Dujų Sąnaudos C Klasės Gyvenamajam Namui: Šildymo Būdų Apžvalga ir Energetinis Efektyvumas

Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas - kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus.

Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria įvertinti į visų jų trūkumus bei privalumus. Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius.

Ekspertai papasakojo daugiau apie skirtingas šildymo sistemas, jų charakteristikas, o taip pat pasidalino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, renkantis šildymo sistemą. Taip pat energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ savo tinklaraštyje pateikė šildymo būdų analizę, kurioje apžvelgė populiariausius Lietuvos šildymo būdus.

Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas brangiausių ir ilgiausiai tarnaujančių sprendimų, kuriuos tenka priimti būsto savininkams. Pastaruosius keletą metų rinkoje vyrauja tikra sumaištis: drastiškai svyruojančios dujų ir elektros kainos, valstybės teikiama parama atsinaujinantiems šaltiniams bei griežtėjantys energetinio efektyvumo reikalavimai verčia gyventojus iš naujo pergalvoti savo prioritetus.

Jei anksčiau dujinis katilas buvo laikomas patogumo ir ekonomijos standartu, tai šiandien šilumos siurbliai pretenduoja į lyderio poziciją, žadėdami nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.

Dujinis Šildymas

Dujiniai katilai ypač išpopuliarėjo ekonominio pakilimo metu, tačiau šiuo metu pozicijas jie vėl užleidžia kietojo kuro katilams. Šiuolaikiniai dujų katilai automatizuoti, jų priežiūra nėra labai brangi ir jie neteršia gamtos. Taip pat nederėtų pamiršti dar vieno dujinio katilo pranašumo - deginamas kuras yra priskiriamas prie ekologiško.

„Vertinant pagal santykį, kiek dujos turi šilumos ir kiek jos išskiria CO2, azoto oksido ir kitų žalingų medžiagų, jos tikrai yra ekologiškas kuras. Bet kaina šiuo metu jau verčia pamąstyti“, - teigia VGTU profesorius habil. dr. Vytautas Martinaitis.

Dujinis šildymas Lietuvoje ilgą laiką buvo populiariausias pasirinkimas individualių namų kvartaluose, kuriuose išvystyta dujotiekio infrastruktūra. Šiuolaikiniai kondensaciniai dujų katilai gerokai skiriasi nuo senųjų modelių.

Tačiau ekspertai pabrėžia ir rizikas. Didžiausia jų - geopolitinė situacija ir dujų kainų biržos svyravimai.

Dujomis šildomo namo pavyzdys: Plepių šeimyna gyvena 110 kvadratinių metrų name vienoje Vilniaus sodų bendrijoje. Šeima pasirinko lietuvių pamėgtą šildymo būdą - dujinį katilą. Tačiau dažnai užsikuria ir malkomis kūrenamą krosnelę.

„Mes šildomės dujomis, bet turime ir krosnelę, kurią pasikuriame, kai reikia. Kadangi dabar gana šalta, pasididinome ir pečiaus temperatūrą, ir krosnelę pasikuriame. Dabar, kai dujos pabrango, tikimės, kad bus dar daugiau. Dabar kiekvieną mėnesį tūkstantį litų atsidedame, o jau kiek bus, tiek bus“, - teigė pašnekovė.

Pasak Monikos, sąskaita kiek kandžiojasi dėl to, kad namas nėra itin sandarus. Šeimos planuose - susitaupyti pinigų ir apsišiltinti namuką.

„Kol kas ką jau padarysi, kaip jau yra, taip yra. Kita alternatyva butų statyti pečių ir šildytis malkomis. Bet tuomet nei savaitgalį galėsi išvažiuoti, nes reikia nuolat kūrenti. Ir šiaip nieks neturi didelio noro naktį keltis įmetinėti malkų“, - kalbėjo Monika.

„Kai atvedė dujas, nuo įvado reikėjo dujas atsivesti iki namo, tada pasistatyti katilą, išvedžioti po visą namą radiatorius, šildymo vamzdžius. Viskas tuomet atsiejo maždaug 13 tūkst. litų, tačiau tai buvo jau prieš penkerius ar daugiau metų“, - prisimena Monika.

Pasak MB „Heatingas" vadovo Andriaus Pilvinio, autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus".

Dujinio šildymo privalumai:

• Nedaug vietos
• Paprasta naudotis
• Nedidelė tarša
• Aukštas efektyvumas

Dujinio šildymo trūkumai:

• Kylančios dujų kainos
• Nemažos pradinės investicijos
• Reikalingas aptarnavimas

Dujinis katilas

Kietojo Kuro Katilai

Toliau šildymo būdų apžvalgoje - vienas populiariausių šildymo būdų Lietuvoje - kietojo kuro katilai. Priklausomai nuo kuro, juos galima išskirti į keletą rūšių: katilus, kūrenamus malkomis, ir katilus, kūrenamus granulėmis.

