Laidavimas - tai finansinis įsipareigojimas, kuris gali turėti įtakos ne tik laiduotojui, bet ir jo įpėdiniams. Tad, kas nutinka, kai laiduotojas miršta? Ar jo prievolė kreditoriui baigiasi, ar ji pereina įpėdiniams? Šiame straipsnyje panagrinėsime laidavimo ypatumus Lietuvos teisės kontekste ir atsakysime į šiuos klausimus.
Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).
Anonimiškai pakomentuoti sutikęs paskolų ekspertas Gerardas nurodė, kad laiduotoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris sutinka laiduoti už paskolos gavėjo finansinius įsipareigojimus. Taigi, kreditoriui įvertinus jų abiejų mokumą ir suteikus paskolą, už jos grąžinimą atsako ne tik paskolos gavėjas, bet ir už jį laiduojantis asmuo.
Laidavimas - moki paskolą už turtą, kurio neturi?
Anot „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, laiduotojas įsipareigoja dengti paskolą, jeigu paskolos gavėjas to daryti nebegali ar tiesiog nedaro. Jei to nedarys ir laiduotojas, bus pradedamas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto. Jei paskolos gavėjas paskolos nemokės, bet mokės laiduotojas, išieškojimas nevyks, nes tai reikš, kad sutartis yra vykdoma laiku”, - dėstė Gerardas. Jis atkreipė dėmesį, kad laiduotoja (šiuo atveju - Vaiva), net ir sumokėjusi visą paskolos gavėjo (šiuo atveju - jos buvusio vyro) skolą, netaps to turto savininke.
O, jei paskolos gavėjas (buvęs vyras) tame bute gyvena, jis ir toliau ten galės gyventi, nors paskolos nemoka ir tą už jį daro laiduotoja. Vis tik, pasak eksperto, kai laiduotojas padengia visą ar dalį skolos pinigais arba už ją įkeičia savo turtą (pvz., savo butą), jis turi teisę kreiptis į paskolos gavėją ir prašyti jo tą sumą grąžinti.
Jeigu paskolos gavėjas geranoriškai nesutinka jos padengtos skolos dalies grąžinti, laiduotoja gali kreiptis į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (kad antstoliai per varžytines parduotų įkeistą turtą ir grąžintų skolą laiduotojai) arba į teismą dėl skolos priteisimo.
Kada laiduotojo prievolė pereina įpėdiniams?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. A. ir kt., bylos Nr. Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu daiktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Laiduotojo pareiga įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę atsiranda tada, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai. Kaip nurodė kasacinis teismas, laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai - sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr.
Taigi, siekiant tinkamai išsiaiškinti ar mirus laiduotojui pasibaigia ir jo prievolė, svarbu išsiaiškinti ar laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui buvo atsiradusi iki jo mirties, t.y: ar laiduotojas mirė po to, kai skolininkas pažeidė savo prievolę kreditoriui ir kreditorius įgijo reikalavimo teisę į laiduotoją.
Kasacinis teismas 2015-02-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-248/2015 konstatavo, kas tuo atveju, jei laiduotojas miršta po to, kai jo prievolė jau yra atsiradusi, t. y. kai skolininkas pažeidžia savo prievolę kreditoriui ir kreditorius įgyja reikalavimo teisę laiduotojui, tokia prievolė dėl laiduotojo mirties nesibaigia ir yra paveldima bendraisiais pagrindais. Kitaip tariant, CK 6.87 straipsnio 92 dalies nuostatos toms prievolėms, kurios atsirado laiduotojui esant gyvam, netaikomos, o mirus laiduotojui, laidavimas baigiasi tik „į ateitį“, t. y.
Ar galima atsisakyti būti paskolos laiduotoju?
Anot E. Jurevičiaus, kol paskola nėra grąžinta, laikoma, kad laiduotojas turi finansinių įsipareigojimų. Tad laidavimo sutartis gali trukdyti gauti naują paskolą, pripažino Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė. „Jeigu laiduotojas yra sutuoktinis, skyrybų metu laidavimo prievolė gali būti modifikuota, jeigu su tuo sutinka abu asmenys. Tiesa, įvertinęs situaciją bankas gali atsisakyti atlikti pakeitimus motyvuodamas tuo, kad paskolos gavėjo interesai dėl paskolos grąžinimo turi būti apsaugoti, nepaisant pasikeitusių asmeninių santykių“, - pridūrė „Luminor“ atstovas.
