Prislėgtos Nuotaikos Simptomai ir Gydymas: Kaip Atpažinti ir Įveikti Depresiją

Jeigu jus daugiau nei dvi savaites vargina prislėgta nuotaika, negalėjimas patirti malonumo, jėgų trūkumas - gali būti, kad sergate depresija. Depresija yra pats dažniausias psichikos sutrikimas pasaulyje. Kiekvienais metais ja suserga maždaug 6-7 procentai žmonių, o per gyvenimą depresija suserga iki 20 procentų žmonių. Depresija yra labai sunki liga ir labai stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą.

Daugelis žmonių kartais jaučiasi prislėgti ar jaučia vienokį ar kitokį nerimą. Artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas, sveikatos sutrikimai ir kiti sukrėtimai gali priversti žmogų pasijusti liūdnu, vienišu, nusivylusiu, neramiu. Šie jausmai yra normalios reakcijos į gyvenime patiriamą stresą. Deja, kartais atsitinka taip, kad žmonės šias neigiamas emocijas ima jausti kasdien, be jokios realios priežasties. Pamažu neigiamoms emocijoms perimant viršų, ima darytis sunku gyventi įprastą gyvenimą - dirbti, mokytis, valgyti, miegoti, linksmintis. Tokie žmonės galimai susiduria su nerimo sutrikimais, depresija ar net abiem iš karto.

Depresija - tai dažnas ir itin sekinantis nuotaikos sutrikimas, paveikiantis vis daugiau ir daugiau žmonių pasaulyje. Preliminariais skaičiavimais daugiau nei 350 mln. įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje patiria įvairius depresijos simptomus.

Atskirti ribą tarp liūdnos, prislėgtos nuotaikos ir jau depresija sergančio žmogaus gali būti dažnu atveju nelengva. Depresija skiriasi nuo įprastų nuotaikos svyravimų ir trumpalaikių emocinio atsako į kasdienio gyvenimo iššūkius.

Depresijos Simptomai ir Formos

Klinikinė Depresija

Klinikinė depresija (dažnai dar vadinama didžiąja depresija) - dažnas ir labai rimtas psichikos sutrikimas. Klinikinė depresija gali būti įtariama ar nustatoma tuomet, kai bent penki iš žemiau išvardytų simptomų pasireiškia ne trumpiau kaip 2 savaites. Žmogus gali patirti vieną ar du klinikinės depresijos epizodus gyvenime, arba jie gali pasikartoti dažnai, ar grįžti įvykus stipresniems gyvenimo sukrėtimams.

Pasikartojantis Depresinis Sutrikimas (Distimija)

Pasikartojantis depresinis sutrikimas (Distimija, anksčiau vadinta depresine neuroze, ar depresinio tipo asmenybės sutrikimu) - prislėgtos nuotaikos būsena, besitęsianti bent jau 2 metus. Žmogus, kuriam diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, gali patirti ir didžiosios (klinikinės) depresijos epizodus, nuolat lydimus periodų su mažiau pavojingais simptomais. Pasikartojančio depresinio sutrikimo (distimijos) simptomai yra tokie pat kaip klinikinės depresijos, tik dažniausiai mažiau intensyvūs, kartais praeinantys: žemas energijos kiekis, valgymo bei miego sutrikimai. Distimija gali pasireikšti kaip stresas, irzlumas, nesugebėjimas mėgautis net ir maloniomis veiklomis.

Perinatalinė Depresija

Perinatalinė depresija - nors dažnai prilyginama, tačiau iš tiesų yra rimtesnė nei pogimdyvinė depresija (pakankamai lengva depresija ir nerimo sutrikimas paprastai praeinantis per 2 savaites nuo gimdymo). Moterys, susirgusios perinataline depresija patiria klinikinės depresijos simptomus tiek nėštumo, tiek pogimdyviniu laikotarpiu.

Psichozinė Depresija

Psichozinė depresija - pasireiškia tada, kai žmogus kenčia nuo klinikinės depresijos kartu su pasireiškiančiais psichozės epizodais - kliedėjimu, balsais galvoje, haliucinacijomis.

Sezoniniai Nuotaikos Sutrikimai

Sezoniniai nuotaikos sutrikimai - pasireiškia tamsiojo sezono periodu - rudens, žiemos mėnesiais, kuomet yra mažiau natūralios saulės šviesos. Atėjus pavasariui, vasarai, sezoninė depresija paprastai praeina, ar jos simptomai reikšmingai sumažėja. Sezoninė depresija pasižymi pasitraukimu iš socialinio gyvenimo, padidėjusiu miego kiekiu, svorio priaugimu.