„Galima pasirinkti, ar jūs pats kaposite malkas ir dėsite į katilą, tuomet katilas bus pigesnis, ar norėsite automatizuotai kūrenti granulėmis, kai užtenka į katilinę ateiti kartą per savaitę. Tai jau šiek tiek į dujų katilą panašus įrenginys“, - teigia V. Martinaitis.

Pasak REMC vyresniojo specialisto J. Lengvelio, ieškantys geriausio kainos ir kokybės santykio, katilui turėtų skirti mažiausiai 15 tūkst. litų.

Šildymo išlaidas koreguoja naudojamas kuras. Pigiausi - durpių briketai, kurie kainuoja nuo 320 iki 340 litų už toną. Brangiausi - ekologišku saulėgrąžų briketai, kurie kainuoja nuo 650-750 litų už toną.

„Bendrąja klimato kaitos prasme teigiama, kad biokuras, malkos, neteršia aplinkos, nes medžiai auga, pasiima CO2. Visi šinome šį ciklą. Tačiau realiai pagalvokime: juk yra ir pelenai, ir dulkės, ir dūmai“, - sakė VGTU profesorius, habil. dr. V. Martinaitis.

Pasak kietojo kuro katilų pardavėjų, katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Jeigu imti to pačio galingumo malkų katilus, kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

Kietojo kuro katilų privalumai:

• Mažos šilumos kainos

Kietojo kuro katilų trūkumai:

• Kuro sandėliavimas
• Nemažos pradinės investicijos
• Žemas komforto lygis
• Tarša

Kieto kuro katilas

Aeroterminis Šildymas

Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Pasak „Geoverta“ projekto vadovo Rolando Mackonio, šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros.

Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C. Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.

„Įranga dirba daugiau darbo valandų, to pasekoje yra sunaudojamos didesnės elektros sąnaudos ir mažėja siurblio ilgaamžiškumas. Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų, o jeigu dirba daugiau, tai mažėja resursas šilumos siurblio kompresoriuje. Tada ji reikės remontuoti arba pasikeisti", - pasakojo R. Mackonis.

Pasak R. Mackonio, įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. „Viskas priklauso nuo to, kokia komplektacija, ar ji su vėsinimu, ar be jo, ar boileris pastatomas su 200, ar 180 litrų talpa", - pasakojo „Geoverta“ projekto vadovas.

Aeroterminio šildymo privalumai:

• Ekonomiškas
• Greitai ir paprastai įrengiamas

Aeroterminio šildymo trūkumai:

• Efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros
• Mažesnis ilgaamžiškumas

Šilumos siurblys oras-vanduo

Geoterminis Šildymas

Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.

Pasak R. Mackonio, šiuo šildymo būdu taip pat galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan. „Visa reikalinga energija yra gaunama iš žemės gelmių jūsų sklype. Apie 80%-90% šilumos siurblys paima tiesiai iš grunto.

Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi. Vasarą galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus. Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu. Apie 80% iškilusių gedimų ar nesklandumų galima pašalinti per atstumą. Tereikia, kad šilumos siurblys būtų prijungtas prie internetinio tinklo", - pasakoja R. Mackonis

Kaip nurodo „Ignitis grupė“ tinklaraščio analizė, šiam šildymo būdui reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas), o taip pat būtina nepamiršti, jog tam reikės didelės pradinės investicijos.

Pasak R. Mackonio, sunku lyginti aeroterminio ir geoterminio šildymo pradines investicijas, nes yra daug skirtingų sąlygų, bet jeigu palyginti konkrečius variantus, galima įžvelgti skirtumą. „Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%", - kalbėjo R. Mackonis.

Geoterminio šildymo privalumai:

• Ekologiškas
• Naudoja žemės gelmių šilumą
• Galima vėsinti vasarą

Geoterminio šildymo trūkumai:

• Reikalinga vieta sklype
• Didelės pradinės investicijos

Geoterminio šildymo schema

Šildymas Elektra

Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus šildymo būdas - šildymasis elektra. Ekspertai kiek skeptiškai žiūri į šį būdą, tačiau vienbalsiai taip pat nelinkę atmesti.

„Viena kilovatvalandė šilumos yra lygi vienai kilovatvalandei elektros energijos. Reiškias, kad kilovatvalandei šilumos pagaminti sunaudota elektra kainuoja 52 centus. Patogu labai, bet ar tai apsimoka - nežinau“, - sakė J. Lengvelis.

Išlaidos įsirengti šį šildymo būdą mažiausios - apie 2 tūkst. litų - ir reikalaujančios mažiausiai vargo.

