Buto Nuoma Truselių Apylinkėse: Mūšiai dėl Klaipėdos 1944-aisiais

1944 m. spalio mėnesį Truselių apylinkės tapo svarbia mūšių arena, kai sovietų armija bandė užimti Klaipėdą (Mėmelį). Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vyko šie įvykiai, kokios pajėgos dalyvavo ir kokį poveikį jie turėjo regionui.

1944 m. spalio 5 d. 1-ojo Pabaltijo fronto armijos pradėjo puolimą ir sutriuškino kelias divizijas, užimdamos Šakius bei Jurbarką spalio 9 d. Jų tankai prasiveržė iki Rusnės (Nemuno atšakos) ir įsitvirtino Šilutėje, geležinkelio stoties ir maisto sandėlių rajone. Spalio 10 d. krito Tauragė, o Piktupėnuose ir Katyčiuose vyko smarkūs mūšiai. Žemaitijoje ir Kurše vientiso fronto nebebuvo.

Puolančiosios ir besiginančios armijų daliniai lenktyniavo dėl galimybės pirmesniems pasiekti Klaipėdą (Mėmelį). Vieni tikėjosi rasti prieglobstį ir laivus evakuacijai į Rytų Prūsiją, o kiti ruošėsi „išlaisvinti“ miestą, tikėdamiesi rasti trofėjų.

Klaipėdos mūšiai 1944 m.

Pabėgėlių Kolonos ir Gynybos Pasiruošimas

Prūsiją traukė pabėgėlių kolonos. H. rašė: „1944 m. spalio 9-10 d. Atsitraukti! pasieks Klaipėdos miestą ir uostą! Važiuojame atgal į Karklę. pusės. Griaudžia ir blyksi siaubingai“. Iš Kretingos į Klaipėdą traukė liūdnos pabėgėlių voros, pilnos daiktų ir žmonių. H. taip pat minėjo prancūzus karo belaisvius, padedančius vokiečių ūkininkams, kurie nenorėjo pakliūti į bolševikų nagus ir tikėjosi išvykti į Reichą.

Pabaltijo fronto vadas generolas I. Bagramianas pavadino lemiama spalio 10 d., kai buvo pralaužta vokiečių gynybos linija ir pajudėta Kretingos bei Klaipėdos link. Malachovas nusprendė nesiveržti į Kretingą stačia galva, nes fašistai įrengė galingą gynybos mazgą. Vietoj to, jis pasiuntė pulkininko S. Pokolovo 31-ąją tankų brigadą ir pulkininko leitenanto A. Polukarovo 25-oji tankų brigada smogė iš fronto, apeidama Kretingoje įsitvirtinusio priešo užnugarį.

Kovos Veiksmai ir Laivyno Parama

Spalio 9 d. laivas „Kanonier“ atgabeno du „Grossdeutschland“ batalionus ir štabą. E. generolas Hansas Gollnickas vėl buvo priskirtas armijų grupei „Centras“ ties Rusnės upe. Jo vadovaujamos 58-oji ir 551-osios pėstininkų divizijos likučiai buvo nepilnos, bet kovingos ir patyrusios, sudarytos iš maždaug 5000 karių. Spalio 12 d. prie miesto gynybos prisijungė 2-oji Laivyno grupė, vadovaujama viceadmirolo Augusto Tilės. Sunkieji kreiseriai „Lutzov“ ir „Prinz Eugen“ bei eskadriniai minininkai pasėjo paniką raudonųjų gretose.

1-ojo Pabaltijo fronto vado generolas A. šviesiai 43-oios armijos Pirmajam šaulių korpusui įsakė iki spalio 10 d. užimti ginamą sektorių. Tačiau pralaužti gynybos iš pirmo karto nepavyko. E. V. pritraukė sunkiąją artileriją, o spalio 11-osios rytą atnaujino puolimą. Ugnies jūra smogė į kovinių formuočių centrą, tačiau fortų ginklai ir sunkioji artilerija iš laivų veikė efektyviai.

