Šildymo pasirinkimas naujiems namams ar renovuojamiems būstams - itin svarbus sprendimas. Tinkamai parinktos šildymo ir vėdinimo sistemos užtikrina kasdienį komfortą, gerina oro kokybę, taupo energiją, tausoja aplinką bei optimizuoja šilumos naudojimą, taip padėdamos mažinti komunalines išlaidas. Būtent tai gali užtikrinti modernūs, šiuolaikiniai sprendimai - atsinaujinančios šildymo ir vėdinimo sistemos.
Aptarsime pagrindinių atsinaujinančių šilumos ir vėdinimo sistemų ypatumus ir išsiaiškinsime, kaip išsirinkti geriausiai sau tinkantį variantą. Taip pat apžvelgsime, kokie šildymo sprendimai geriausiai tiktų jūsų namams.
Atsinaujinančios Šildymo ir Vėdinimo Sistemos
Atsinaujinančių šildymo ir vėdinimo sistemų yra keli skirtingi tipai, bet mes kalbėsime apie pagrindinius: šilumos siurblius oras-vanduo, oras-oras ir rekuperatorius.
Šilumos Siurbliai Oras-Vanduo
Tai viena populiariausių šildymo sistemų - naudodama lauko orą, sistema ir šildo namus, ir ruošia karštą vandenį. Modernūs šio tipo šilumos siurbliai puikiai veiks nepriklausomai nuo lauko temperatūros - stabilų šilumos tiekimą užtikrina ir prie -20 °C ar net žemesnės temperatūros.
Tai aplinkai draugiškas sprendimas, kuris mažina CO₂ išmetimus, taupo energiją ir mažina šildymo išlaidas. Oras-vanduo šilumos siurbliai yra bene geriausia alternatyva tradicinėms kuro ar dujų katilinėms.
Šilumos siurblys yra idealus sprendimas, kai namuose norisi jaukumo, šilumos, kasdienio komforto be jokių šildymo rūpesčių.
Šilumos Siurbliai Oras-Oras
Šie šilumos siurbliai veikia panašiai kaip kondicionierius - šildo ir vėsina orą patalpose. Šiluma patalpose pasklinda oro pūtimo principu. Jie taip pat pasižymi paprastu montavimu, mažomis įrengimo išlaidomis ir minimalia priežiūra.
Šilumos siurbliai oras-oras idealiai tinka mažesnėms patalpoms - butui, nedideliam namui ar sodo nameliui.
Rekuperatoriai
Derinamas su šilumos siurbliu, rekuperatorius padės užtikrinti efektyvų patalpų vėdinimą: visada gaivų ir švarų orą be poreikio atidarinėti langus. Rekuperatorius padeda taupyti šilumą, mažinti šilumos nuostolius, gerina energinį efektyvumą, neleisdamas kauptis kondensatui ir atsirasti pelėsiui.
Rekuperatorius padeda kurti sveikesnį mikroklimatą: filtrai pašalina dulkes, alergenus ir teršalus iš įeinančio oro. Didžiausiam energiniam efektyvumui užtikrinti, šilumos siurblį geriausia derinti su rekuperatoriumi: šilumos siurblys suteiks šilumą, o rekuperatorius padės tos šilumos neišleisti į lauką ir užtikrins gaivų orą namuose.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Šildymo Sistemą?
Renkantis šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius faktorius:
- Namų šilumos poreikiai. Tai jūsų namo ar buto plotas, kurį reikės šildyti, pastato energetinio efektyvumo klasė, šildymo tipas - grindinis ar radiatoriais.
- Karšto vandens poreikis.
- Drėgmės lygis ir valdymas.
- Biudžetas.
Kiti Šildymo Sistemos Tipai
Šildymo sistemos gali būti visiems puikiai žinomi radiatoriai, grindinis, lubinis, sieninis šildymai. Tačiau kalbant apie radiatorius, šie gali būti kelių skirtingų tipų: taip vadinami senoviniai, kurie yra pakankamai stori, lyginant su naujos kartos radiatoriais bei plonesni, geriau erdvei atiduodantys šilumą, o taip pat dailesnio dizaino.