Bipolinis Sutrikimas (Maniakinė Depresija)

Bipolinis sutrikimas (dar vadinama maniakine depresija)- šis sutrikimas šiek tiek skiriasi nuo depresijos, tačiau dažnai žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu patiria itin didelius nuopuolius, kurie atitinka didžiosios (klinikinės) depresijos simptomus.

Be abejo, ne visiems sergantiems būtinai turi pasireikšti visi simptomai. Klinikinė ar kitos formos depresija gali būti diagnozuota ir keliems iš požymių pasikartojant nuolat ilgesnį laiko tarpą. Simptomai sunkumas ir dažnumas ir tai, kaip ilgai jie tęsiasi labai priklauso nuo kiekvieno atvejo individualiai ir nuo atitinkamos ligos fazės.

Depresijos Požymiai Pagal Lytį ir Amžių

• Depresijos požymiai, pasireiškiantys vyrams: mažai tikėtina, kad sergantys depresija vyrai pripažins jaučiantys savigraužos, beviltiškumo jausmus. Vietoj to, dažniausiai jie skundžiasi nuovargio, irzlumo, miego sutrikimais, domėjimosi darbu ir hobiu dingimu.
• Depresijos požymiai, pasireiškiantys moterims: ryškus kaltės jausmas, padidėjęs miego poreikis, persivalgymas, svorio priaugimas. Įtaką moterų depresijai dažnai daro ir hormoniniai faktoriai menstruacijų, nėštumo ir menopauzės periodais.
• Depresijos požymiai, pasireiškiantys paaugliams: irzlumas, pyktis - labiausiai pastebimi simptomai.
• Depresijos požymiai, pasireiškiantys vyresnio amžiaus žmonėms: jie yra linkę labiau kalbėti apie fizinius nei emocinius ženklus ir simptomus, tokius kaip nuovargis, nepaaiškinti skausmai, atminties problemos.

Depresija gali ištikti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai ja suserga suaugę žmonės. Deja, vis dažniau depresija pripažįstama ir vaikams bei paaugliams. Labai daug chroniškų nuotaikos ir nerimo sutrikimų suaugusiems pasireiškia, dėl didelio nerimo patirto vaikystėje. Depresija, ypač vidutinio amžiaus suaugusiems gal pasikartoti ar atsirasti kartu su rimtais medicininiais sutrikimais, tokiais kaip diabetas, vėžys, širdies ligos, Parkinsono liga. Deja, depresija šias ligas dar labiau pasunkina. Kartais nuo šių ligų geriami vaistai gali sukelti depresiją kaip šalutinį efektą.

Depresija yra labai didelis savižudybės rizikos faktorius. Gili neviltis ir beviltiškumas gali priversti sergantį depresija pasijusti, kad savižudybė yra vienintelis būdas pabėgti nuo skausmo. Jei manote, kad jūsų draugas ar šeimos narys galimai svarsto savižudybę, kuo greičiau ieškokite pagalbos.

Depresijos Priežastys

Depresijos priežastis aprašo kelios teorijos. Viena pagrindinių depresiją sieja su paveldimumu, manoma, jog tai genetiškai apspręstas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Sutrinka įvairių biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (Serotonino, Noradrenalino, Dopamino ir kt.) koncentracija galvos smegenyse. Pacientų šeimose dažnai yra žmonių linkusių į nuotaikos sutrikimus.

Depresija gal atsirasti ir po patirtų įvairių skaudžių išgyvenimų: prievartos, praradimų, nusivylimų bei kitų psichologinių traumų. Kai kurie žmonės pasižymi taip vadinamu „depresiniu charakteriu“ - jie yra jautresni, lengviau pažeidžiami, sunkiau ištveria įvairias gyvenimiškas krizes, lėčiau iš jų išbrenda, o dėl visų gyvenime nutinkančių nesėkmių linkę kaltinti pirmiausiai save. Tačiau tuo pat metu šie žmonės gali būti labai supratingi, dėmesingi, ištikimi ir atsidavę draugai, bendradarbiai.

Kiekvienam sveikam, patiriančiam depresiją žmogui po kurio laiko, dažniausiai po kelių savaičių, skausmingi išgyvenimai praeina ar susilpnėja tiek, kad jis sugeba atsitiesti, žvelgti į ateitį ir atgauna pasitikėjimą bei viltį. Visai kas kita tuomet, jei gyvenimiškos krizės išprovokuoja tikrą klinikinę depresiją ir žmogus suserga. Susirgę jau nebegali patys išlipti iš depresijos duobės.

