Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, jau nuo 1997 m. egzistuoja būsto kompensavimo sistema, skirta padėti mažas pajamas gaunantiems asmenims. Ši paramos forma yra viena iš daugelio valstybės teikiamų priemonių mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti jų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir mažinti skurdą.
Didesnės kompensacijos numatytos tik šį ir kitą šildymo sezoną. Specialistai skaičiuoja, kad prašymų, kompensacijai gauti, skaičius šiemet rekordinis.
Svarbūs aspektai, lemiantys šildymo kainas:
- Šilumos kiekis, priskirtas buto šildymui.
- Pastato tipas (siauri ir aukšti sovietiniai daugiabučiai suvartoja daugiau šilumos).
- Langų ir balkonų plotas bei jų kokybė.
- Pastato vieta (aukštai stovintis daugiabutis suvartos daugiau šilumos).
- Pakeistų langų skaičius ir jų kokybė.
- Sandarios laiptinių durys.
- Apšiltintos sienos ir cokolis.
„Šilumos suvartojimui atskirame pastate turi įtakos pakeistų langų skaičius ir jų kokybė, sandarios laiptinių durys, apšiltintos bent jau galinės sienos, cokolis ar panašiai.
„Dėl energijos taupymo tokiuose pastatuose sprendimai turi būti priimami bendraturčių daugumos.
VERT duomenimis, gruodžio mėn. Mažiau už vidurkį už šildymą moka Utenos (7,68 ct/kWh be PVM), Alytaus (8,46 ct/kWh be PVM) ir Vilniaus miesto (8,47 ct/kWh be PVM) gyventojai.
Tuo metu miesteliuose, kur šiluma buvo gaminama iš gamtinių dujų, kaina pasiekė 25-30 ct/kWh. Tad jei dujų konkrečiame mieste deginama daugiau - ir šildymo sąskaitos klientams bus didesnės.
Tačiau didesnės kompensacijos numatytos tik šį ir kitą šildymo sezoną.
„Nors kreiptis gali daugiau gyventojų, pačios kompensacijų skyrimo sąlygos yra griežtos, procesas ilgas ir sudėtingas.
Socialinis Būstas ir Valstybės Parama
Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.
Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan. Taip pat finansuojamas socialinio būsto fondo papildymas naujais būstais.
Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra daug. Dažniau valstybės parama būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz., socialinės paslaugos.
2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų.
Šiuo metu audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Būsto Politika ir Strategijos
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą.
- Gerinti būsto kokybę ir vertę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė.
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus.
Jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
BŪSTO PIRKIMO PROCESAS (SU BŪSTO KREDITU)
tags: #buto #kompensacija #mazuose #miestuose