Automobilių Stovėjimo Aikštelės Įrengimas Sklype: Reikalavimai ir Teisiniai Aspektai

Planuojant automobilių stovėjimo aikštelę savo sode, svarbu atsižvelgti į atstumą nuo kaimyno sklypo ir galiojančius reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos būtina žinoti, siekiant išvengti nesklandumų ir užtikrinti, kad stovėjimo aikštelė būtų įrengta teisėtai.

Atstumo Reikalavimai Nuo Kaimyno Sklypo

Vienas svarbiausių aspektų planuojant automobilių stovėjimo aikštelę yra atstumas nuo kaimyno sklypo ribos. Nesilaikant nustatytų atstumų, gali kilti ginčų su kaimynais ir netgi teisinių problemų. Konkretūs atstumų reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo vietos savivaldybės taisyklių, todėl visada rekomenduojama pasidomėti galiojančiais teisės aktais.

Šeima ramiai gyveno dešimtmetį, kai 2022 metais greta jų sklypo prasidėjo statybos darbai. K. S. pasakojo, kad pradėjus lieti pamatus ėmė aiškėti, jog namas statomas visai šalia jų tvoros, galimai neišlaikius reikalaujamų atstumų. K. S. tikina, kad daugiabučio namo sklypo detaliajame plane numatyta, jog 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos galima statyti iki 8,5 metro aukščio statinius. Tuo tarpu jie išsimatavo, kad realiai šis atstumas siekia 2,54-2,89 metro.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Kaimyno Sutikimas

Jei planuojama statyti arčiau nei leidžiama, reikalingas kaimyninio sklypo savininko raštiškas sutikimas. Norint statyti arčiau, reikalinga gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Pagal viską turėjo būti notariškas sutikimas visų bendrasavininkų.

Ginčą įveikti derybų keliu abiem pusėms nepavyko. K. S. sakė sulaukusi grasinimų, kad įmonė nusipirks greta esantį J. Basanavičiaus g. Norėdama išlaikyti nors kiek šviesos ir erdvės, K. S. šeima buvo priversta nusipirkti iš kaimynų minėtą sklypą, nors jis jiems ir nebuvo reikalingas.

Reikalavimai Automobilių Stovėjimo Aikštelės Įrengimui

Be atstumo nuo kaimyno sklypo, yra ir kitų reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę sode:

  • Paskirtis: Vienbučių ir dvibučių paskirties žemėje gali būti statoma: vienas vieno buto arba vienas dviejų butų gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatai (garažas, malkinė, sandėlys, vasaros virtuvė, pirtis ir pan.).
  • Leidimai: Sodo namelio rekonstrukcijai reikalingas projektas ir statybos leidimas, nes sodo namas jau bus didesnis nei 80m², todėl projektas ir leidimas jau tampa privalomi.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), kurortuose, Kuršių nerijoje; magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus reikalavimus:

  • Automobilių parkavimo vietos
  • Priešgaisriniai atstumai

Žinoma, tai tik mano nuomonė, pagal tai, kaip aš suvokiu teisės aktus, bet dėl jūsų konkrečios situacijos išaiškinimo ar konsultacijos kreipkitės į VTPSI konsultantus.

Teisiniai Aspektai Ir Patarimai

Namo pastatyto per arti sklypo ribos įregistravimas: Namas pastatytas ūkio būdu. Viena garažo siena yra mažiau nei 3 metrai, t.y. 2,3 m, nuo sklypo ribos. Šalia eina keliukas, kuris priklauso savivaldybei. Noriu namą įregistruoti kaip nebaigtą statybą (visi dokumentai yra). Kaip elgtis? Paprasčiausias būdas išspręsti dar neįregistruoto, ūkio būdu pastatyto namo problemą - gauti statybos leidimą arba raštišką savivaldybės pritarimą projektui.

Nors dalis namo yra trijų, kita dalis - keturių aukštų, po jais stovi cokolinis aukštas, kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

K. S. tikisi, kad šioje situacijoje teisybę atkurs teismas. Ieškinyje teismui nurodyta ir daugiau galimų pažeidimų, pradedant besidubliuojančiu ir kitam statytojui išduotu statybos leidimu.

UAB „Eirta“ savo ruožtu kreipėsi į teismą, kad iš K. S. ir jos vyro būtų pareikalauta į depozitinę teismo sąskaitą pervesti 109 tūkstančius eurų, tačiau teismas šį jų reikalavimą atmetė. Butų pirkėjai inicijuoja preliminarių sutarčių nutraukimą, o įmonė turi mokėti netesybas.

Taip pat teiravomės statytojų, ar šį konfliktą su kaimynais „nepaveldės“ ir būsimi daugiabučio namo gyventojai? PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

Esame suformavę daugiabučio sklypą ir norėtume kieme įrengti parkavimo vietas. Kadangi buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O kadangi parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga.

Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir automobilio neturinčio savininko svečias), tai padidina visų savininkų gyvenimo kokybę ir jų butų vertę. Pirkdamas butą naujas savininkas žino, kad ir jis galės statyti savo automobilį bendroje aikštelėje.

Galima įsivaizduoti, kad dauguma savininkų sutinka ir leidžia tik kai kurių butų savininkams naudotis tam tikra sklypo dalimi, savo lėšomis ten įsirengiant automobilių aikšteles (tik tų butų savininkai turėtų teisę ten laikyti automobilius, galbūt, pavyzdžiui, paliekant vietą žmonėms su negalia ir vietą svečiams, gal reikėtų ir naudojimosi aikštele tvarkos taisykles pasitvirtinti). Tokiu atveju bendrojo naudojimo objektų apraše būtų įrašyta, kad aikštelė priskiriama tik tiems butams.

Bet nereikia pamiršti labai svarbios Civilinio kodekso 4.85 str. 6 dalyje nurodytos nuostatos apie savininkų sprendimus: "Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.". Taigi, net daugumai sutikus, jeigu kuris savininkas įrodytų, kad sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus, sprendimas gali būti atmestas teismo keliu.

Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės dažymas su WAGNER SuperFinish 33 Plus

Apsaugant investicijas gal būtų galima nuspręsti, kad ta aikštele konkrečių butų savininkai naudosis tam tikrą protingą laiką (pavyzdžiui keletą metų)?... Apsidraudimui nuo ginčų gal būtų galima surinkti 100 proc. savininkų pritariančių balsų, bet naujas savininkas vėl galėtų ginčyti tai... Bendrus reikalus tenka spręsti bendrai ir derinantis.

PASTABA. Pastato atnaujinimui sukauptomis lėšomis nereikėtų įrenginėti aikštelės, nes ne tam tos lėšos kaupiamos (jos skiriamos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (defektų šalinimui) pagal privalomuosius jų priežiūros reikalavimus).

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.

Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.

Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.

Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.

2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesą, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pranešime žiniasklaidai dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku. Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.

Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.

Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.

Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų. Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos.

Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.

Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

Svarbu žinoti, kad šių metų. sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.

Minimalūs automobilių stovėjimo vietų skaičiaus reikalavimai Vilniuje:

Zona Mažiausias koeficientas Didžiausias koeficientas
1 (Senamiestis) 0,25 (1 vieta 4 butams) 0,5 (1 vieta 2 butams)
2 0,5 (galima sumažinti iki 0,25 sumokėjus mokestį) N/A
3 N/A N/A

tags: #kokios #paskirties #sklype #galima #irengti #automobiliu