Prieš gilinantis į draugystės fenomeną, verta atkreipti dėmesį, kad įgyti draugų - sudėtingas procesas, kad draugai neatsiranda vien todėl, kad mums jų reikia. Draugystė, kaip ir meilė, yra kuriama, auginama, jos nusipelnoma. Turėti tikrą draugą - didelė dovana ir didelis paties žmogaus vidinės brandos pasiekimas. Vadinasi, jeigu nori turėti tikrų draugų, pirmiau pats turi toks tapti.
Prieš rašydama apie draugystės ypatumus, atlikau nedidelę apklausą - kelių žmonių prašiau apibūdinti, kas yra draugas, ir gavau tai, ko tikėjausi: žmonės tiksliai žino, kas yra tikras draugas, kokiomis savybėmis jis pasižymi ir ko iš jo tikėtis. Štai keli atsakymų variantai:
- Draugas - žmogus, kuris visapusiškai dalyvauja tavo gyvenime, kaip ir tu jo.
- Draugas - tai žmogus, besidalinantis su tavimi savo tikslais, džiaugsmais, nesėkmėmis; žvelgiantis į priekį, kritikuojantis ir pagrindžiantis kritiką; pastebintis tavo klaidas ir trūkumus, bet toleruojantis ir patariantis.
- Tai artimas žmogus, kuris tave supranta, su juo gali dalintis gyvenimu.
- Tai sielos bičiulis, kuriam esi toks pat svarbus kaip pats sau. Jo požiūris į gyvenimą ir malonumus labai panašus, su juo gera būti, nesvarbu, kokios esi nuotaikos!
- Turėti draugą - tai turėti savo gyvenime žmogų, kuris tave puikiai pažįsta ir su kuriuo bėgant laikui neprarandi bendrystės ryšio. Nei atstumas, nei pasimatymų dažnumas nesvarbu - tu žinai, kad jis šalia ir kad tu jam rūpi, tad kiekvieno susitikimo lauki su dideliu nekantrumu.
Grįžkime prie anksčiau pateiktų draugo apibūdinimų ir juos apibendrinkime: draugas - tai artimas, patikimas, atviras, dėmesingas, sąžiningas, priimantis žmogus. Nėra lengva būti draugu? Labai dideli reikalavimai! Kad būtum geras draugas, turi turėti daug vidinės jėgos.
Draugystės Svarba Žmogaus Gyvenime
Štai pastebėjimas iš praktikos: ištikimų, tikrų draugų turintys žmonės rečiau išgyvena vienatvės, nereikalingumo jausmus, labiau pasitiki savimi, netgi geriau save pažįsta. Visa tai rodo, kad tikro draugo svarbą žmogaus gyvenime sunku pervertinti.
Ne veltui Vedose sakoma, kad draugystės santykiai priskiriami dvasingumo sričiai, daug reikalaujantys, bet ir daug duodantys. Tam pritaria ir šiuolaikiniai psichologijos mokslo tyrimai: žmonės, suradę sielos bičiulį, kuriam galima patikėti savo paslaptis, jaučiasi pripažinti ir įvertinti. Net tiems, kurie apsimeta, kad jiems tai nerūpi, iš tiesų svarbu būti pripažintiems.
Atrodytų, argi sunku susidraugauti? Lengvai susirandame bičiulių, bendraminčių, turime su kuo paplepėti ar smagiai praleisti laiką. Patiko žmogus, susitinki, pasikalbi, nueini kur nors kartu, pasveikini su gimtadieniu - ir jau draugas. Draugystė, kaip ir meilė, prasideda tarsi savaime, be ypatingų pastangų. Pajunti draugiškumą žmogui, ir tiek... Bet kaip įsimylėjimas dar nėra meilė, taip ir draugiški jausmai - dar ne draugystė.
Draugiškumo Veiksniai
Psichologai yra atlikę nemažai tyrimų ir išsiaiškinę, kad draugiškumui rastis pakanka kelių išorinių veiksnių:
- Geografinis ir/ar funkcinis art(im)umas. Žmonės linkę susidraugauti, jei arti vienas kito gyvena, kartu mokosi, dirba toje pačioje įmonėje, lankosi tame pačiame sporto klube, dirba tą patį darbą, buvo vienoje klasėje, grupėje, lankė tą patį darželį ar net stato automobilį toje pačioje aikštelėje, tai yra turi tai, kas juo sieja.
- Fizinis patrauklumas. Pasak Aristotelio, žmogaus grožis yra įtaigesnė rekomendacija nei geriausias rekomendacinis laiškas. Ir net jei stengiamės nevertinti vienas kito pagal išorę, daugybė psichologinių tyrimų rodo, kad išvaizda yra svarbus, draugišką nusiteikimą skatinantis veiksnys.
