikė viešbutis "Baltija". Taip šis viešbutis tapo dar vienu sovietmečiu subjaurotu pastatu. O per visą ligšiolinį nepriklausomybės laikotarpį pastatas tiesiog merdėjo. Naujieji jo savininkai rekonstrukciją tikisi pradėti kitų metų vasaros pabaigoje.
„Baltijos” pirmtakas - viešbutis ir restoranas „Zur Ostbahn”, anot kraštotyrininko Kęstučio Demerecko, buvo pastatytas labai geroje vietoje. Tuometis architektas, projektuodamas pastatą, jau žinojo miesto plėtros kryptį bei pobūdį ir viešbutis iškilo prie pat abiejų gatvių.
Kultūros paveldo ekspertas Kęstutis Demereckas, atlikęs šio pastato istorinius, urbanistinius ir ikonografinius tyrimus, rašo, kad miesto šiaurinė riba XIX a. pr. ėjo palei dabartinę S. Daukanto gatvę, kurios susikirtime su Ilgąja (vėliau Liepojos, dabar - Herkaus Manto) gatve, stovėjo šiauriniai miesto vartai.
Karaliui miestui padovanojus žemės iki Svijanės upelio (tekėjo nuo dabartinės geležinkelio stoties palei dabartinę J. Janonio gatvę ir dabartinėje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos teritorijoje įtekėjo į marias) buvo įkurtas naujas miesto kvartalas, pavadintas Vilhelmo miestu (karaliaus garbei).
1812 m. čia buvo įrengtas vienas iš dvylikos miestą supusių gynybinių įtvirtinimų - į šiaurinę pusę orientuoto pusė šešiakampio šanco. K. Demereckas rašo, kad 1816 m. buvo pradėti formuoti nauji žemės sklypai už Svijanės upelio.
Palei upelį nutįso ilgi siauri žemės sklypai, o jų pietine riba buvo nuo Liepojos gatvės palei Svijanės upelį nutiestas naujas kelias, vėliau pavadintas Pievų gatve (dabar - J. Janonio g.).
1850 metų Klaipėdos miesto hipotekos knygoje pateiktas būsimos Pievų (dabar J. Janonio) gatvės ir šalia jos suformuotų sklypų planas, sudarytas Conrad Pusch, kuriame pagal Svijanės upelį žymimi neužstatomi sklypai palikti pievoms.
„1857 m. Kleino sudarytame Klaipėdos miesto plane pažymėta, kad iš tų 10-ies sklypų 5 užstatyti, tarp jų ir pirmasis, busimasis viešbučio sklypas. <…> Pirmuosius tris Pievų g. sklypus 1858 m. Adresų knygos duomenimis buvo nusipirkęs pašto laikytojas (Posthalter) C. H. Toge, gyvenęs Naujamiestyje, Ligoninės g. 10. Jo užsakymu, galima manyti, pastatytas kampinis pastatas.
1866 m. duomenimis Pievų g. 1-3 sklypus jau valdė batsiuvių gildijos meistras C. Th. Nettbohm. Čia jis buvo įkūręs užeigos namus „Zur grünen Haide” (užeiga prie žaliojo šilo). Šis pavadinimas, matyt, kilo nuo Klaipėdos plantacijos apželdinimo, kuris prasidėjo apie 1820 m.”, - rašoma K. Demerecko studijoje.
Šalia buvusiuose sklypuose, anot kultūros paveldo eksperto, matyt, taip pat jau buvo pastatyti namai, nes minėtoje adresų knygoje rašoma, kad čia buvo nuomojamos patalpos Apskrities ligoninei. Pastatuose buvo ir nuomojami butai.
Vėliau Liepojos ir Pievų gatvių kampe minima Nettbohmo smuklė, kuri tapo artimiausia 1881 m. pastatytai geležinkelio stočiai. 1898 m. adresų knygoje jau žymima, kad pastatų ir sklypo Pievų g. 1-3 savininku tapo H. Barsties.
Pasak K. Demerecko, po 10 metų šis verslininkas jau buvo viso Pievų g. 1-3 komplekso savininkas, 1907 m. jis rekonstravo senąjį viešbutį ir restoraną „Zur Ostbahn”. Be viešbučio ir restorano, H. Barsties šiame pastate turėjo ir kolonialinių prekių, vyno ir spiritinių gėrimų parduotuvę.
Pastato stilistika, puošyba atitiko XX a. pr. „Kampinio įėjimo suformuotas frontonas viršuje baigėsi išlenktu frizu su trimis vazomis. Nuo kraštinių vazų žemyn per 1/5 aukščio nutįsę geometriniai iškilaus tinko papuošimai, kurie atkartoti virš kiekvieno antrojo aukšto lango. Tokių langų buvo po tris abipus įėjimo antrajame aukšte.