Vis tik galimybė atsisakyti laidavimo yra - dėl to reikia kreiptis į paskolą išdavusį banką / finansų įstaigą, kuri vertintų situaciją ir nuspręstų, ar laidavimo atsisakymas yra galimas, nurodė D. Kalvaitienė. „Kreditorius, išnagrinėjęs argumentuotą prašymą, jei pakanka duomenų įvertinti paskolos gavėjo mokumą ir riziką, kad, paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų, skola bus pilnai išieškota (taip pat ir iš įkeisto turto), gali priimti sprendimą laiduotojo atsisakyti“, - aiškino Gerardas. Vis tik Šiaulių banko atstovė pabrėžė, kad laidavimo atsisakymas yra sutarties sąlygų pakeitimas, kuris be kliento (paskolos gavėjo) žinios nėra galimas.
„Pakeitimų turi pageidauti visi paskolos sutarties dalyviai: tiek laiduotojas, tiek paskolos gavėjas“, - antrino E. Jurevičius.
Kuo skiriasi laiduotojas nuo bendraskolininko?
Šiaulių banko atstovė pastebi, kad paskolos su laiduotojais buvo daug populiaresnės anksčiau - pastaraisiais metais jos suteikiamos gan retai. Anot D. Kalvaitienės, sutuoktinis įprastai tampa ne laiduotoju, o bendraskoliu. Pasak E. Jurevičiaus, jei finansinė situacija neleidžia asmeniui vienam paimti būsto paskolos, jis gali įtraukti bendraskoliais savo antrą pusę, tėvus ar kt. Tačiau tokiu atveju paskolos trukmė nustatoma pagal tėvų amžių, be to, jie turi atitikti papildomą sąlygą - būti finansiškai pajėgūs paskolos įmokas mokėti vieni patys. „Luminor“ atstovas neneigė, kad įmanomi ir tokie atvejai, kai paskola imama tiek su bendraskoliu, tiek su laiduotoju vienu metu, tačiau viskas priklauso nuo individualios situacijos.
Gerardo aiškinimu, laiduotojas nuo bendraskolio skiriasi tuo, kad pastarasis yra asmuo, kuris ima paskolą kartu su kitu paskolos gavėju ir yra vienodai atsakingas už paskolos grąžinimą. „Bendraskoliais dažniausiai tampa bendrą ūkį vedantys asmenys. Finansiniai įsipareigojimai ir atsakomybė visiems bendraskoliams yra vienoda. Laiku nesumokėjus įmokų, bankas gali pareikalauti, kad skolą sumokėtų bet kuris vienas iš bendraskolių arba visi kartu“, - kalbėjo specialistas.
Anot D. Kalvaitienės, laiduotoju gali būti bet kuris asmuo, kurio finansinė situacija ar turimas nekilnojamas turtas leidžia prisiimti tokius įsipareigojimus. Ji atkreipė dėmesį, kad, imant paskolą su laiduotoju, paskolos gavėjui nėra suteikiamos išimtys pajamų ir įsipareigojimų vertinimo reikalavimams - jis vis tiek turės juos atitikti: „Laiduotojas gali būti vertinamas tik kaip papildoma užtikrinimo priemonė. Kada jis reikalingas, sprendžiame individualiai.“
Anot eksperto Gerardo, jeigu paskolos įmoka siekia, pvz., 1 tūkst. eurų per mėnesį, tačiau jis išgali mokėti tik 500 eurų, nėra taisyklės, ar tuomet laiduotojas turi perimti ir padengti visą (1 tūkst. eurų) ar tik likusią (500 eurų) įmokos dalį: „Čia jau kaip susitariama tarp visų trijų šalių: finansų įstaigos, skolininko ir laiduotojo. Dažniausiai yra bandoma ieškoti visiems priimtiniausio sprendimo.“
O „Luminor“ savo klientams pabrėžia, kad galvojant apie papildomus laiduotojus vertėtų dar kartą įsivertinti, ar pavyks mokėti įmokas, o galbūt reikėtų sumažinti finansinių įsipareigojimų kiekį arba būsto įsigijimą išvis atidėti.