Sunkia depresija sergančių žmonių padėtis yra ypač sudėtinga. Pacientas pats nebegali tvarkyti savo gyvenimo, pradeda neadekvačiai elgtis, iškrenta i socialinio konteksto, nebeįstengia bendrauti su draugais, artimaisiais, nebesugeba atlikti net smulkių buities darbų.

Geografiniu požiūriu mes gyvename tamsiojoje zonoje. Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonių, sergančių depresija. Yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp matomos šviesos intensyvumo ir biocheminių procesų galvos smegenyse. Šis biologinis mechanizmas skirtas reguliuoti natūralius cikliškus fiziologinius procesus (miego/būdravimo ritmą, bendrą aktyvumą, seksualinį elgesį, mitybą ir kt.). Esant tamsiajam laikotarpiui daugiau žmonių skundžiasi prislėgta nuotaika, nedarbingumu, jaučiasi nuolat pavargę. Kai aplink pilka ir niūriu, keičiasi ir žmogaus nuotaika.

Be to, šiais laikais daugybę žmonių gyvena labai įtemptą gyvenimą: daug dirba, ima paskolas, kurias reikia sumokėti. Patiria stresą, nuolatinį nerimą, aplinkos, įvaizdžio spaudimą. Neigiamą įtaką daro ir įvairios reklamos, skatinančios būti sėkmingu, turtingu, sugebančiu viską kontroliuoti ar tiesiog - supermenu. Visi šie dalykai slegia žmogų, tačiau tai nesusiję su ta sunkiąja depresijos forma, apie kurią kalbėta prieš tai, laikoma, jog ji dažniausiai būna genetiškai apspręsta.

Depresijos Diagnozavimas

Depresija, kaip ir daugelis kitų ligų (ne tik psichikos), diagnozuojama po išsamaus gydytojo pokalbio su pacientu, atlikus reikiamus tyrimus. Depresija kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Jei jaučiate aprašytus simptomus ir tai tęsiasi bent dvi savaites, labai tikėtina, kad jūsų būklę apibūdintų terminas „depresijos sindromas“, t. y. depresijai būdingų simptomų rinkinys. Vis dėlto tai dar nėra diagnozė - ją turi nustatyti gydytojas.

Gydytojas vizito metu paprašys jūsų įvardyti:

• šiuo metu varginančius simptomus, fizinius ir psichinius pojūčius, kas juos galėjo išprovokuoti;
• skundų atsiradimo, kitimo, šeimos, profesinę istoriją:
• paveldėjimą - ar jūsų giminėje buvo sergančiųjų psichikos ligomis;
• apibūdinti vaikystę, mokyklos ir studijų laikotarpius;
• įvardinti galvos traumas, jei tokių patyrėte;
• narkotikų ar alkoholio vartojimo ypatumus, polinkį į azartinius lošimus ir pan.

Depresijai nustatyti dažnai reikia plataus psichologinio ištyrimo, kurį atliks medicinos psichologas. Diagnozuojant gali būti naudojami specialūs klausimynai, skalės. Taip pat gali būti paskirti laboratoriniai (skydliaukės, kitų organų funkcijai įvertinti) ir vaizdiniai (galvos kompiuterinė tomografija) tyrimai, encefalografija (smegenų elektrinio aktyvumo užrašymas) ir pan.

Gydytojas taip pat:

• Paklaus apie gyvenimo situacijas, kurios galėjo prisidėti prie jūsų depresijos išsivystymo;
• Peržiūrės visus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant nereceptinius vaistus ir vaistažoles;
• Įvertins gydymo efektyvumą, įskaitant vaistus, psichoterapiją ir kitus gydymo būdus;
• Aptars, ar vartojate vaistus, kaip buvo nurodyta, ir ar tinkamai vykdote kitas gydymo rekomendacijas;
• Įvertins kitas ligas ir sveikatos problemas, kurios kartais gali sukelti ar pabloginti depresijos simptomus, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimus, lėtinį skausmą ar širdies problemas;
• Apsvarstys, ar nėra kitos psichinės sveikatos būklės, pvz., bipolinio sutrikimo, kuris gali sukelti ar pabloginti depresiją ir dėl kurio gali prireikti kitokio gydymo; distimijos - lengvos, bet ilgalaikės (lėtinės) depresijos formos; asmenybės sutrikimo, dėl kurio depresija nepalengvėja.