Tokiu pat būdu puoštas ir restorano fasadas - atviruke matyti vienas antrojo aukšto langas virš restorano durų. Restorano arkinę dvivyrių durų angą puošė kiek kitoks architektūrinės puošybos elementas, sudarytas iš dviejų keturkampių puskolonių, kurias viršuje jungė tiesus, o virš durų išlenktas karnizai.
Pastatas dviejų aukštų, sudėtingos konfigūracijos su pakylėta mansardine dalimi, kurioje, matyt, buvo gyvenama viešbučio personalo. Atviruke matyti, kad karštą vasaros dieną atidaryti langeliai patalpų vėdinimui. Pievų g. pusėje sublokuoti su viešbučiu stovėjo dar du mažesni gyvenamu namai taip pat priklausę H. Barsties. Čia buvo nuomuojami butai klaipėdiečių šeimoms”, - pastato išvaizdą, remdamasis 1915 m. atviruku, aprašo K. Demereckas.
1915 metais datuojame atviruke vyras stovi ties dabartine Lietuvininkų aikšte. Kairėje matyti ir viešbutis „Zur Ostbahn”. Anot jo, nėra jokių patikimų žinių, kada viešbučio savininkas H. Barsties mirė.
„Viena hipotezė kyla iš to, kad 1929 m. Klaipėdos adresų knygoje vėl reklamuojamas skyriuje „Viešbučiai” viešbutis „Zur Ostbahn”. Kitas rekonstrukcijos datavimui faktas gali būti 1934 m. M. Gelžinio sudarytame Klaipėdos miesto plane nubraižytas vientisas be jokių laiptuotų formų Pievų g. korpuso stačiakampis.
Be to, vaistinė „Löwen-Apotheke” nurodoma Pievų g. 1/3 tik 1935 m. Remiantis šiais pastebėjimais galima būtų teigti, kad viešbutis „Zur Ostbahn” rekonstruotas 1929-1934 m. laikotarpiu”, - svarsto K. Demereckas.
Pasak šio kultūros paveldo eksperto, dabartinio sklypo užstatymą geriausiai rodo 1942 m. miesto planas. Rekonstruotas viešbutis - pats paskutinis iš nuotraukoje matomų tuometinės Liepojos gatvės pastatų. Anot K. Demerecko, 1947 m. planas rodo, kad sklype neliko siauro ilgo, spėjama, gyvenamo namelio, stovėjusio galu į Pievų g. Didžiojo kiemo sandėlio žymimi tik likučiai.
Dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija” rašo, kad iš aštuonių prieškariu mieste veikusių viešbučių po 1945 m. nuolatinė veikla buvo atnaujinta tik dviejuose - „Pajūris” (Nr. 2) buvo įrengtas buvusiame viešbutyje „Balticher Hof” (Žvejų gatvėje), o kitas - „Baltija” (Nr. Dėl pastarojo, jau turėjusio adresą Montės g. 61, perdavimo valstybinei įmonei „Viešbutis Nr. 1″ lygiai prieš 70 metų - 1949 m. gruodžio 13 d. Vaizdas į viešbutį ir J. Janonio gatvę iš tuometinės Pergalės (dabar - Lietuvininkų) aikštės.
K. Demereckas rašo, kad 1959 m. vykdytų statybų metu naujasis viešbutis išaugo sujungus du pastatus J. Janonio gatvėje. Apmatavimų metu buvo nustatyti dviejų viešbučio komplekso pastatų aukščiai. Pirmojo, kampinio keturių aukštų pastato aukštis buvo 9,55 m, šalia stovėjusio J. Janonio g. 2 - 6,1 m, o namas Nr. 4 - 9,55 m.
Pasak K. Demerecko, „Baltijos” vardas viešbučiui tikriausiai buvo suteiktas tais pačiais metais, nes 1959 m. Klaipėdos reklaminiame informaciniame leidinyje, skyriuje „Viešbučiai, valgyklos” pirmuoju rašomas „Viešbutis „Baltija” - Montės g. 41. Pastato pirmojo aukšto patalpos buvo perduotos Aerokasoms ir viešojo maitinimo įstaigai, tuo metu vadintai „Užkandine”. Viešbutis jau priklausė Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto Komunaliniam ūkiui. Užkandinė - susivienijimui „Jūratė”.
