Aiškinantis valstybinio turto apibrėžtį teisinėje bei mokslinėje literatūroje išryškėja, jog valstybės turto negalima apibrėžti vienareikšmiškai. Priklausomai nuo skirtingo turto konteksto (teisinio, ekonominio ar apskaitos), turtas apibrėžiamas skirtingai. LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (1999) turtą apibrėžia kaip materialias, nematerialias ir finansines vertybes. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (2007) turtą įvardija kaip įmonės kontroliuojamuosius išteklius, gautus iš praėjusių laikotarpių įvykių arba tų, iš kurių įmonė tikisi gauti ekonominės naudos būsimais laikotarpiais.
Turto sampratos analizė leidžia teigti, kad turtas neturi vienintelio apibrėžimo ir pateikti tokį apibrėžimą sudėtinga bei netikslinga. Kiekviena mokslo ar veiklos sritis akcentuoja skirtingus kriterijus, būtinus vertybių traktavimui turtu. Bendra „turto“ sąvoka yra abstrakti ir neapibrėžta, tačiau, svarbiausia, kad ta pati veiklos sritis ar tarpusavyje susijusios sritys teisingai ir vienodai suvoktų, interpretuotų tą patį objektą.
Valstybės Turto Valdymas
Lietuvoje pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką Seimas ir Vyriausybė atlieka valstybės turto savininko funkcijas, tačiau tiesiogiai jo nevaldo. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo funkcijas vykdo kiti subjektai: Lietuvos Bankas, valstybės įmonės, savivaldybės, juridiniai asmenys, valstybinės institucijos. Visi subjektai privalo laikytis tam tikrų principų valdydami, naudodami ar disponuodami valstybės turtu, siekiant visuomeninės naudos, visuomenės interesų tenkinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje nurodyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (1998) nustato, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, Lietuvos Bankas, įstatymo nustatytais atvejais - savivaldybės, o pagal turto patikėjimo sutartį - ir kiti juridiniai asmenys. Šie subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Valstybės įmonių tikslas - teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus.
Valstybės turto valdymas plačiąja prasme yra itin sudėtinga sistema, susidedanti iš valdančiųjų ir valdomųjų sistemos bei gausybės veiksmų ir procesų, apimančių turto apskaitą, auditą, kontrolę, turto naudojimą, disponavimą turtu ir kt. Valstybės turtas yra išskirtina turto kategorija, kuriai būdinga ir savita klasifikacija. Atsižvelgiant į skirtingus tikslus, valstybės turtas taip pat klasifikuojamas labai įvairiai.
VĮ Turto bankas, įgyvendindamas valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformą, naudodamasi Valstybės turto informacine paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis ir sukaupta patirtimi, rengia metinę ataskaitą „Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo“ ir teikia esminius šios ataskaitos faktus ir atliktos analizės rezultatus.
Ilgalaikio Turto Efektyvumo Valdymas
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi siekiant atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.
Sąvoka ilgalaikis turtas yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius. Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Šis turtas dažnai labai reikšmingas ir sudarantis didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.
Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies. Šios natūrinės formos nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę.
Organizacijos ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijų, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekių ženklai, patentai ir licencijos, autoriaus ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuteris programos). Siekiant išnagrinėti jo naudojimo efektyvumo didinimo perspektyvas, ši specifinė viso turto dalis neturėtų būti analizuojama bendrai su ilgalaikio turto naudojimo efektyvumu. Finansinis ilgalaikis turtas tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu.
Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę- toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visos dalims skiriama pakankamai dėmesio. Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Taigi siekiant atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi. Sąvoka ilgalaikis turtas yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką.
Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Vienos įmonės atstovai puikiai suvokia, kad gamybiniai pajėgumai sudaro didžiausią investicijų dalį, todėl efektyvus panaudojimas siejamas su spartnesniu naujų investicijų atsipirkimu. Tokia situacija yra dėkinga konsultacinės įmonės veiklai plėtoti, nes sukūrus bet kokią efektyvumo valdymo schemą, galima įsiklyti išskirtines paslaugas rinkoje.