Gydymui atsparios depresijos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, todėl gali tekti išbandyti daugybę gydymo metodų, kad būtų galima nustatyti, kas padeda. Tik įvertinus visą informaciją, remiantis galiojančiu (TLK-10-AM) ligų klasifikatoriumi, bus nustatyta tiksli diagnozė.

Depresijos Gydymo Būdai

Net ir patys rimčiausi depresijos atvejai gali būti išgydomi. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis gali būti efektyvesnis. Paprastai depresija gydoma vaistais ir/ar psichoterapija. Deja, nėra vieno visiems tinkamo depresijos gydymo recepto. Lengvesniais atvejais gerai padeda poilsis bei sistemingas ir kruopštus individualios „savęs mylėjimo programos“ įgyvendinimas. Nereikia pamiršti, jog laikas praleistas su draugiškais ir mylinčiais žmonėmis yra sveiko sielos gyvenimo pagrindas.

Medikamentinis Gydymas

Antidepresantai - vaistai depresijos gydymui. Jie gali padėti pagerinti būdą, kuriuo smegenys naudoja tam tikras chemines medžiagas, kontroliuojančias nuotaiką ir stresą. Siekiant surasti jums tinkamiausią veikliąją medžiagą, gali tekti išbandyti keletą skirtingų antidepresantų, kurie gali palengvinti patiriamus simptomus be sunkiai pakeliamų šalutinių efektų. Paprastai antidepresantai pradeda veikti praėjus 2-4 savaitės nuo vartojimo pradžios. Ir dažnai tokie simptomai kaip miego, apetito, koncentracijos sutrikimai netgi padidėja iki pradedant veikti antidepresantams.

Antidepresantų vartojimas - pradėjimas, gydymas ir sustojimas turi būti prižiūrimas gydytojo. Pasijutę geriau negalite savo noru nustoti vartoti antidepresantų, kadangi liga gali grįžti. Paprastai antidepresantai geriami 6-12 mėnesių, tuomet pamažu mažinama jų dozė, kol jie visai nutraukiami. Taip pat depresijos simptomams gydyti plačiai naudojama Jonažolė.

Psichoterapija

Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios gali padėti žmonėms, sergantiems depresija. Padeda ir pokalbiai su psichologu, psichoterapeutu. Tačiau gilesnis psichoterapijos procesas taip pat yra sudėtingas, turi savo atskiras indikacijas, reikalauja ir laiko, ir paties žmogaus pastangų. Tyrimais įrodyta, jog geriausius rezultatus duoda šių abiejų metodų derinimas.

Jei psichoterapijos konsultacijos neatrodo naudingos, gal vertėtų išbandyti kitą psichoterapijos metodą. Kaip ir vartojant vaistus, gali prireikti keleto bandymų rasti veiksmingą gydymą.

Psichoterapijos Metodai Depresijai Gydyti

• Psichodinaminė psichoterapija. Ši terapija orientuota į psichologines emocinių kančių šaknis. Pagrindiniai jos bruožai yra savirefleksija ir savityra, o psichoterapeuto ir paciento santykiai pasitelkiami kaip langas į probleminius santykių modelius paciento gyvenime. Jos tikslas yra ne tik palengvinti akivaizdžiausius simptomus, bet ir padėti žmogui gyventi sveikiau.
• Kognityvinė elgesio terapija. Ji skirta mintims, jausmams ir elgesiui, kurie turi įtakos jūsų nuotaikai, atpažinti. Ši terapija moko pakeisti iškreiptus ar neigiamus mąstymo modelius, ugdo jūsų gebėjimus teigiamai reaguoti į gyvenimo iššūkius, padeda elgtis teigiamai, net jei turite neigiamų minčių ir emocijų. Ši terapija gali būti naudinga, sergant gydymui atsparia depresija.
• Tarpasmeninė psichoterapija orientuota į santykių problemas, kurios gali prisidėti prie jūsų depresijos.
• Šeimos, porų terapija. Šio tipo terapija į konsultacijas įtraukia šeimos narius, jūsų sutuoktinį ar partnerį. Kai santykiuose mažiau streso, tai gali padėti gydant depresiją.
• Grupinė psichoterapija. Šio tipo konsultacijose, kurios gali būti ir psichodinaminės, ir kognityvinės, dalyvauja grupė depresija sergančių žmonių ir psichoterapeutas.