Anot K. Demerecko, pagrindinis įėjimas į viešbutį buvo iš J. Janonio gatvės, pastato kampe. Pirmajame aukšte kambarių viešbučio gyventojams nebuvo. Antrajame aukšte buvo suplanuota koridorinė sistema - per abu pastatus viduryje ėjo koridorius, iš kurio galėjai patekti į atskirus kambarius. Kambariuose patogumų nebuvo, tik kriauklės. Vonios, dušai, tualetai, prausyklos buvo bendri visam aukštui. Pietvakariniame korpuse, į kiemo pusę buvo įrengti balkonai. Prabangesni kambariai buvo įrengti reprezentacinėje, gatvės pusėje. Vienas kambarys reprezentacinėje miesto gatvių sankryžos pusėje buvo ypač didelis ir erdvus. Darbuotojų liudijimu, tai buvo viešbučio pasitarimų ir švenčių salė.
K. Demereckas rašo, kad 1974 m. buvo pradėta antroji viešbučio rekonstrukcija, kurios metu iš esmės buvo pakeistas pastato išplanavimas ir struktūra. Pirmajame aukšte, J. Janonio g. korpuse, buvo įrengtos Aerokasos. Šiaurės vakarinėje pastato dalyje buvo įrengta telegrafo stotis. Įėjimas į viešbutį buvo paliktas 1959 m. suprojektuotoje vietoje iš J. Janonio gatvės. O šalia senojo reprezentacinio kampinio buvo suprojektuotas įėjimas į alaus restoraną „Puta”. Kavinės-restorano „Jūratė” susivienijimui priklausęs restoranas užėmė beveik visą viešbučio pirmąjį aukštą. Jo poreikiams buvo išplėstas priestatas kieme. Pirmajame aukšte buvusi kirpykla buvo perkelta į antrąjį J. Janonio g. korpuse. Čia buvo ir visos viešbučio ūkinės bei personalo patalpos. Todėl antrajame aukšte tebuvo 15 viešbučio kambarių, kai trečiajame ir ketvirtajame - po 20.
K. Demereckas savo studijoje cituoja buvusią viešbučio direktorę Aldoną Ločmilis, pasak kurios, viešbučio rekonstrukcijai vadovavo Klaipėdos „Miestprojekto” architektas Petras Lapė. Tačiau ir jos metu esą buvo palikta daug nepatogumų. Pavyzdžiui, kambariuose iš prieškambario nebuvo įrengtos durys, nes paprasčiausiai jos ten netilpo. Pasak atsiminimų, viešbutyje dažnai apsistodavo sportininkai, jų komandos.
Po nepriklausomybės atgavimo visi miesto viešbučiai buvo priskirti 1990 m. lapkritį įsteigtai Valstybinei Klaipėdos miesto viešbučių įmonei. Pastaroji miesto valdybos sprendimu 1991 m. vasarį buvo reorganizuota į keturias įmones.
Suderinus su miesto valdžia (yra tuometinio Klaipėdos mero Benedikto Petrausko viza) 1992 m. birželio 1 d. buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės steigimo tarp Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės „Ideal-R”, Vokietijoje registruotos bendrovės „Ideal-Reisen”, kuriai vadovavo H. Pagal šį ketinimų protokolą buvo numatyta, kad 1992 m. antrame ketvirtyje visos šios šalys sukurs bendrą įmonę, kuri užsiims viešbučio, turizmo, visuomeninio maitinimo, prekybos ir tarpininkavimo paslaugoms teikti.
Ji turėjo įkurti turizmo informacijos centrą „Baltijos” viešbučio bazėje, 1992 m. III-IV ketvirtyje atlikti projektavimo darbus ir 1993 m. pradėti viešbučio rekonstrukciją.
Bendrą Lietuvos-Vokietijos įmonę „Ideal-R” buvo įsteigusi minėtoji Vokietijos įmonė ir UAB „Firma Relita”, kurią valdė Antanas Stalmokas, V. Karolis, D. Kateivaitė. Lietuviškajai bendrovei naujame darinyje priklausė 80 proc. akcijų. „Firma Relita” netruko tapti vieninteliu „Ideal-R” akcininku, o 1997 m. įmonė bankrutavo.
1992 m. birželio pabaigoje mero B. Petrausko potvarkiu buvo sudaryta ekspertų grupė viešbučio „Baltija” ir namo Šaulių g. 26 turtui įvertinti. Ją sudarė pirmininku paskirtas mero pavaduotojas Antanas Lygnugaris, Savivaldybės Nuosavybės ir finansų skyriaus vyr. specialistas J. Jurkus, Komunalinio ūkio skyriaus buhalterė R. Genutienė, Valstybinės Klaipėdos miesto viešbučių įmonės direktorius ekonomikai V. Bagdžiūnas, jos inžinierė-statybininkė I. Senavaitienė ir vyr. buhalterės pavaduotoja J. Dragūnienė.
