Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie tai, kaip tapti buto savininku Lietuvoje, pradedant nuo mokesčių ir baigiant bendrijos niuansais. Aptarsime turto perleidimo galimybes, mokesčius, rizikas perkant būstą ir kitus svarbius aspektus, kurie padės jums priimti teisingus sprendimus.
Parama būstui įsigyti
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui įsigyti - gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti. Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai.
Jei asmuo ar šeima turi teisę į paramą būstui įsigyti, tai gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.
Svarbu: Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) teikimas šiuo metu sustabdytas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertino skirtų lėšų poreikį pateiktiems prašymams dėl subsidijos patenkinti. Skirtos lėšos subsidijoms mokėti yra rezervuotos. Asmenys, kuriems nepakako lėšų artimiausiu metu bus informuoti raštu.
Paveldimo turto mokestis
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Mokesčio objektas:
- Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
- Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
Mokesčio tarifai:
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Mokesčio lengvatos:
Mokesčiu neapmokestinama:
- vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Deklaravimas ir sumokėjimas:
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.
Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje (FR0514 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-80) pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) parduodant būstą
Parduodamas butą ar namą Lietuvoje privalai susimokėti Gyventojų pajamų mokestį. Tačiau yra atvejų, kai jo mokėti nereikia.
Visų pirma, reikia žinoti, kad pajamų mokestis apskaičiuojamas ne nuo visos pardavimo kainos, o tik nuo pelno, kurį gavote parduodamas butą. Pavyzdžiui, jeigu butą pirkote už 100000 eurų, o pardavėte už 125000, pajamų mokestis bus apskaičiuojamas tik nuo 25000 eurų. 15% nuo 25000 eurų bus 3750 eurų.
Jei butas jums buvo padovanotas ar jį paveldėjote, vis tiek nereikės mokėti mokesčio nuo visos pardavimo kainos. Mat bus traktuojama taip, tarsi jūs būtumėte pirkęs butą už tą kainą, kuri buvo tuo metu, kai jį gavote dovanų ar paveldėjote.
Kada nemokame mokesčių pardavę savo nekilnojimą turtą?
Yra keli atvejai, kai pajamų mokesčio parduodant butą mokėti išvis nereikia:
- Jeigu parduodate butą pigiau, nei įsigijote, arba už tą pačią kainą.
- Jeigu parduodate savo gyvenamąjį butą - nesvarbu, kada jį būtumėte pirkęs. Tačiau pragyvenęs ten (deklaravęs gyvenamąją vietą) turite būti ištisus 2 metus iki pardavimo, todėl išvengti mokesčio prisiregistravus parduodamame bute pardavimo išvakarėse nepavyks.
Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos?
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:
GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.
Kur:
- pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
- įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles;
- privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Turto perleidimas šeimos nariams
Norint perleisti būstą vienam šeimos nariui kitam Lietuvoje, paprastai tai vyksta per dovanos arba perleidimo sutartį.
Procesas:
- Sutarties sudarymas: Pirmiausia, reikia sudaryti dovanos arba perleidimo sutartį.
- Notaro patvirtinimas: Ši sutartis turi būti patvirtinta notaro.
- Mokesčiai ir rinkliavos: Gali tekti sumokėti tam tikrus mokesčius ar rinkliavas, susijusias su turtinės teisės perėjimu.
Kiti svarbūs aspektai
Rizikos perkant nepriduotą būstą
Perkant butą daugiabutyje, kuris nėra priduotas dėl bankrutavusios statybos įmonės, kyla tam tikra rizika. Reikia įvertinti, ar yra kažkokia rizika perperkant butą, turint omenyje, kad pats daugiabutis nėra priduotas, nors reikalai link to juda.
Būsto pirkimas su hipoteka ir skolomis
Kitas svarbus aspektas - buto pirkimas, kuris yra įkeistas fiziniam asmeniui per hipoteką. Be to, buto savininkas turi kitų skolų, kurias išieško antstoliai. Ar įmanoma butą nupirkti saugiai tokiu atveju?
Būsto mainai ir paskolos perkėlimas
Jei turite butą su būsto paskola ir norite jį iškeisti į nuosavą namą, kurio vertė didesnė, svarbu išsiaiškinti, ar yra galimybė padaryti mainus ir perkelti esamą paskolą kitam nekilnojamam turtui.
Dokumentai ir įgaliojimai pardavimo atveju
Planuojant parduoti butą, svarbu žinoti, kokius dokumentus ir pažymas reikia turėti einant pas notarą. Jei abu savininkai gyvena užsienyje ir bus rašomi įgaliojimai Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams, reikia išsiaiškinti, ar yra galimybė iš karto savininkui gyvenančiam užsienyje su pirkėju sudaryti pardavimo-pirkimo sutartį.
Paskolos perrašymas ir šeimos turtas
Jei paskola yra imta vieno iš sutuoktinių mamos vardu, svarbu išsiaiškinti, ar vyro mama gali dovanoti šį butą savo sūnui (jūsų vyrui) su paskola. Taip pat, kaip tuomet perrašyti paskolą ir ar padovanotas butas taptų bendru šeimos turtu.
Daugiabučio bendrijos klausimai
Gyvenant bute, kuris priklauso kitam asmeniui ir mokant visus mokesčius, svarbu žinoti, ar privaloma pateikti buto savininko įgaliojimą daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai. Taip pat svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas kvorumas savininkų susirinkime ir kokia tvarka priimami sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo.
Svarbūs aspektai:
- Kvorumas: Kvorumas skaičiuojamas pagal savininkų skaičių, o ne pagal turimų NT objektų skaičių.
- Sprendimų priėmimas: Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
- Protokolai: Renkant valdymo organus, protokole turi būti aiškiai nurodyta, kiek balsų buvo "už", kiek "prieš" ir kiek "susilaikė".
Bendrijos pirmininko veiksmai ir gyventojų teisės
Jei bendrijos pirmininkas nevykdo savo pareigų ir atsisako šaukti susirinkimą, gyventojai turi teisę reikalauti susirinkimo sušaukimo. Taip pat svarbu žinoti, kaip ginčyti susirinkimo sprendimus ir kokia tvarka skelbiami susirinkimų sprendimai.
Bendrijos narystė ir įstatai
Svarbu išsiaiškinti, kas gali būti bendrijos nariu ir ar įstatai atitinka galiojančius įstatymus.
Bendroji nuosavybė
Turtas lygiomis arba skirtingomis dalimis gali priklausyti keliems savininkams. Tokiu atveju, visos su turtu susijusios išlaidos dalijamos savininkams proporcingai pagal jiems priklausančią turto dalį. Savo nuosavybės dalį galima parduoti, tačiau pirmiausia ją nupirkti reikia pasiūlyti kitam bendrasavininkui.
Bendrijos pirmininkas ir narystė
Ar daugiabučio namo bendrijos pirmininku gali būti ne bendrijos narys, neturintis patalpų name? Svarbu kelti klausimą, ar prašalaitis bus suinteresuotas dirbti taip, kaip dirba savas žmogus ar savivaldybės įpareigota įmonė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su buto savininko statusu Lietuvoje:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar privalau pateikti įgaliojimą bendrijai, jei gyvenu mamos bute ir moku mokesčius? | Taip, privalote, nes naudojimasis butu savaime nesuteikia teisės veikti savininko vardu. |
| Kaip skaičiuojamas kvorumas savininkų susirinkime? | Pagal savininkų skaičių, o ne pagal turimų NT objektų skaičių. |
| Ar gali bendrijos pirmininku būti ne bendrijos narys? | Ne, bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas. |