Granulinis Šildymas
Šiai šildymo sistemai naudojamos malkos, medžio pjuvenos, durpių briketai arba medžio granulės, kas galbūt reikalauja nemažų pradinių investicijų pradžioje, tačiau ateityje nereikalauja didelių kaštų. Šiai sistemai įsirengti, į namus reikia įmontuoti katilą bei kaminą.
Šildymas Elektra
Šildymas elektra tai nereikalaujantis didelių pradinių investicijų šildymo būdas, tačiau vėliau šildymo sąskaitos ženkliai išauga.
Dujinis Šildymas
Jeigu iki gyvenamo namo yra atvestos gamtinės dujos, tuomet šią sistemą yra gan nesunku instaliuoti savo namuose. Įsirengus dujų katilą bei katilinę, šią šildymo sistemą nesunkiai galima pritaikyti tiek grindų, vandens ar radiatoriaus šildymui. Kai kurios sistemos gali suteikti zonavimo galimybę, kas reikštų, jog turėtumėte pasirinkimą šildyti tik tuos namų plotus, kuriuos naudojate.
Šildymo Sistemų Modernizavimas Daugiabučiuose Namuose
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, apie 96 proc. daugiabučių namų Lietuvoje yra statyti iki 1993 metų. Kad gyvenimas čia būtų patrauklus, būtina didinti tokių namų šildymo sistemų efektyvumą ir komforto sąlygas butuose.
Daugumoje senosios masinės statybos daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos su vertikaliais stovais. Kalbant apie jų modernizavimą jau neapsiribojama vien šilumos punkto atnaujinimu ar balansinių vožtuvų įrengimu ant stovų. Dauguma gyventojų pageidauja individualiai reguliuoti temperatūrą butuose, už šildymą irgi mokėti individualiai, atsižvelgiant į realiai sunaudotą šilumą. Tam, kad esamos šildymo sistemos atitiktų šiuos lūkesčius, būtina jas atnaujinti.
Vienvamzdė Šildymo Sistema
Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. Jos populiarumą sovietiniais laikais greičiausiai lėmė pagrindinis privalumas - tokiai sistemai reikia mažiau vamzdyno, paprastesnis ir greitesnis jos montavimas. Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau. Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau. Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų. Pakanka tik vienoje grandyje padidinti radiatorių plotą ar pakeisti hidraulinį režimą, ir sistema išsibalansuoja.
Modernizuojant vienvamzdę sistemą, labai svarbu ją gerai subalansuoti, kad šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte, o ne jam patogesniu maršrutu. Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų. Tuo tarpu prie šildymo prietaiso, t. y. radiatoriaus, montuojami termostatiniai ventiliai leidžia gyventojams reguliuoti savo patalpų temperatūrą pagal poreikius.
Modernizuojant vienvamzdes radiatorines šildymo sistemas, prie radiatorių sumontuojamas apvadinis vamzdis, jei iki tol jo nebuvo. Jeigu jis buvo, apvado skersmuo sumažinamas vienu dydžiu (lyginant su pagrindiniais vamzdžiais prie radiatoriaus) arba sumontuojamos įvairios jo skersmenį susiaurinančios diafragmos. Beje, reikia žinoti, kad, sumažinus apvadinio vamzdžio skersmenį, jame padidėja srauto greitis ir tai gali būti pašalinio triukšmo atsiradimo priežastis.
Dvivamzdė Šildymo Sistema
Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.
Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę.
Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra.
Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Jais kiekvienam radiatoriui nustatomas reikiamas srautas.
Kolektorinė Šildymo Sistema
Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.
Kolektorinę sistemą galima įrengti ir kiekviename bute montuojant nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu - šiuo atveju būtina atvesti šalto vandens vamzdyną. Tokios sistemos pagrindinis pranašumas prieš paprastą kolektorinę yra cirkuliacinės karšto vandens sistemos atsisakymas pastate. Taip gerokai sumažėja šilumos nuostoliai karšto vandens sistemoje. Tačiau tokio sprendimo investicijos yra pačios didžiausios, o geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui.
Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai.
Radiatorių Pakeitimas
Pertvarkant šildymo sistemą, radiatorius reikės demontuoti. Todėl tai būtų gera proga viską sutvarkyti vienu metu, kad nereikėtų po kokių penkerių metų keisti ir radiatorių.
Svarbiausia, kad radiatorius atliktų savo funkciją - perduotų šilumnešio šilumą į patalpą, todėl reikia, kad jų vidus būtų švarus, neužsinešęs. Kitaip, sumontavus naują įrangą (termostatinius, balansinius ventilius), šildymo sistemoje esantys nešvarumai gali sutrikdyti naujų įrenginių darbą (juos sugadinti). Todėl modernizuojant daugiabutį, galima kelis radiatorius nupjauti, išrinkti ir pasižiūrėti, kas yra jų viduje. Jeigu sistema buvo prižiūrima, plaunama, ir radiatoriai yra švarūs, sugebantys atlikti savo funkciją - atiduoti šilumą, tada galima juos palikti. Bet dabar yra gražesnių ir patogesnių radiatorių, kurie užima mažesnį plotą, nors atiduoda tą patį šilumos kiekį.
Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų. Plienas yra lengviau transportuojamas, montuojamas. O ketus yra ilgaamžiškesnis, bet sunkus ir galbūt lengviau pažeidžiamas - jeigu nukristų, ant jo gali atsirasti įtrūkimų. Be to, senieji ketaus radiatoriai yra labiau inertiški. Jie lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius bute. O plieniniai - laidesni šilumai, mažiau jos akumuliuoja ir greičiau tą šilumą atiduoda. Todėl, galvojant apie energijos taupymą ir efektyvų, greitesnį valdymą, plieniniai radiatoriai turi daugiau privalumų.
Šildymo Sąnaudų Mažinimas
Atnaujinus šildymo sistemą, šilumą lengva reguliuoti bute ir tokiame modernizuotame daugiabutyje galima sutaupyti net iki 30 proc. Šildymo sistemos renovavimas leidžia sutaupyti iki 25 proc. šilumos. Tokiu būdu sumažėjus sąskaitoms už šildymą, dėl renovacijos patirtos išlaidos namo gyventojams atsiperka per 3-5 metus.
Šildymo sistemos modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai kainuoja apie 30-40 Eur/m2, o darbai bute trunka vos pusę dienos. Be to, iš karto galėsite džiaugtis pagerėjusia šildymo kokybe ir naudoti tiek šilumos, kiek pageidaujate.
Šildymo sistemos pasirinkimas. Specialistų komentarai, sprendimai.
Šildymo Sistemos Pavyzdys Po Modernizavimo
Šildymo sistemos pagrindinėse atšakose įrengta uždaromoji armatūra. Stovuose įrengta uždaromoji ir balansinė armatūra. Namo laiptinėse, pirmuose aukštuose ir butuose parinkti nauji plieniniai Kermi šoninio prijungimo radiatoriai. Prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai temperatūrai patalpose reguliuoti. Šiluma laiptinėse reguliuojama su išankstinio nustatymo termostatiniais ventiliais. Šiluma apskaitoma pagal šilumos daliklių metodą. Suvartotos energijos apskaičiavimui ant kiekvieno šildymo prietaiso, išskyrus laiptines, įrengti dalikliai - indikatoriai, kurie parodo, kiek šilumos išspinduliavo kiekvienas prietaisas.
Apibendrinant, šildymo sistemos pasirinkimas yra individualus sprendimas, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Svarbu atidžiai įvertinti savo poreikius, galimybes ir gyvenimo sąlygas, kad pasirinkta šildymo sistema būtų efektyvi, ekonomiška ir užtikrintų komfortą jūsų namuose.