1992 m liepą premjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama vyriausybė leido Valstybinę Klaipėdos miesto viešbučių įmonę reorganizuoti į keturias įmones: specifinės paskirties valstybinę įmonę-viešbutį „Klaipėda”, valstybines įmones-viešbučius „Pamarys”, „Baltija” ir „Viktorija”. Kartu nutarta visas jas įtraukti į 1992 m. rugsėjo-spalio privatizavimo programas. Tik „Klaipėdos” atveju buvo nustatyta, jog privatizuojama 49 proc. Dar tą patį mėnesį Klaipėdos miesto valdyba, vadovaujama mero B. Petrausko, leido „Baltijai” steigti minėtąją bendrą Lietuvos ir Vokietijos įmonę.
Iš bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės viešbutį perpirko klaipėdietis verslininkas Rimgaudas Kuntsmonas. „Turėjome tokių vasiukiškų idėjų, buvome pradėję ir projektuoti, buvo visai neblogas projektas. Mintis buvo įrengti prekybos centrą per keturis aukštus. Tačiau viską nutraukė prasidėjusi ekonominė krizė. Kita vertus, gal ir gerai, kad nepavyko, nes dabar jau daug tų prekybos centrų pristatyta”, - sakė R. Kuntsmonas.
Pasak jo, pastatą iš jo nupirko dabartiniai jo savininkai - UAB „Arsis properties”. Registrų centro duomenimis, sandoris buvo sudarytas 2014 m. Tuomet viešbutį valdžiusi Kunstomonų šeimai ir Šveicarijoje registruotos bendrovei „Grandinvest GmbH” priklausiusi bendrovė „Sidabrinis elnias” buvo įsukta ir į teisminius procesus - pagal prokuratūros ieškinį teismas buvo įpareigojęs taikyti restituciją ir grąžinti įmonei daugiau nei 100 tūkst. litų, sumokėtus už 8,5 aro viešbučiui priklausantį sklypą.
Viešbutį ir restoraną bei konferencijų sales po pastato rekonstrukcijos suplanavusi įrengti UAB „Arsis properties” projektavimo procedūras pradėjo dar pernai. 2018 m. spalį pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus apsvarstė Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninė architektūros taryba.
„Atskirų pastabų buvo išsakyta dėl pilnų keturių bei mansardinio aukšto planavimo. Kaip alternatyva siūlyta grįžti prie pirminio (viešinto) trijų su dviem mansardiniais aukštais varianto, taip mažinant pastato apimtį. Kita vertus, dauguma Tarybos narių neigiamai vertino techninių patalpų iškėlimą į šešto aukšto lygį, atkreipdami dėmesį į tai, kad šis antstatas darkys pastato siluetą, žvelgiant iš Lietuvininkų aikštės.
Jame taip pat dėstoma, kad dalis Tarybos narių, vertindami pastato stilistiką ir architektūrines idėjos vientisumą, pastebėjo, jog „pastato stilistika neapibrėžta, akivaizdus blaškymasis tarp buvusio pastato elementų kopijavimo ir modernumo”. Visgi dauguma Tarybos narių pasiūlymo architektūrinę kokybę vertino teigiamai. Tik jos narė Laima Šliogerienė išreiškė atskirą nuomonę. Anot šios architektės, sprendiniai „nepriimtini dėl išlikusio istorinio pastato autentiškų mūro sienų, pirminių angų ir dekoro elementų naikinimo, neatlikus išsamių architektūrinių ir konstrukcijų tyrimų”.
Pritardama siūlomiems sprendiniams rūmų Taryba rekomendavo „išgryninti pastato fasadų stilistiką, nepaliekant jos suvokimo dviprasmiškumo tarp naujai kuriamos, atkuriamos ar imitacinės architektūros išraiškos”; „aiškiai motyvuoti stiliaus pasirinkimą, įvertinant ir „klaipėdietiškumo“ aspektą”; „išraiškingiau akcentuoti kampinę pastato dalį, atsižvelgus į iki 1920 m. buvusį urbanistinį kontekstą”.
Šių metų gegužę buvo surengtas ir viešas projektinių sprendinių pristatymas visuomenei. „Vizualiai šio pastato architektūrinė išraiška yra suplanuota visai neatitinkanti bendros senosios Klaipėdos architektūros ir visai nėra stengiamasi išryškinti, atkuriant prieškariu buvusius pastato frontonus ar kt. sienų iškilimus.
