Šiuolaikinėje energetikos eroje vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip gyventi ekonomiškai ir draugiškai aplinkai. Vienas iš tokių sprendimų - šilumos siurbliai, tapę neatsiejama šiuolaikinio būsto dalimi. Kaip kalba UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius, kol kas rinkoje pirmąją vietą vis labiau užsitikrina šilumos siurbliai (oras-vanduo) - tai kol kas ekonomiškiausia sistema.
Šilumos siurblys - tai įrenginys, kuris perkelia šilumą iš vienos vietos į kitą, naudodamas nedidelį kiekį elektros energijos. Šilumos siurblys veikia pagal šiluminio mainų ciklą. Sistemoje cirkuliuoja specialus šaltnešis, kuris garuoja, kondensuojasi ir taip perduoda šilumą.
Yra keli pagrindiniai šilumos siurblių tipai, kurie skiriasi pagal šilumos šaltinį:
- Oras-vanduo
- Geoterminis
- Oras-oras
- Vanduo-vanduo
Aptarkime vieną iš populiariausių - oras-vanduo šildymo sistemą, jos privalumus ir trūkumus.
Kokį šilumos siurblį turi ir kiek moki šalčiausią mėnesį už šildymą?
Šilumos siurblys oras-vanduo: veikimo principas ir ypatybės
Dabar itin populiarėja oras-vanduo šildymo sistema - prieš kelerius metus įvyko lūžis, ir žmonės noriai renkasi tokį šildymo būdą. Oras-vanduo šildymo sistema veikia panašiai, tačiau nereikia daryti jokių gręžinių, šiluma išsunkiama iš oro ir ji naudojama namų bei vandens šildymui. Naudojant malūnus, oras verčiamas į sistemą, pripildytą darbinės terpės.
Toks šildymas tinka ir namui, kotedžui, ir butui, loftui ir pan. Tokie siurbliai jau kurį laiką yra labai populiarūs pasirinkimai. Jie labai efektyvūs tiek šildymo, tiek vėsinimo režimuose. Tuomet skystis įkaitinamas oro ir pakeičia savo būseną iš skysčio į dujas. Karštos dujos šildo vandenį buto šildymo kontūre. Jos šildo ne tik kambarius, bet ir karštąjį vandenį.

Šilumos siurbliai oras-vanduo yra puikus sprendimas tiek naujai statomiems, tiek seniems pastatams, kuriems reikalinga šilumos izoliacija. Jie leidžia sutaupyti daug lėšų ir iki 75 proc. sumažinti elektros energijos sąnaudas. Jų efektyvumo klasė šildymo režimu yra A++ arba A+++.
Tai gali būti atskiras šildymo prietaisas, taip pat jis gali padėti tradiciniams kietojo kuro katilams, tapdamas hibridinės sistemos dalimi. Jis pirma šildo ir vėsina vidaus patalpas, reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose ar erdvėse, labai efektyvūs tiek šildymo, tiek vėsinimo režimuose. Jie leidžia sutaupyti daug lėšų ir iki 75 proc. sumažinti elektros energijos sąnaudas.
Šildymas oras vanduo kitaip dar yra vadinamas geoterminiu šildymu. Tokie šilumos siurbliai geriau tiks, pavyzdžiui, biuro patalpoms. Siekiant sutaupyti, Jums labai tiks ir šildymo katilai oras vanduo. Tačiau su laiku tai padeda itin daug sutaupyti.
Privalumai:
- Paprastas įrengimas
- Nedidelės investicinės išlaidos, palyginti su gruntiniais šilumos siurbliais
- Nereikia atlikti žemės darbų
- Tinka esamiems pastatams
- Atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu
- Triukšmo beveik nėra, nes naudojamos šiuolaikinės technologijos
- Pavyzdžiui, šilumos siurblys nekelia pavojaus - nesprogs, nesukels gaisro, jo montavimui nereikia dokumentų ir sumontuojamas dažniausiai per vieną dieną.
- Šilumos siurblys netaršus, draugiškas gamtai.
Trūkumai:
- Šio tipo šilumos siurbliai visiškai funkcionalūs tik tuo atveju, jei į jų įrengimą bus atsižvelgta projektavimo etape.
