Koks turi būti geras mokytojas? Tai klausimas, keliantis daugybę diskusijų, tačiau į jį atsakyti nėra lengva. Mokytojai, mokiniai, žurnalistai, kultūros ir švietimo darbuotojai, mokslininkai ir kiti susiję asmenys gali atsakyti į šį klausimą. Tik apsibrėžus, kas yra geras mokytojas, galima pradėti planuoti profesinį augimą.
Šįmet Metų mokytojais buvo paskelbti pedagogai, kurie pamokų metu pamiršta vadovėlius, neužkrauna mokiniams namų darbų, siekia, kad mokiniai gebėtų ir mąstyti, ir savarankiškai ieškoti informacijos - tai kone pagrindinės savybės, kurias V. Targamadzė įvardija kaip būtinas šiuolaikiniam mokytojui.
Švietimo iššūkiai XXI amžiuje
Vaikai mokyklos slenkstį peržengia jau paragavę virtualaus pasaulio, tai neatsiejama nuo XXI amžiaus ir tai kelia papildomų iššūkių mokytojams, sako Vilniaus universiteto (VU) profesorė edukologė, Švietimo ateities forumo prezidentė V. Targamadzė. Anot V. Targamadzės, XXI amžiuje įvyko ir dar vienas svarbus virsmas - vis labiau įsišaknija mokymosi visą gyvenimą koncepcija.
„Tai švietimas ir įgūdžiai ateičiai, - kalbėjo V. Targamadzė ir pabrėžė, kad mokymosi visą gyvenimą programoje išskiriamos trys transformuojamos kompetencijos. - Naujos vertybės, įtampų ir dilemų suderinimas, atsakomybių prisiėmimas.“
Anot pašnekovės, kompetencijos nėra sudėtingos, tačiau į jas reikia sutalpinti turinį, kuris būtų naudingas ir įgyvendinamas: „Neturime pamiršti, kad turime dirbti lokaliai, o mąstyti globaliai. Taip, tai yra iššūkiai mokytojui, bet jam reikia prisitaikyti.
„Pedagoginė sąveika turi būti visavertė. Ugdytojas turi būti kartu, - teigia V. Targamadzė. - Nepamirškime, kad XXI amžiuje turi kisti ir mokykla. Juk negalime likti prie tokios mokyklos, kuri buvo prieš dvidešimt metų, XX amžiuje ar XIX a.
Svarbu ne ko mokai, o koks mokytojas esi | Gregory Chahrozian | TEDxAUA
Geros mokyklos koncepcija
„2015 metais Vilniuje buvo patvirtinta „Geros mokyklos koncepcija“. Ten aiškiai parašyta, kad tai prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veiklą grindžia bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Tai pagalvokime, ar iš tikrųjų kiekvienas mokytojas padeda vaikui atrasti mokymosi prasmę? Ar padeda vaikams mąstyti? Ar padeda pasiekti mokymosi sėkmę?“ - retoriškai klausė V. Targamadzė.
Ugdymo vertybės ir rezultatai
Ar galime teigti, kad turime puikių gerų mokytojų pavyzdžių? „Negalime gero pavyzdžio išplėšti iš konteksto, - teigė V. Targamadzė. - Ugdymas yra gili ir paslaptinga versmė, todėl būtina apsibrėžti, kokių vertybių mes siekiame, ką mes norime ugdyti? Reikia nepamiršti, kad turime ugdyti ir piliečius, ir patriotus. Pasižiūrėkime, ar galime taikyti labai naujoviškus metodus? Jeigu mes nedirbsime pagal mokymosi paradigmą, ar nebus disonanso?“
V. Targamadzė pastebėjo, kad daugelyje mokymo įstaigų šiuo metu svarbiausias dėmesys skiriamas ne mokiniui, o rezultatui. „Pažiūrėkite į reitingus - jie daugiausia akcentuojami į akademinius pasiekimus. O jei žiūrėsime į „Geros mokyklos koncepciją“, ten yra trys ugdymo metodų sandai: mokinio branda, pažanga ir pasiekimai, - įvardijo VU profesorė. - O šiandien visa tai nukreipta į akademinius pasiekimus. Tačiau net nėra aišku, kokie jie turi būti.
