Profilaktiškai atliekami kraujo laboratoriniai tyrimai yra svarbi sveikatos patikros dalis. Dažnai tikrinamas cholesterolio kiekis kraujyje, o kartais ir didelio jautrumo C-reaktyvusis baltymas (CRB). Šiame straipsnyje aptarsime cholesterolio, CRB ir leukocitų kiekio normas kraujyje, jų reikšmę ir galimą įtaką sveikatai.
Cholesterolis ir jo įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms
Cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės vystymąsi arterijose ir lemiančių kraujotakos sutrikimą svarbiuose organuose - širdyje, smegenyse. Dėl to labai svarbu žinoti ir, jei reikia, mažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, keičiant gyvenseną ir netgi vaistais.
Žmogaus riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lemia ne tik cholesterolio koncentracijos padidėjimas, bet ir kiti veiksniai - padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, nutukimas, judėjimo stygius, cukrinis diabetas, pagaliau - ir žmogaus amžius. Susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis rizikai nustatyti naudojamos minėtais rizikos veiksniais pagrįstos lentelės - skaičiuoklės, tačiau jos ne visada padeda tiksliai įvertinti širdies ligų riziką.
Todėl ieškoma ir kitų širdies ligų riziką didinančių veiksnių.
Mažesnis cholesterolio kiekis natūraliai – be tablečių: gydytojas paaiškina
C-reaktyvusis baltymas (CRB)
Šiuo metu vienas naujausių ir populiariausių naujų rizikos veiksnių yra C-reaktyvusis baltymas (CRB). Ši medžiaga atspindi organizme vykstantį uždegimo procesą, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.
Uždegimo procesai gali vykti ir aterosklerozės pažeistoje arterijos sienelėje. Manoma, kad ir pats uždegimas gali skatinti aterosklerozę arterijoje. Todėl įsitikinus, kad pacientas neturi jokio uždegimo židinio kokiame nors organe, nustatyta padidėjusi CRB koncentracija kraujyje gali padėti įtarti arterijose besivystančią aterosklerozę.
Tiesa, aterosklerozės vystymąsi atspindinčios CRB koncentracijos yra labai mažos, todėl joms nustatyti taikomos labai jautrios metodikos, jų pagalba nustatytas CRB vadinamas didelio jautrumo CRB. Moksliniai tyrimai parodė, kad didelio jautrumo CRB koncentracijos padidėjimas lemia didesnį miokardo infarkto, insulto, apatinių galūnių aterosklerozės dažnį.
Nustačius padidėjusią CRB koncentraciją nereikėtų išsigąsti. Pirmiausia gydytojas turi įsitikinti, ar jūs neturite kokios nors lėtinės, nediagnozuotos infekcijos. Vertinti padidėjusios didelio jautrumo CRB koncentracijos svarbą, nustatant širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir atsižvelgiant į tai, koreguoti gydymą turėtų patyręs šeimos gydytojas arba kardiologas.
CRB normos kraujyje
CRB norma kraujyje paprastai yra iki 1 mg/l. Padidėjęs CRB kiekis gali rodyti uždegimą organizme. Blogiausiu atveju norma yra 3 mg/l.
Leukocitai ir neutrofilai
Kartais kraujo tyrimų rezultatai gali parodyti sumažėjusį leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) kiekį. Tai gali sukelti nerimą, tačiau svarbu prisiminti, kad priežastys gali būti įvairios.
Dažnai baltųjų kūnelių kiekis tiesiog sumažėja dėl persirgtos ligos, kai jie susinaudoja kovojant su infekcija. Vėliau jų kiekis paprastai atsistato. Taip pat pasitaiko žmonių, kuriems leukocitų kiekis natūraliai būna šiek tiek žemesnis nei norma.
Kai kuriais atvejais mažas baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali būti susijęs su autoimunine neutropenija, kai imuninė sistema "suvalgo" baltuosius kraujo kūnelius. Tokiais atvejais reikalingas išsamesnis tyrimas, siekiant nustatyti diagnozę.
Svarbu prisiminti
- Jei kraujo tyrimų rezultatai nukrypsta nuo normos, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
- Gydytojas įvertins visus rizikos veiksnius ir paskirs reikiamus tyrimus bei gydymą.
- Nereikėtų panikuoti ir savarankiškai interpretuoti tyrimų rezultatų.
