Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje. Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį.
Šiame straipsnyje aptarsime būtojo kartinio laiko asmenavimo ypatumus lietuvių kalboje.
Kas yra būtasis kartinis laikas?
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat. Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“.
Būtojo kartinio laiko asmenavimas
Asmenãvimas, konjugãcija (lot. conjugatio - sujungimas), veiksmažodžio kaitymas asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis. Būdingas agliutinacinėms bei fleksinėms kalboms. Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi 3 asmenų (1, 2, 3), 2 skaičių (vienaskaitos ir daugiskaitos), 4 nuosakų (tiesioginės, tariamosios, liepiamosios, netiesioginės) ir 4 tiesioginės nuosakos laikų (esamojo, būtojo kartinio, būtojo dažninio, būsimojo) formas. Asmenuojamosios formos skiriasi galūnėmis ir kaitybos priesagomis. Jos visos daromos iš 3 pagrindinių kamienų: esamojo laiko, būtojo kartinio laiko ir bendraties.
Lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi 4 kaitybos kamienus, skiriamus pagal kamiengalio balsį: (i)a (nẽša, kẽlia), i (sdi), o (rãšo, tyljo), ė (rãšė, skatė). Prie kaitybos kamienų dedamos asmenų bei skaičių galūnės, kai kuriose formose keičiančios ir kamiengalio balsius. Kiekvieną iš tų 4 kamienų atitinka asmenavimo paradigma. Tiktai o ir ė kamienų sangrąžinių veiksmažodžių vienaskaitos formos turi tas pačias galūnes kaip nesangrąžinių (rašaũ-si, raša-si, rãšo-si, rašiaũ-si, raše-si, rãšė-si). Į asmenavimo sistemą įeina ir sudėtinės laikų bei nuosakų formos, kurias sudaro dalyvių vardininkai su pagalbiniu veiksmažodžiu bti (esu girdėjęs, buvau vežamas, yra buvęs muštas). Savitas yra veiksmažodžio bti asmenavimas - asmenuojamosios formos supletyvinės, t. y.
Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja.
Būtojo laiko veiksmažodžiai ir būtojo laiko dalyviai | EasyTeaching
Dažniausios klaidos
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių būtojo kartinio laiko asmenavimą:
- Aš rašiau laišką.
- Tu rašei laišką.
- Jis rašė laišką.
- Mes rašėme laišką.
- Jūs rašėte laišką.
- Jie rašė laišką.
Kitas pavyzdys:
- Aš bėgau į parduotuvę.
- Tu bėgai į parduotuvę.
- Jis bėgo į parduotuvę.
- Mes bėgome į parduotuvę.
- Jūs bėgote į parduotuvę.
- Jie bėgo į parduotuvę.
Esamojo laiko asmenavimas
Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia.
Būsimojo laiko asmenavimas
Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš. Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau. Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis. Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja. Kai prieš bendraties priesagą -ti yra priesaga -y, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose balsė ynesutrumpėja.
Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles.
Programa skirta grįžusiems ir atvykusiems iš užsienio mokiniams intensyviai mokytis lietuvių kalbos išlyginamosiose klasėse, grupėse ar individualiai, kad mokiniai įgytų pakankamų lietuvių kalbos gebėjimų ir kompetencijų, būtinų mokytis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose pagal visų dalykų bendrąsias programas bei socialinei ir kultūrinei integracijai.
Mokant pradinės klasės mokinį turinio temoms skiriama dėmesio tiek, kiek jos susijusios su amžiaus tarpsnio patirtimi, tačiau vyresnio amžiaus to paties kalbos mokėjimo lygio mokinys jau gebės susieti ir atpažinti iš kitų kalbų jam žinomus tarptautinius terminus aptariama tema. Vyresnio amžiaus mokinio pasiekimų raida nuo kalbėjimo apie savo asmeninę patirtį prie bendresnio pobūdžio kalbėjimo yra spartesnė. Vyresnis mokinys, net ir pasiekęs A1 kalbos mokėjimo lygį, gebės pavartoti vieną kitą žodį nagrinėjama tema, net jeigu tai ir nėra jo asmeninis interesas, nes jis jau yra sukaupęs daugiau bendro pobūdžio žinių negu pradinės klasės mokinys. Skirtingų amžiaus tarpsnių mokiniai taip pat skiriasi pagal tai, ką jie žino apie kitas kalbas ar jų sistemas tuo metu, kai pradeda mokytis pagal šią Programą.