Šildymo elektra privalumai:

• Nedaug vietos
• Paprasta naudotis
• Nedidelės pradinės investicijos

Šildymo elektra trūkumai:

• Mažas efektyvumas
• Didelės šilumos kainos

Energetinio Naudingumo Klasės

Besiruošiant statyti naują namą, svarbu žinoti, kokie reikalavimai jam keliami. Nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, visi nauji pastatai (ar jų dalys) turi atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad namas turi būti energetiškai efektyvus ir naudoti minimalų energijos kiekį.

Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas tai Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas.

Žemesnės energinės klasės namai gali būti tik rekonstruojami, t.y. statinio rekonstrukcijos atveju neprivaloma pasiekti A++ klasę, pakanka pasiekti mažiausiai C klasę.

Taip pat dar yra išskiriami ir Pasyvieji namai („Passivhaus“). Tai namai, kurių energijos poreikis yra labai nedidelis, nes didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina šilumos energija, kuri gaunama iš pasyvių šaltinių.

Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus. Bet svarbiausia tokių namų vertė pamatuojama komfortišku mikroklimatu ir mažomis šilumos sąnaudomis.

A++ Klasės Namo Reikalavimai

A++ klasės namo sertifikavimas A++ energinio naudingumo kategorijai yra procesas, kuriame vertinama, kiek efektyviai namas naudoja energiją. Ši kategorija - viena aukščiausių Lietuvoje, reikalaujanti aukštų energetinio efektyvumo standartų, o tai reiškia, kad namas turėtų būti beveik pasyvus ir naudoja minimalų energijos kiekį tiek šildymui, tiek vėsinimui, tiek kitiems energetiniams poreikiams.

Namo sertifikavimas A++ energinio naudingumo kategorijai apima:

• Šilumos izoliacija: A++ klasės pastatai privalo turėti itin aukštos kokybės šilumos izoliaciją. Tai apima tiek sienų, tiek stogo, tiek grindų šilumos izoliaciją. Sienų šilumos laidumo koeficientas (U-vertė) turėtų būti kuo mažesnis - optimaliai mažesnis nei 0,1 W/(m²K). Toks rodiklis pasiekiamas naudojant aukštos kokybės izoliacines medžiagas, tokias kaip polistireninis putplastis, mineralinė vata ar poliuretanas.
• Pastato sandarumas: Pastato sandarumas yra kitas itin svarbus rodiklis A++ klasės sertifikavimui. Sandarus pastatas sumažina šilumos nuostolius ir sumažina šilumos praradimą per plyšius, langus ar duris. Remiantis šios kategorijos reikalavimais, oro pasikeitimų dažnis neturėtų viršyti 0,6 karto per valandą. Tai reiškia, kad pastate turi būti naudojamos aukštos kokybės sandarinimo medžiagos, o montavimo darbai atlikti taip, kad būtų išvengta bet kokių nesandarumų.
• Langai ir durys: Langai ir durys taip pat atlieka didelį vaidmenį siekiant A++ energinio efektyvumo. Naudojami langai turi būti itin šilti, su mažo laidumo koeficientu - optimaliai 0,8 W/(m²K) ar mažesniu. Tokie langai dažnai yra trijų stiklų su papildomu izoliaciniu sluoksniu, kuris padeda išlaikyti šilumą žiemą ir neleisti jai įeiti vasarą. Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ gyvenamųjų pastatų durų ir langų šilumos perdavimo koeficientams. Labai svarbu renkantis langus ir duris, atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą, didžiausią dėmesį skirti šilumos perdavimo koeficientui, nes kuo ši vertė mažesnė, tuo labiau ir daugiau yra sulaikoma šilumos.
• Šildymo ir vėsinimo sistemos: A++ klasės pastatuose rekomenduojama naudoti mažai energijos reikalaujančias arba pasyvias šildymo ir vėsinimo sistemas. Tai gali būti geoterminiai šildymo įrenginiai, saulės kolektoriai ar šilumos siurbliai, kurie naudoja minimalų energijos kiekį ir yra labai efektyvūs.
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai: A++ kategorijos namai turi pasinaudoti atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tai gali būti saulės baterijos ar vėjo jėgainės, kurios generuoja elektrą, arba saulės kolektoriai, kurie šildo vandenį. Tokia įranga leidžia sumažinti priklausomybę nuo tradicinių energijos šaltinių ir sumažina energijos kaštus. A++ klasės namuose 50% visų namo energijos sąnaudų turi padengti atsinaujinantys šaltiniai.
• Išmanioji energijos valdymo sistema: A++ klasės pastatuose dažnai naudojama išmanioji energijos valdymo sistema, leidžianti optimaliai naudoti energiją ir kontroliuoti jos suvartojimą. Šios sistemos gali automatiškai reguliuoti šildymą, vėsinimą ir apšvietimą pagal poreikį, atsižvelgdamos į patalpos užimtumą, dienos laiką ir išorės oro sąlygas.
• Energinio naudingumo auditas: Norint gauti A++ energinio naudingumo sertifikatą, pastatui būtina atlikti energinio naudingumo auditą, kurio metu patikrinama, ar jis atitinka visus reikiamus standartus. Tai apima izoliacijos, sandarumo, šildymo ir vėsinimo sistemų patikrinimus bei atsinaujinančios energijos naudojimo vertinimą.