- Dažnai yra mažiau efektyvūs nei žemės šilumos siurbliai, tačiau moderniausios technologijos gali sėkmingai veikti ir žiemą, kai aplinkos temperatūra siekia -20 laipsnių.
- Lietuvoje šildymo sezonas trunka daugiau kaip pusę metų, o atšalęs oras verčia gerokai padidinti šildymo pajėgumus ir gyventojų išlaidas.

Šildymo sistemų palyginimas
Saulius Tamulevičius teigia, kad galima rinktis geoterminį šildymą, taip pat - šilumos siurblius. Dabar itin populiarėja oras-vanduo šildymo sistema - prieš kelerius metus įvyko lūžis, ir žmonės noriai renkasi tokį šildymo būdą. Na, o kalbant apie dujinį šildymą, tai vienas iš senesnių ir visiems žinomų šildymo būdų, kuris yra švarus ir patogus, tačiau palyginti su šilumos siurbliais, pastarieji turi daugiau pranašumų.
Šilumos siurblys nekelia pavojaus - nesprogs, nesukels gaisro, jo montavimui nereikia dokumentų ir sumontuojamas dažniausiai per vieną dieną. Pridėčiau dar ir tai, kad jums nereikės kamino, valyti pelenų, šilumos siurblys netaršus, draugiškas gamtai.
Oras-vanduo šildymo sistemą įrengti pigiau nei geoterminį šildymą, tačiau jo eksploatacija bus kiek brangesnė už geoterminio, nors labai nežymiai. Geoterminis šildymas atsipirks tik po 40 metų, tačiau per tuos metus tą siurblį reikės bent kartą pakeisti, vadinasi, atsipirkimas labai miglotas, kadangi teks investuoti į įrangą ir eksploataciją.
Yra keli būdai, kaip įrengiamas geoterminis šildymas: galima 1,80 m gylyje įkasti vamzdyną ir pakloti tam tikrą plotą arba gręžti gręžinius - tai pats populiariausias būdas - ir įleisti vamzdynus daugiau kaip 60-100 m gylyje. Tų gręžinių, atsižvelgiant į namo plotą, reikia skirtingo skaičiaus, gali būti ir trys, ir daugiau. Standartiniam namui (apie 100 kv. m) toks geoterminio šildymo įrengimas kainuotų apie 11-12 tūkst. eurų, įsirengti tokią sistemą kainuotų dvigubai pigiau nei geoterminį šildymą, t. y. apie 5000 tūkst. eurų, tačiau metinės išlaidos šildymui būtų kiek didesnės nei geoterminiam šildymui. Oras-vanduo dar atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu, o ir triukšmo beveik nėra.
Šildymo išlaidos (apytiksliai 100 kv. m namui):
- Dujos - 267 eurai
- Medžio granulės - 401 euras
- Oras-vanduo šilumos siurblys - 305 eurai
- Geoterminis šildymas - 237 eurai
- Kieto kuro katilas naudojant beržines malkas - 215 eurų
- Šildantis dyzelinu kaina gali siekti 604 eurus
- Elektra - net 1035 eurus
Tad nors malkos pigiausias būdas, brangiausiai čia kainuoja mūsų laikas, kurį turėtume skirti katilo kūrenimui ir malkų paruošimui. O jeigu tai yra senos statybos, neapšiltintas pastatas, tokio paties ploto apšildymas gali kainuoti 80-100 proc. daugiau, atsižvelgiant į šildymo sistemos rūšį, taigi mažiausiai dvigubai daugiau.
Kaip išsaugoti šilumą?
Kauno technikos kolegijos lektorius, UAB „Pastatų sertifikavimo biuro“ vadovas, pastatų sertifikavimo specialistas Rolandas Samajauskas prideda, kad renkantis šilumos būdą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir priduria, kad pirmiausia reikia galvoti apie paties pastato modernizavimą. Ir jeigu pastatas yra didelio ploto, statytas seniai, neapšiltintas, tuomet negelbės ir šilumos siurblys ar kiti šildymo būdai - šildysite orą, o ne namus.
Jeigu jūs gyvenate daugiabutyje, negalėsite individualiai priimti sprendimų, susijusių su šilumos sistemos pasirinkimu, nes tą darys jūsų namus prižiūrinti įmonė ar viso namo gyventojai, bendrija. Nuosavame name paprasčiau - išsikviečiate specialistą ir surandate geriausiai jums tinkantį sprendimą.