Pradinėse klasėse mokiniai dar nesusipažinę su savo pirmosios išmoktos kalbos sistema, o vyresnieji mokiniai jau turi tam tikrų lingvistinių žinių, todėl ir mokydamiesi lietuvių kalbos jie taiko kitokias kalbos įsisavinimo strategijas, kai įmanoma, lygina pirmosios išmoktos kalbos gramatiką su lietuvių kalbos. Programos specifiką lemia mokymo turinio ir pasiekimų sąsajos su „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ (BEKM, Europos Taryba 2001) ir papildančiu leidiniu „Companion Volume“ (Europos Taryba 2020). Pasiekimų lygiai Programoje orientuojami į BEKM A1-B2 lygių reikalavimus, o mokymosi pasiekimų samprata grindžiama veiksmine prieiga, todėl įvardijama, ką pasiekęs vieną ar kitą lygį mokinys geba, o ne kokių žinių yra sukaupęs.
Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1-B2) ugdymas apima 5 pasiekimų sritis: supratimą (A), raišką (B), sąveiką (C), mediaciją (tarpininkavimą) (D) ir kalbos išteklių vartojimą (E). Visų sričių gebėjimų ugdoma(si) integraliai, mokant(is) nuosekliai pagal konkretaus A1-B2 kalbos lygio turinį. Mokymosi turinys kiekvienam kalbos mokėjimo lygiui atrenkamas orientuojantis į kalbos vartojimo kontekstus, tematiką ir kalbinės raiškos sudėtingumo parametrus: kalbinių išteklių (leksikos ir gramatikos) aprėptį, sintaksės sudėtingumą, gramatinį ir leksinį taisyklingumą bei tokius kalbos vartojimo aspektus, kaip rišlumas, tikslumas, laisvumas.
Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1-B2) ugdymo uždaviniai. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami naujų kalbos išteklių ir žinių, plėtodami kalbinius gebėjimus, taikydami juos naujuose kontekstuose. Kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius lavina analizuodami ir vertindami tekstus, keldami klausimus, ieškodami atsakymų ir sprendimų, darydami pagrįstas išvadas. Mokėjimo mokytis įgūdžius mokiniai formuojasi planuodami veiklas, siedami naują informaciją su jau žinoma, vertindami savo veiklą ir jos rezultatus, savo tobulėjimą, naudojamų strategijų efektyvumą.
Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją mokiniai lavinasi kurdami darnius tarpusavio santykius bendruomenėje. Lietuvių kalbos pamokose mokiniai kalbėdami įvairiomis temomis, skaitydami įvairių žanrų tekstus mokosi atpažinti ir įvardyti žmonių ar kūrinių veikėjų emocijas, vertybes bei elgesį, dalijasi savo jausmais su bendraamžiais ir suaugusiais. Įsitraukdami į bendruomenines veiklas mokiniai plėtoja empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir darnių tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus. Per lietuvių kalbos pamokas mokiniai ugdosi atsakingo elgesio gebėjimus: planuoja laiką, įsivertina, kaip sekėsi; vertina savo ir bendraklasių gabumus ir stiprybes.
Kūrybiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi tyrinėdami, generuodami idėjas, kurdami įvairialypius tekstus. Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai plėtoja analizuodami daugiakultūrę aplinką, kalbos vartojimo ypatumus skirtinguose socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Generuoti idėjas mokiniai mokosi ieškodami atsakymų į kylančius klausimus, remdamiesi patirtimi ir kitais šaltiniais siūlo problemų sprendimo būdus. Dalydamiesi atradimais ir idėjomis mokiniai ne tik išsako savo požiūrį, bet ir įvertina argumentus, aptaria kultūrinį bei istorinį jų kontekstą, reikšmingumą. Kūrimo gebėjimus mokiniai lavinasi kurdami įvairių žanrų ir tipų sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus, kūrybiškai taikydami supratimo ir produkavimo, sąveikos ir mediacijos strategijas. Vertinimo ir refleksijos gebėjimus mokiniai tobulina analizuodami ir vertindami savo ir kitų kūrybinius darbus.
Pilietiškumo kompetenciją lietuvių kalbos pamokose mokiniai ugdosi nagrinėdami ir diskutuodami temomis apie Lietuvos valstybę, jos istoriją bei kultūrą; savarankiškai arba kartu su bendraamžiais ar suaugusiais aktyviai įsitraukdami į bendruomenės pilietines veiklas. Mokydamiesi valstybinės kalbos mokiniai ugdosi savo, kaip piliečio, darnaus sugyvenimo bendruomenėje nuostatas. Aiškindamiesi ir samprotaudami apie valstybės įvykius ugdosi pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, o kurdami ir puoselėdami pozityvius tarpusavio santykius įvairiose komunikacinėse situacijose prisideda prie demokratinės visuomenės plėtros.
Kultūrinę kompetenciją mokiniai ugdosi pažindami šalies kultūrą: bendravimo normas, kalbos etiketą, papročius, tradicijas, svarbiausias visuomenės vertybes, žmonių tarpusavio santykius, gyvenimo būdą, nežodinės raiškos savitumą. Kultūrinę kompetenciją mokiniai plėtoja šias žinias taikydami per įvairias kalbines veiklas. Kultūrinę kompetenciją mokiniai plečia mokydamiesi lietuvių kalbos, kaip esminės kultūros dalies, analizuodami Lietuvos socialinį ir politinį gyvenimą, kultūros reiškinius, objektus, istoriją, kultūros tekstus, lygindami su šalies, kurioje gyveno, ir kitų šalių kultūromis. Lietuvių kalbos mokymasis sudaro galimybes pasitelkti įvairius mokymosi kontekstus tyrinėjant Lietuvos kultūros raišką kasdieniame gyvenime, mene, medijose.
Komunikavimo kompetenciją mokiniai ugdosi mokydamiesi vartoti lietuvių kalbą įvairiose komunikavimo situacijose ir srityse (asmeninio gyvenimo, mokymo ir mokymosi, viešosios veiklos) bendraudami gyvai ir virtualioje erdvėje. Mokiniai ugdosi gebėjimus kurti sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus bei analizuoti ir vertinti gaunamus pranešimus. Ugdydamiesi komunikavimo kompetenciją mokiniai remiasi per lietuvių kalbos pamokas įgytomis kalbos žiniomis ir taiko kalbines komunikavimo strategijas. Siekdami A1-A2 kalbos mokėjimo lygių mokiniai mokosi vartoti lietuvių kalbą kasdienio gyvenimo situacijose.
Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi mokydamiesi visų kalbos vartojimo sričių - bendraudami virtualioje aplinkoje, naudodamiesi skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vertimo įrankiais, skaitmeniniais žodynais, šaltiniais. Ugdydamiesi gebėjimus vartoti kalbą įvairiose komunikacinėse terpėse, mokiniai susipažįsta su skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, įgunda jomis naudotis, kurti informaciją, apsaugoti turinį ir duomenis (pavyzdžiui, el. pašto paskyrą), teisėtai dalintis žiniomis, nuomone, patirtimi, skaitmeniniu turiniu, etiškai reikšti savo nuomonę ir požiūrį virtualioje erdvėje.
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymima tos pasiekimų srities pasiekimų grupė. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.1) raidė nurodo pasiekimų sritį, pirmas skaičius - pasiekimą, antras skaičius - pasiekimų lygį.
tags: #butasis #kartinis #laikas #asmenavimas