Šiuo metu (2024 m.) statant naują gyvenamąjį namą, jis turi atitikti A++ klasės reikalavimus. Pagal dabar galiojančius reglamentus A++ klasei netinka dujinis šildymas, nes dujos nėra atsinaujinantis šaltinis. Todėl tinkami šildymo būdai yra elektrą vartojantys prietaisai (tame tarpe ir šilumos siurbliai), kieto kuro katilai, kurių naudingumo koeficientas didesnis nei 95%, nes kietas kuras priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Lietuvoje parduodant būstą yra privaloma turėti energinio naudingumo sertifikatą, ir tai taip pat yra notaro reikalavimas. Pagal galiojančius teisės aktus, kiekvienas nekilnojamojo turto sandoris, įskaitant būsto pardavimą, turi būti patvirtintas notaro, kuris užtikrina, kad parduodamas objektas atitinka teisės reikalavimus. A++ energinio naudingumo klasės pastatams šis sertifikatas įgyja dar didesnę reikšmę, nes tai yra aukščiausia kategorija, kurią pasiekti galima tik griežtai laikantis energijos efektyvumo reikalavimų.

Notaras, patvirtindamas sandorį, turi įsitikinti, kad pastatas ne tik atitinka techninius reikalavimus, bet ir turi visus reikalingus dokumentus, įskaitant energinio naudingumo sertifikatą.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys - pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Šildymo Sistemų Palyginimas

Renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. Grindinio šildymo reikalavimai termofikato temperatūrai yra mažesni nei radiatorių, tad renkantis šildymo sprendimą visuomet reikėtų įsivertinti, kokios temperatūros termofikatą reikia atiduoti į sistemą - nuo to priklausys įrangos efektyvumas ir kaštai.

Kitas klausimas yra šilumos kiekio poreikis - jis iš esmės priklauso nuo šildomo ploto bei nuo būsto energinės klasės, kuri diktuoja šilumos praradimus. Šie du pirminiai kriterijai padės įsivertinti ne tik reikalingus įrangos techninius parametrus, bet ir prognozuojamus sąnaudų kaštus, pradinės investicijos dydį. Šiomis dienomis taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms.

Pasak „Geoverta“ projekto vadovo, jei lyginti aeroterminį ir geoterminį šildymą, jis mato vienareikšmišką atsakymą, kuris šildymo būdas yra ekonomiškesnis. „Vienareikšmiškai geoterminis šildymas. Jis yra efektyvesnis ir patikimesnis, o patikimumas - ilgaamžiškumas, mažesnė priežiūra ir t.t. Jeigu kalbėti procentais, galima drąsiai teigti, kad 20-25% geoterminis šildymas yra efektyvesnis negu siurblys oras-vanduo ir tai priklauso nuo sistemos galingumo.

Jeigu namo kvadratūra yra didesnė (200, 300, 400 kv. m.), o tai yra prabangūs šiuolaikiniai namai, tai oras-vanduo sistemą efektyviai tokio dydžio name nebus lengva pritaikyti ir tai nebūtų racionalu, nes su tuo pačiu geoterminiu šildymu, mes žiemą galime šildytis, o vasarą galime vėsinti namus, jeigu turime gręžinius - sistema naudojama dvipusiškai. Ta pati galima daryti ir su aeroterminiu šildymu, jis irgi turi šildymo bei vėsinimo funkcijas, tačiau vėsinimas kainuos lygiai tiek pat, kiek žiemą šildytis", - savo įžvalgomis pasidalino „Geoverta“ vadovas.

Europos Sąjunga iki 2050 m. užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro bei skatinama tapti aktyviu energetikos dalyviu - gaminančiu vartotoju. Naujai statybai nustatyti aukščiausi reikalavimai ir lėšos skiriamos modernizuoti senus būstus bei atsinaujinti šildymo sprendimus. „Ignitis grupė“ produktų vadovo teigimu, Europos politika energetikos klausimu vienareikšmiškai juda link šildymo ateities, kurioje dominuoja atsinaujinanti energetika bei tvarūs sprendimai.

„Ar šildymo srityje atsiras naujų radikalių technologinių sprendimų - sunku pasakyti. Šilumos siurbliai yra santykinai nauja technologija, kuri tik dabar įgauna pagreitį Europos rinkoje ir šiuo metu didžiausios viltys bei ateities vizija siejama būtent su šilumos siurbliais.

tags: #duju #sanaudos #c #klases #gyvenamajam #namui