Kiti Gydymo Būdai

Jeigu vaistai ir psichoterapija neveikia, pasikalbėkite su gydytoju psichiatru apie papildomas gydymo galimybes: elektroimpulsinę terapiją, transkranijinę magnetinę stimuliaciją ir kt.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Pasistenkite būti fiziškai aktyvūs, sportuokite. Kai jaučiatės prislėgtas, vien atsikėlimas iš lovos gali tapti iššūkiu, jau nekalbant apie prisivertimą eiti sportuoti ar atlikti fizinius pratimus namuose. Tačiau, reguliarus fizinis aktyvumas, kovojant su depresijos simptomais, gali būti toks pats efektyvus kaip antidepresantai. Užsiimant fizine veikla, jūsų smegenyse gaminami už laimės jausmą atsakingi hormonai, tad net ir to nesuvokdami, pasportavę imsitės jausti geriau, ramiau, bent šiek tiek pozityviau. Pasivaikščiokite, pašokite pagal savo mėgstamą muziką, atlikite tempimo pratimus.

Užsibrėžkite realius tikslus. Turite suvokti, kad depresija nėra jūsų tinginystė, charakterio bruožas ar nesėkmių virtinė. Tai - liga. Tad nekelkite sau ir nerealistinių reikalavimų „nuo rytojaus niekada nebeliūdėti ir pradėti gyvenimą iš naujo“. Sveikti pradėkite pamažu.

Pasistenkite leisti laiką su kitais žmonėmis, ypač su draugais ar artimaisiais, kuriais pasitikite. Atsiskyrimas „maitina“ depresiją. Net jei galvojate, kad norite būti vieni ar svarstote, kad nenorite kitiems trukdyti, vis tiek prisiverskite palaikyti kontaktą su artimaisiais. Paprasčiausias pokalbis akis į akį su žmogumi, kuriam tikrai rūpite apie tai, kaip jaučiatės gali duodi didžiulį postūmį vedantį iš depresijos. Svarbu suvokti, kad žmogus, su kurio kalbate, neprivalo jums padėti. Visiškai pakanka to, kad jis išklausys, nesmerks ir leis jums pasijusti mylimu.

Subalansuokite savo mitybos racioną. Sumažinkite neigiamai nuotaiką veikiančio maisto vartojimą - kava, alkoholis, hidrinti riebalai, cukrus, rafinuoti angliavandeniai (balti miltai, makaronai, balti ryžiai).

Tikėkite, kad jūsų nuotaika pagerės. Ne iš karto, bet palaipsniui. Kaip įmanoma stenkitės neprarasti vilties. Suvokite, kad depresija yra liga ir kaip ir kitos ligos ji turi pradžią ir pabaigą. Atraskite sau priimtinus metodus, kaip atgal įsilieti į gyvenimą. Praleiskite laiką gamtoje, rūpinkitės naminiais augintiniais, galbūt savanoriaukite, pradėkite naują hobį ar puoselėkite seną, mėgstamą.

Domėkitės, skaitykite apie depresiją. Yra daugybė literatūros, kitų žmonių ligų istorijų, bei patarimų, kaip jiems pavyko pasveikti. Suvokę, kad nesate vieni ir kad jūsų gyvenimas nėra beprasmis ir vien juodas, nusėtas nesekmėmis - tuo patikėti jus verčia depresija „sergančios smegenys“ - galbūt pamatysite šviesą tunelio gale ir galėsite pradėti judėti link jos. Taip pat yra daugybė literatūros, apie depresijos gydymą, tark kurių kaip vieną efektyviausių galime paminėti A. Curtiss „Smegenų jungikls: kelias iš depresijos“.

Pakliuvus į depresijos pinkles žmogui atrodo, kad niekas niekada nebepasikeis.

Naudingi Patarimai, Galintys Padėti Kovoti su Depresija

• Nesitenkinkite gydymu, kuris jums tik iš dalies veiksmingas arba kuris sukelia nepakeliamą šalutinį poveikį. Bendradarbiaukite su savo gydytoju psichiatru ar kitais psichikos sveikatos specialistais, kol rasite geriausią gydymo būdą, nors ir užtruks išbandyti naujus metodus.
• Vienas svarbiausių dalykų - pastebėti save laiku. Depresija dažnai vystosi palaipsniui, todėl savistaba padeda užkirsti kelią jos gilinimuisi.
• Pagalbos prašyti nėra gėda.

tags: #buti #prislegtos #nuotaikos