Tomis kritinėmis miestui valandomis į Klaipėdą (Mėmelį) buvo atgabenti pirmieji 502-ojo sunkiųjų tankų bataliono „tigrai“. Leitenantas Berndas Nienstedtas, vadovavęs pirmajai kuopai, nuvyko į XXVIII-ojo korpuso vadavietę ir paprašė skirti užduotį. Korpuso vadas generolas H. Gollnickas pavedė jam su „tigrais“ važiuoti Rytų kryptimi ir pagąsdinti rusų tankus ir pėstininkus.

Tankas Tigras Kurše

Tankų Mūšiai ir Herojiški Veiksmai

Netrukus pasirodė priešo tankų pulkas. Leitenantas B. sunaikino 6 tankus, naudodami 8,8 cm zenitinę patranką. Panašiai pasižymėjo italas Alfredas Carpaneto, kurio vadovaujamas tankas sunaikino keturis T34 tankus iš trylikos sovietų tankų kolonos.

Aprašytojo 502-osios sunkiųjų tankų bataliono daliniai, turėję 13 „tigrų“, buvo dislokuoti dviejose pagrindinėse placdarmo vietose. Jie prisidėjo prie Reicho ir Kuršo armijos gynybos Klaipėda-Kretinga ruože.

Miesto Sunaikinimas ir Gynybos Tęstinumas

Rusų aviacija bombardavo miestą ir uostą, niokodama gatves, rotušę ir kitus pastatus. Tačiau miestas laikėsi, nes buvo kruopščiai pasiruošta gynybai. Artileristai buvo pasiruošę, o kranto apsaugos baterijos ir priešlėktuvinės gynybos pabūklai veikė efektyviai. Rudelis su savo „Štuka“ taip pat padarė didelę moralinę paramą.

Smarkiai sugriauti Eketės kaimas, Radeilenas ir Vėveriškiai. Leliai degė ištisomis dienomis, o Miceikių dvaras ir vietovė priminė siaubo paveikslą. Taip pat sugriauti Budelkiemis ir Žardupiai.

Spalio 14 d. prasidėjo šturmas po naktinio bombonešių antskrydžio. Uraganinė ugnis nesiliovė, tačiau zenitinė artilerija smogė visa jėga. Rusams keliose vietose pavyko prasiveržti, bet kontratakomis pozicijos buvo atstatytos. Gynėjų artilerija iššovė 9600 sviedinių, sunaikindama 66 tankus. Dar 150 tankų buvo sunaikinta per pirmąsias tris dienas.

Po spalio 14-osios rusų puolimo įkarštis nuslopo. Spalio 15 d. grenadieriai sunaikino dar 3 sovietų tankus. Prasidėjus puolamajai 1-ojo Pabaltijo fronto operacijai, iki spalio 15 d. buvo kaupiamos atsargos ir remontuojami tankai.

Paskutinis Puolimas ir Rezultatai

1944 m. spalio 23 d. dvi sovietų armijos surengė paskutinį puolimą prieš Klaipėdos (Mėmelio) įgulą tais metais, tačiau ir šis bandymas buvo nesėkmingas. „Prinz Eugen“ pakeitė pozicijas ir vėl sėkmingai dalyvavo mūšyje. Vokiečių karių pastangomis rusus pavyko atblokšti.

Nors sovietų pajėgos pasiekė jūrą, Klaipėda (Mėmelis) nebuvo užimtas. Generolas I. Bagramianas pripažino, kad nesutelkė visų jėgų galutiniam smūgiui ir išblaškė savo jėgas dideliame fronte. Tačiau apie savuosius nuostolius generolas I. Bagramianas nutyli.

1945 m. sausio 28 d. Klaipėda buvo užimta sovietų armijos. Miestas buvo beveik visiškai sugriautas per ilgus mūšių mėnesius.

tags: #buto #nuoma #truseliuose