Turto dalies nustatymas ir išieškojimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas turto dalies nustatymo ir išieškojimo procesas Lietuvoje, įskaitant teisės aktus, sutuoktinių turto režimą, antstolių veiksmus ir teismų praktiką.

Sutuoktinių turto teisinis režimas

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Svarbu suprasti, kad po santuokos sudarymo ima galioti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe?

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

• turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
• pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
• pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
• įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
• pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Dažnas nustemba sužinojęs, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis ar senatvės pensija - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Sutuoktiniui priklauso 50 % dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas:

• Iki santuokos atskirai įgytas turtas;
• Asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas;
• Piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.

Ar esame atsakingi už sutuoktinių skolas?

Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą ir į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise.

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko (ės) asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nepaisant to, jog skolininko (ės) prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas pagal šią prievolę gali būti nukreipiamas į skolininkui (ei) priklausančią dalį, esančią jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte.

Jei skolininko (ės) dalis, esanti jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte nenustatyta, pagal CPK 667 straipsnį, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir tik po to pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kreipusis į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Antstolis dėl nemokaus sutuoktinio (-ės) skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Tais atvejais, kai skolininkas (-ė) nedirba ir neturi išieškoti tinkamo turto, skola gali būti išieškoma iš jo sutuoktinio (-ės) pajamų ar banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų.

Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, privalo atsižvelgti į tai, kokios rūšies prievolė yra išieškoma (asmeninė ar bendroji). Jei išieškoma asmeninė skolininko prievolė, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, už šią prievolę skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalimi.

Antstolio veiksmai nustatant turto dalį

Pagal LR Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą turi teisę kreiptis ir išieškotojas (LR Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Naujausi Civilinio proceso kodekso pakeitimai

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalioja esminiai Civilinio proceso kodekso pakeitimai, aktualūs tiek skolų išieškojimo bendrovėms, tiek skolininkams. Pagrindinis pokytis, susijęs su skolų išieškojimu - brangsta pats procesas.

Pavyzdžiui, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai sprendžiamas klausimas dėl nedidelės sumos grąžinimo, minimali žyminio mokesčio suma būdavo 4 eurai, o nuo liepos 1 d. numatyta daugiau nei du kartus didesnė minimali žyminio mokesčio suma - 10 eurų. Beje, atsiranda ir naujas žyminis mokestis kreditoriams - net 500 eurų - už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Anksčiau už tokius ieškinius žyminis mokestis apskritai nebuvo imamas.

Taip pat svarbi naujovė skolų išieškojimo aspektu yra susijusi su dokumentų įteikimu skolininkams. Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti tiesiogiai įteiktas fiziniam asmeniui, tuomet pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekamas skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šis faktas pažymimas ir teismui grąžintinoje pažymoje.

Priešingai nei iki šiol, jeigu fizinis asmuo nuo liepos 1 d. pirmoje teismo instancijoje bylos nelaimės ir norės rašyti apeliacinį skundą, jis privalomai turės kreiptis pagalbos į advokatą, nes naujoje redakcijoje numatyta, kad apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas. Iš esmės skolų išieškojimo procesas nepasikeis, tačiau jis taps brangesnis, be to, dėl sudėtų tam tikrų saugiklių skolas prisiteisti gali būti šiek tiek sunkiau.

Įstatymo pakeitimai nėra palankūs skolininkui - ir ne tik dėl jau minėto proceso pabrangimo ir dokumentų įteikimo tvarkos pasikeitimo. Pagal naujas nuostatas skolininkai privalės būti labiau suinteresuoti vykstančiais procesais ir jais domėtis. Kalbant apie išieškojimą iš juridinių asmenų, įstatyme numatytos korekcijos tokiems asmenims leis jaustis sąlygiškai saugiau dėl neatsiskaitymo su kreditoriais laiku.

Vedybų sutartis - galimas sprendimas

Sutuoktiniai gali pasirinkti alternatyvų viso savo turto ar tam tikros jo dalies teisinį režimą (asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės) sudarydami vedybų sutartį. Tad jeigu sutuoktiniai vis dėlto nelinkę dalytis tokių prievolių (vieno iš sutuoktinių skolų padengimo) našta, jie gali nusistatyti teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).

Civiliniame kodekse numatyta, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad: turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Pažymėtina, jog sutuoktiniai povedybinėje sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.

Taigi, siekiant išvengti tokių situacijų, kai vieno iš sutuoktinių asmeninės skolos yra išieškomos iš kito sutuoktinio darbo užmokesčio, sutuoktiniams vertėtų sudaryti vedybų sutartį, į ją įtraukiant sąlygą, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei pajamos, gautos iš kitokios sutuoktinių veiklos, yra laikomas jų asmenine nuosavybe. Taip pat vedybų sutartyje galima susitarti ir dėl kito šeimos turto teisinio režimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.

Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį.

Šiuo atveju, jeigu povedybinėje sutartyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas vieno iš sutuoktinio vardu gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, antstolis negali areštuoti po sutarties sudarymo momento sutuoktinio naujai įgyto turto ar iš sutuoktinio turto išieškoti pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles, tačiau net ir tokiais atvejais neretai tenka įrodinėti savo poziciją teisme.

Skyrybų atveju

Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo. Todėl nereikia bijoti, kad skyrybų atveju, sutuoktinio turimos skolos bus padalintos proporcingai, jei jos yra asmeninės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Išvados

Skolų išieškojimo procesas yra sudėtingas, todėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas. Jei susidūrėte su skolų išieškojimo problema, rekomenduojama kreiptis į teisininką, kuris padės jums suprasti situaciją ir priimti teisingus sprendimus.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su turto dalies nustatymu ir išieškojimu:

tags: #turto #dalies #nustatymas #tolimesnis #isieskojimas