- Suderinamumas. Žmonės linkę pasirinkti draugus, kurie jiems patrauklūs ir dera pagal kitas ypatybes: intelektą, socialinę padėtį, pajamas, būdo bruožus, vertybes ar idėjas. Kuo kito žmogaus pažiūros panašesnės į mūsų, tuo patrauklesnis šis žmogus mums atrodys.
- Abipusė simpatija. Mes linkę susidraugauti su tais, kuriems patinkame.
- Emocinė ar patyriminė nauda. Mums patinka būti su tais, kuriuos siejame su maloniais išgyvenimais ar įvykiais, su tais, su kuriais gera, ramu, smagu arba kurie primena mus mylintį artimą žmogų ar kitą draugišką asmenį.
Užtenka palankių aplinkybių, kad kiltų draugiški jausmai kitam žmogui. Kaip matome, asmeninių pastangų tam reikia nedaug. Važiuoji kas rytą į darbą tuo pačiu autobusu, po savaitės nusišypsai, dar po kitos pasisveikini, paskui užkalbini. Ir jūs jau pažįstami, žiūrėk, jau ir bičiuliai. Bet ar draugai?
Kaip žinoti, ar turi tikrų draugų
Pavydas Ir Godumas Draugystėje
Sakoma, kad norėdamas sužinoti, kiek turi draugų, apsižvalgyk pačiu sunkiausiu gyvenimo momentu. Ar bent vienas iš tavo vadinamųjų draugų yra šalia? Ne vienas žmogus pasakoja, kad draugai staiga dingsta vos tik sunkiai susergi, vos tik tave palieka vyras, netenki darbo ar pajamų. Draugai išnyksta kaip miražas. Ir tai nenuostabu, nes dažniausiai draugiškumo inspiruotas artumo jausmas yra iliuzinis, paskatintas paviršinių aplinkybių. Nelinkėčiau šitaip rinktis draugų.
Pirmiausia draugais nereikėtų vadinti bičiulių ir draugiškai nusiteikusių pažįstamų, kurie jums pavydi. Pavydas - labai įdomus ir paslaptingas jausmas. „Draugai“ jį slepia po įvairiomis kaukėmis: globėjiškumo, pataikavimo, sentimentalumo, įkyrumo, netgi rūpinimosi, nuolankumo, noro padėti, tariamo geranoriškumo. Kad ir kaip gražiai būtų pateikta, pavydus bičiulis lengvai išsiduoda nemokėdamas pasidžiaugti draugo sėkme ar pergale. Todėl ir sakoma, kad tikras draugas ne tik nepalieka nelaimėje, bet ir džiaugiasi kartu.
Kita savybė, neleidžianti tapti tikrais draugais, - godumas. Čia turime reikalą su kita mirtina nuodėme, nuodijančia draugystę. Būtų keista iš draugo tikėtis naudos, net ir tokios, apie kurią kalbėjau anksčiau, - vien tik malonių jausmų ir emocinio pasitenkinimo būnant kartu. O jei draugas serga, yra prastos nuotaikos - kas tada? Nelieka malonumo bendrauti, nereikia ir draugo? Nesavanaudiškai draugaujant norisi draugui duoti viską, ką gali, ir nesvarbu, ar jis bus dėkingas, ar atsilygins... Kaip tik godumas draugus verčia vis skaičiuoti „tu man - aš tau“.
Draugystė - tai vienpusiškas pasiryžimas dėl draugo padaryti viską, kas tavo galioje. Jei reikia - paguosti, nuraminti, pradžiuginti, palaikyti, pasidalinti, pasitikėti, atleisti, priimti. Ir ašaras nušluostyti, ir į karą išlydėti, ir sparnus pakedenti. Širdinga draugystė (sanskritu sukrit) - tai aukščiausios kokybės santykis tarp draugų. Toks santykis, kai pamačius draugą širdis stipriau suplaka iš džiaugsmo ir laimės.
Kaip Stiprinti Draugystę
Pirmiausia draugystę stiprina nuoširdus domėjimasis kito žmogaus gyvenimu. Nuoširdus, suprantama, be savanaudiškų kėslų ar pavydo. Dalyvauti kito gyvenime nereiškia imtis tvarkdario ar auklėtojo misijos - tai gali sugriauti draugystę. Dalyvauti, kad draugystė stiprėtų, - tarnauti, nuolankiai ir nesavanaudiškai rūpintis.
Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. Visi mes kartais susipykstame su draugais. Tai visiškai normalu! Svarbu žinoti, mokytis, kaip elgtis tokiomis situacijomis.