Mirus būsto paskolos gavėjui
Būsto PASKOLA. Ką privalo žinoti kiekvienas?
Būsto paveldėtojas, pavyzdžiui, gali nuspręsti toliau dengti įsipareigojimus tomis pačiomis sąlygomis. Jei nuspręstų būsto paskolą grąžinti anksčiau termino, grąžinamą sumą galėtų padengti nuosavomis lėšomis arba būstą parduoti ir dalį sumos panaudoti būsto paskolai grąžinti. Jei miręs paskolos gavėjas buvo apsidraudęs gyvybės draudimu, paveldėtojas gali nuspręsti šias lėšas panaudoti padengti būsto kreditą ar jo dalį.
Po artimojo mirties žmonės paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsto paskolas. Anot jo, svarbu žinoti, kad palikimas gali būti priimtas arba atmestas tik visas - paveldėtojas negali priimti kaip palikimą tik turtą, bet nepriimti turėtų paskolų, jeigu tokių būta.
Todėl mirus žmogui, kurio paveldėtoju esate, reikėtų pirmiausia kreiptis į notarą. Jis vykdo paveldimo turto administravimą, surenka informaciją apie mirusiojo turtą ir įsipareigojimus bei informuoja, kas tiksliai gali būti paveldima.
Jeigu paaiškėja, kad velionis turėjo paskolų, rekomenduojama aptarti su paskolomis susijusius klausimus šeimoje, įvertinti visas aplinkybes ir finansinę situaciją.
Palikimą galima priimti dvejopai
Palikimą galima priimti vienu iš dviejų būdų - bendra tvarka arba pagal turto apyrašą.
Paveldėdamas turtą bendra tvarka, įpėdinis visiškai atsako už mirusiojo finansinius įsipareigojimus - tiek paveldėtu, tiek savo turtu. Tačiau palikimą galima priimti ir pagal turto apyrašą - tai paveldėtojui leidžia apsisaugoti nuo paveldimo turto vertę viršijančių įsipareigojimų. Išskyrus kelis atvejus, kai turto apyrašo sudarymas yra privalomas (pavyzdžiui, jei įpėdinis yra nepilnametis arba įpėdinį atstovauja įgaliotas asmuo), sąrašas yra sudaromas tik paties įpėdinio prašymu.
„Turto apyrašą pagal paveldėtojo prašymą atlieka antstolis. Sudarę turto apyrašą būsite apsaugoti nuo situacijos, kai laikui bėgant sužinote apie velionio įsipareigojimus, kurie viršija jūsų galimybes ar smarkiai pablogina jūsų finansinę situaciją. Todėl suskaičiuoti visą palikimą ir padaryti apyrašą yra rekomenduojama norintiems apsisaugoti nuo netikėtumų“, - pataria ekspertas.
Ką dar reikėtų žinoti?
Jeigu esate mirusiojo turto paveldėtojas ir žinote apie būsto paskolą, tačiau pats nesate bendraskolis, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į banką ir informuoti apie paskolos turėtojo mirtį. Prireikus galite susitarti su banku dėl laikino įmokų atidėjimo ar kitų individualių pagalbos būdų.
„Pagal galimybes, svarbiausia yra nedelsti, kadangi paskolos mokėjimai nėra nukeliami ir gali kauptis. Tokiu atveju bankas gali pateikti užklausą į Registrų centro Testamentų registrą, kad išsiaiškintų, kas paveldėjo ar kreipėsi į notarą dėl mirusio žmogaus turto paveldėjimo. Paveldėtojai tuomet informuojami, kad yra atsakingi už mirusio žmogaus skolas bankui bei prašomi ją sumokėti“, - teigia ekspertas.
Po artimo žmogaus mirties taip pat rekomenduojama pasidomėti, ar velionis turėjo draudimo sutartis, numatančias kompensacijos išmokėjimą mirties atveju.„Kompensacija mokama atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas, tačiau vis tiek gali būti nemaža parama paveldėtojams.
tags: #buto #laiduotojas #po #mirties