Probleminė vieta senuose daugiabučiuose - rūsiai. Juose dažniausiai galime pamatyti neizoliuotus, kitaip tariant - neapšiltintus vamzdžius, todėl jie užkaista, ir didelė šilumos dalis lieka rūsyje. O jeigu dar rūsių langai nesandarūs, praviri, tuomet vėlgi - šilumą prarandame.
Tad laikausi nuomonės, jog norint daugiabučiuose gyventi šiltai, pirmiausia reikia keisti visą šildymo sistemą, ją modernizuoti, apšiltinti patį pastatą, stogą, sienas. Šiuo atveju reikalingas kompleksiškas požiūris ir veiksmai, nes tik langų keitimas situacijos neišgelbės.
Jeigu kalbėtume apie naujus daugiabučius, šildymo sąskaitos ten dažniausiai būna nedidelės, tačiau pastebiu kitą bėdą - patys žmonės elgiasi neekonomiškai. Pavyzdžiui, nesureguliuoja šilumos namuose, būna per karšta, tad atsidaro langą ir visą šilumą išleidžia. Todėl patarimas paprastas - pasidomėkite valdymo įranga ir pritaikykite pagal situaciją. Taip pat naujuose daugiabučiuose būna įrengta ir vėdinimo sistema. Reikėtų prieš šildymo sezoną išvalyti, pakeisti filtrus, paruošti namus ir sistemas šildymo sezonui, ką daugelis užmiršta.
Individualių namų savininkams lengviau nuspręsti, kokį šildymo būdą pasirinkti, - to nereikia su niekuo derinti. Senos statybos namai, natūralu, reikalauja daugiau investicijų. Verta žinoti, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra suteikia paramą modernizuoti namo šildymo sprendimus. Galima išsikviesti specialistą, kuris įvertins pastato energinę klasę ir patars, kaip namą apšiltinti, kokias priemones rinktis, kokie sprendimai bus efektyviausi ir ekonomiškiausi.
Visais atvejais patariu modernizuoti savo šilumos sistemą. Tačiau svarbu katilams, šilumos siurbliams parinkti tinkamas vietas, kad būtų ir mums patogu efektyviai naudotis, ir kaimynams netrukdytume. Štai šilumos siurbliai skleidžia ūžesį, todėl pastačius po kaimyno miegamojo langais, galite sulaukti nepasitenkinimo, nesvarbu, kad tas garsas neviršija nurodytų decibelų.
Naujų namų savininkai, pastebiu, nepasidomi, kaip tinkamai valdyti šilumos siurblį žiemos, vasaros metu, o juk dabar juos galite valdyti telefonu, sekti, kiek sunaudojama energijos, kokia temperatūra - tad tai puikus būdas nuolat palaikyti šilumą namuose ir sutaupyti. Svarbiausia patiems daugiau skirti dėmesio savo šildymo sistemai ir jos valdymui.
Ir dar vienas paradoksas - dabar daugelyje modernių stiklinių pastatų tenka daugiau mokėti ne už šildymą, o už vėsinimą šiltuoju sezonu. Štai pavyzdys - šildymui žmogus tokiame name su stikliniu fasadu išleidžia 200 eurų per metus, o vėsinimui net 2500 eurų. Tad dar statybos metu būtina apgalvoti su architektu sprendimus, kurie apsaugotų nuo perkaitimo ir netektų už vėsinimą mokėti didelių pinigų.
Šildymo sistemos pasirinkimas: patarimai
Energetikos ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius dešimtmečius šilumos siurbliai taps pagrindiniu šildymo būdu tiek privačiuose namuose, tiek komerciniuose pastatuose. Šilumos siurblys - tai ne tik modernus, bet ir racionalus pasirinkimas kiekvienam, kuris nori gyventi patogiai, taupiai ir tvariai.
Pagalvokite apie savo pageidavimus komforto lygiui. Pagalvokite apie savo pageidavimus komforto lygiui, prioritetų. Svarbiausia pasirinkti tinkamą technologiją, nes kiekvienas šildymo būdas turi savų privalumų ir trūkumų. Norint pasiekti norimą efektą, svarbu atsižvelgti į poreikius, biudžetą ir esamą infrastruktūrą. Pagalvokite apie savo pageidavimus komforto lygiui, prioritetų.