Vaikų Draugystė
Ar trejų metų vaikui draugai jau reikalingi? Trejų ketverių metų vaikai jau ieško draugų. Na, ne tokių, kokių ieškome mes, suaugusieji, o tiesiog žaidimo draugų. Jiems labai norisi turėti su kuo žaisti, o ir dauguma žaidimų yra tokių, kur turi dalyvauti keli vaikai. Lengviausia užmegzti draugiškus santykius bendraamžiams, todėl darželyje grupės ir yra formuojamos pagal vaikų amžių. To paties amžiaus vaikai yra panašiai emociškai subrendę, jų gebėjimai panašūs ir jie greitai vienas su kitu randa bendrą kalbą, o iškilus nesklandumams ir susitaria.
Vaikas draugu pavadina tą, kuris su juo pasidalina žaislu ar saldainiu, bet jei paklausite, koks to draugo vardas, gali ir nežinoti. Nes ta draugystė yra momentinė, laikina. Kita vertus, vaikai dar tik mokosi bendradarbiauti, susidraugauti, susipažinti, komunikuoti ir jų draugystės ryšiai neparemti jokiomis vertybėmis. Pagrindinė draugystės priežastis yra ta, kad kitas vaikas nori kartu žaisti, neatstumia, pasidalina žaislais. Pasikalbėti kokiomis temomis trejų ketverių metų vaikai dar nesugeba ir tai nėra svarbu užmezgant draugystę. Draugu mažylis pavadins tą, su kuriuo galės kažką veikti, bėgioti, žaisti.
3-4 metų amžiaus vaikams lytiškumas dar nėra svarbus. O štai 5-6 metų vaikai dažniausiai žaidžia su tos pačios lyties atstovais. Iki šio amžiaus labai sėkmingai gali draugauti tiek su berniukais, tiek su mergaitėmis.
Manau, kad tokia draugystė neilgalaikė ir nutrūksta vienam vaikui išėjus į mokyklą. Nes, kaip minėjau, vaikų draugystės yra grindžiamos bendra veikla. Neseniai kalbėjausi su viena pedagoge, kuri sakė, jog pastebi vis daugiau keistų vaikiškų draugysčių, ypač tarp berniukų, kai amžiaus skirtumas tarp vaikų 3 ar 5 metai. Šios draugystės labai savotiškos, nes vaikai sėdi prie kompiuterio ir kartu žaidžia kompiuterinius žaidimus. Jie tarpusavyje nebendrauja, bet kartu bendrauja su kompiuteriu ir žaidimų herojais. Vaikai tai vadina draugyste. Tokia „draugystė“ gali tęstis ilgą laiką. Galima sakyti, kad tai naujoviška draugystės rūšis, kai gali bendrauti skirtingo amžiaus, skirtingai fiziškai išsivystę, skirtingų žinių ir vertybių vaikai.
Taip, jeigu vis dar vaikšto vieni pas kitus kartu ruošti pamokų. Mūsų kartos vaikai labai daug laiko praleisdavo kartu žaisdami kieme. Jie pažinojo draugų šeimas, žinojo jų istorijas, kartu kurdavo, statydavo namus medžiuose, žodžiu turėjo atskirą savo gyvenimą. Jų žaidimai buvo grįsti fantazija, bendra veikla. Jei kuris vaikas būdavo kūrybingesnis, pas jį mielai rinkdavosi kiti vaikai. Vaikišką draugystę labai stiprina bendro priešo turėjimas. Mūsų laikais tas priešas būdavo, pavyzdžiui, vaikai iš kito kiemo. Tai būdavo stiprus pagrindas formuotis draugystei. O kadangi ilgainiui jo nebelieka, mažų vaikų draugystės labai retai išlieka visą gyvenimą. Dažniau visą gyvenimą mus lydi mokyklos ir studijų laikų draugai.
Vaikiškos draugystės yra labai trapios ir priklauso nuo to, ar kitas pasidalino žaislais, ar ne, norėjo kartu žaisti ar ne. Todėl uždariems vaikams yra labai sunku, jie nemoka kartu žaisti, tampa atstumti. Tada krenta vaiko savivertė. Nes jis, nors ir nedrįsta, vis tiek nori kartu žaisti. Vaikas galvoja taip: jeigu kitas kartu su manimi žaidžia, reiškia, esu geras.
Santykiai poroje yra viena iš svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime. Jie gali teikti daug džiaugsmo, laimės, palaikymo ir prasmės. Tačiau jie taip pat gali būti sudėtingi, sunkūs ir konfliktiški. Kaip žinoti ar jūsų santykiai yra sveiki ir darnūs? Kokie yra santykių etapai ir ką jie atspindi?