Pabrėžiame, kad šis suprojektuotas statinys galėtų tikti tik ne paveldosauginėje Klaipėdos naujiemiesčio zonoje ir neatitinka visų reikalavimų. Klaipėdos visuomenė yra suinteresuota, jog Klaipėda atgautų prieškarinį vaizdą, kuris pasižymėjo senąja architektūra ir turėjo savo veidą.
Mes, pasirašiusieji, reikalaujame, nekeičiant viso pastato formos, tik architektūriškai atkurti prieš karą buvusius frontonus ar kt. dekoro detales išorėje, toks pavyzdys jau yra Turgaus g. ir Tiltų g. sankryžoje, kur mėginta imituoti arba kitaip atkurti prieškariu buvusius frontonus. Taigi pasisakome už frontonų ir pastato sienų dekoro detalių atkūrimą ir buv. dujinio šviestuvo laikiklio bei kit. ver...
Penktadienį sukanka lygiai 70 metų, kai Vykdomasis Klaipėdos miesto komitetas nusprendė ties Montės (dabar - Herkaus Manto) ir J. Janonio gatvių sankryža stovėjusį dar XIX a. iškilusį viešbučio pastatą perduoti valdyti valstybinei įmonei „Viešbutis Nr. 1″.
PARDUODAMAS IŠSKIRTINIS 3 KAMBARIŲ BUTAS - LIETUVININKŲ A. Parduodamas išskirtinis 3 kambarių, 69,67 kv. m butas Lietuvininkų aikštėje, Klaipėdos centre. Tokie objektai pasitaiko itin retai - šis butas įsikūręs kultūros paveldo name, kuris statytas 1928 m., o 1997 m. Arkiniai langai su vaizdu į aikštę, net 3 metrų aukščio lubos ir kruopščiai atliktas 2023 m. kapitalinis remontas sukuria erdvę, kurioje susilieja autentiškumas ir modernumas.
Papildomai - virš buto yra 16 kv. m palėpė su elektra ir vandeniu, kurią galima prijungti prie buto erdvės. - Plotas: 69,67 kv. - Virš buto - 16 kv. - 2023 m. - 2023 m. - Papildoma palėpės erdvė - 16 kv. El. Pirkdami šį butą gaunate ne tik išskirtinį būstą patogioje Klaipėdos vietoje, bet ir pilną profesionalią pagalbą visame įsigijimo procese.
Lietuvininkų aikštė šiandien
Butas miesto centre Klaipėdoje
PARDUODAMAS BUTAS MIESTO CENTRE KLAIPĖDOJEButas randasi pačiame Klaipėdos centre, išskirtinis ir retas pasiūlymas, kuris suteikia puikia lokaciją išskirtinėje vietoje. Parduodamas erdvus 3 kambarių butas Lietuvininkų aikštėje.
Apie butą:• Vieta: Lietuvininkų aikštė, miesto centras• Aukštas: 3 iš 4• Kambariai: 3• Langų kryptys: svetainė ir virtuvė orientuotos į aikštę, miegamieji - į ramų vidinį kiemą• Papildomos erdvės: balkonas ir rūsys apie 6 kv.m.
Išplanavimas:• Kambariai : 19,61, 14,98, 20,04 kv.m.• Virtuvė : 8,87 kv.m.• Tambūras ir koridorius : 6,3+ 5,16 kv.m,• Vonia : 3,80 kv.m. + 1,90 kv.m. sujungtos patalpos viso 5,70 kv.m.Buto plotas viso : 78,42 kv.m.
Privalumai:Strategiškai puiki vieta: Gyvenimas miesto centre su visais privalumais - netoliese yra parduotuvės, kavinės, mokyklos, viešojo transporto stotelės.Nuostabus vaizdas: langai atsiveria į istorinę Lietuvininkų aikštę.Jaukus ir funkcionalus išplanavimas: Butas puikiai išplanuotas patogiam gyvenimui.Tinka visiems kurie vertina miesto istoriją, vietą ir patogumus. Gyvenkite miesto širdyje, apsupti Klaipėdos istorijos ir kultūros
Aprašymas:Šis erdvus ir šviesus 3 kambarių butas puikiai tiks tiems, kurie vertina miesto gyvenimo privalumus ir nori gyventi patogiai bei jaukiai. Buto vieta užtikrina lengvą susisiekimą, gražų aplinkos vaizdą ir peizažą.
Lietuvininkų aikštė ir ją supantys pastatai yra svarbūs Klaipėdos istorijos ir kultūros paminklai. Jų išsaugojimas ir tinkamas atnaujinimas yra būtinas, norint išlaikyti miesto identitetą ir patrauklumą ateities kartoms.
tags: #butas #lietuvininku #aikste