V. Targamadzė be užuolankų klausė: „Kaip mes galime siekti ugdymo rezultatų, jei iš tikrųjų jų neapsibrėžiame? Mes turime suprasti, kokie yra ugdymo rezultatai.
Mokytojo vaidmuo ir mokinio individualumas
Ugdymo įstaigų reitingai dažnai sudaromi atsižvelgiant į mokinių pasiekimus, tačiau VU profesorė pastebi, kad toks sulyginimas dažnai nėra teisingas. „Mokytoją žeminti pagal akademinius pasiekimus yra neetiška. Juk kiekvienas mes esame skirtingi. Ne kiekvienas gali pasiekti gerų rezultatų matematikoje, tačiau juk gali būti puikus mokytojo įdirbis, kad vaikai yra mokykloje, kad jie daro pažangą, o gal po metų ar dvejų jie pasivys ir kitus. Nepamirškime, kad yra ir pedagogiškai, ir socialiai apleistų vaikų“, - kalbėjo V. Targamadzė.
Anot jos, kiekvienas vaikas yra dovana. „Mokytojai turi skatinti vaikus, kad jie siektų sėkmės. Tik tada, kai jie iš tikrųjų norės eiti į mokyklą, sustiprės ir bendri rezultatai“, - įsitikinusi V.
Užsienio šalių patirtis
Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuomonių, kad turėtume sekti danų, norvegų ar švedų pėdomis. Ar tai teisinga? „Šie pavyzdžiai yra analizuotini, galime paimti tai, kas mums tinkama. Bet tam, kad paimtume tai, kas mums tinkama, turime gebėti projektuoti savo švietimo sistemoje ir ugdymo procese.
Pasak V. Targamadzės, negalima aklai ištraukti pavyzdį iš visos sistemos ir juo sekti. „Nepamirškime, koks yra mūsų švietimo administravimo modelis - pagalba kontroliuojant. O jei mes pažiūrėsime į tas šalis, iš kurių norisi perimti patirtį, ten sistema grindžiama kitomis atsakomybėmis, ten yra daugiau laisvės, - teigė V. Targamadzė. - Negalime kai kurių dalykų permesti iš vienos sistemos į kitą, tai pavojinga. O neanalizuodami ir neprojektuodami savo sistemos perspektyvų galime padaryti daugiau naudos nei žalos.“ Tačiau bandymų pritaikyti vieną ar kitą pavyzdį būta. Tai V.
Mokytojo pašaukimas
Mokytojai netyli - jie vis garsiau kalba apie ilgas ir sunkias darbo valandas, atsakomybes ir nedidelį atlyginimą. „Turėtų, bet esminis mokytojo, kaip ir gydytojo ar dvasininko išskirtinumas - pašaukimas, - įvardijo V. Targamadzė. - Mokytojai yra nuo Dievo.
Kas yra geras mokytojas? „2011 metais priimtame Švietimo įstatyme yra tobulintinų dalykų: ten mokytojas įvardytas kaip paslaugos tiekėjas, o mokinys - gavėjas. Taip neturėtų būti. Ugdymo procese mokytojai ir mokiniai turi tapti lygiaverčiais dalyviais“, - kalbėjo V. Targamadzė.
Šis klausimas, kas yra geras mokytojas, vis dar nėra atsakytas, todėl V. „Mokykla yra ledkalnis. Viršuje yra matomi dalykai, kurie surašomi ir reglamentuojami, o apačioje yra mokyklinis gyvenimas, kuris priklauso nuo bendruomenės, mokinių ir tėvų“, - vardijo V. Targamadzė, kurios inicijuojamoje diskusijoje savo nuomones reikš Austėja Landsbergienė, Paulius Baltokas, Virginija Birenienė Virginijus Savukynas, Audrius Rakauskas ir aštuntokas Jokūbas.