Mokumas ir Likvidumas
Kiekvienos įmonės vadovai, siekdami išvengti rizikos, turi nuolat stebėti ir vertinti visas galimas rizikos rūšis. Apie įmonės mokumo būklę galima spręsti iš apskaičiuotų santykinių rodiklių, pagal kuriuos vertinama tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų būklė ir pinigų srautų valdymo efektyvumas. Įmonės trumpalaikių skolų apmokėjimas siejamas su jos turimais grynųjų pinigų arba jų ekvivalentų srautais. Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Gera įmonės finansine būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti visus savo įsipareigojimus.
Taigi mokumas ir likvidumas nėra tapačios sąvokos, nors labai artimos ir glaudžiai susijusios. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji ir negalės mokėti, t.y. bus nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis priemonėmis likviduoti įsipareigojimus. Jei turtas likvidus, įįmonė turi mokėjimo priemonių skoloms apmokėti, bet, turėdama nelikvidų turtą, ji gali pasidaryti nemoki. Galima ir kita situacija. Vadinasi, mokumo sąvoka siejama su įmonės finansine būkle, o likvidumas - su jos turimo turto pobūdžiu.
Įmonės mokumas skiriasi nuo pelningumo, t.y. jos veiklos efektyvumą apibūdinančio rodiklio. Jeigu įmonė pelninga, bet nemoki, reikėtų atidžiai įvertinti jos nemokumo priežastis, greičiausiai ji turi problemų, susijusių su pirkėjų įskolinimais, arba galimos ir kitos nemokumo priežastys. Jeigu įmonė moki, bet nepelninga, reikėtų ieškoti sprendimų, kaip pakeisti jos veiklą, t. y. 2, 3, 4 langelių įmones reikia rimtai „gydyti“. Šių autorių nuomone, įmonių žlugimo priežastis dažniausiai lemia blogas turimų išteklių valdymas įmonėse, nepakankama jos marketingo veikla, dėl to dažnai įmonės pasidaro nemokios.
Naudojami rizikos veiksniai įvairiai klasifikuojami ir įvertinami. Kiekvienos įmonės vadovai, siekdami išvengti rizikos, turi nuolat stebėti ir vertinti visas galimas rizikos rūšis. Apie įmonės mokumo būklę galima spręsti iš apskaičiuotų santykinių rodiklių, pagal kuriuos vertinama tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų būklė ir pinigų srautų valdymo efektyvumas. Grynųjų pinigų poreikis ir jų naudojimas priklauso nuo laiko ir skirstomas į trumpalaikį bei ilgalaikį. Ilgalaikis grynųjų pinigų poreikis iškyla, kai norima išlaikyti arba padidinti įmonės gamybos pajėgumą bei grąžinti ilgalaikes skolas.
Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Minėta, kad mokumas yra įmonės gebėjimas grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Bendrovė nemoki, kai negali sumokėti kreditoriams. Finansininkai turėtų vertinti tiek trumpalaikį, tiek ir bendrąjį įmonės mokumą. Įmonė, planuodama trumpalaikio turto dydį, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp pinigų kiekio, pirkėjų įsiskolinimo ir atsargų dydžio. Tačiau nėra bendro visoms įmonėms požymio, rodančio, koks santykis tarp jų tinkamas. Jis geras tada, kai skolos apmokamos laiku. Jei trumpalaikiai įsiskolinimai neapmokami, šis santykis nėra tinkamas.
Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis parodo, kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo rodikliai apibūdina įmonės gebėjimą reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Europos šalių įmonėse pageidaujama, kad bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio dydis įmonėse būtų nuo 1,2 iki 2. Vadinasi, įmonė, norėdama išlaikyti finansinę pusiausvyrą, turi siekti, kad jos trumpalaikis turtas du kartus viršytų trumpalaikius įsipareigojimus.
Jeigu įmonės bendrasis trumpalaikio mukumo rodiklis siekia 2,5 arba dar daugiau, greičiausiai jos vadovai dirba neefektyviai, nes nemoka tinkamai naudoti turto ir jį įšaldo. Tam turtui įgyti įmonė privalėjo gauti finansinius išteklius, už kuriuos moka palūkanas arba dividendus. Reikia lėšų ir turtui laikyti (sandėliuoti). Todėl reikėtų išnagrinėti tokios įmonės finansinių išteklių struktūrą ir įvertinti, ar ne per daug ji naudoja brangių išteklių.
Parodo, kad įmonėje yra per daug trumpalaikio turto ir jis, ko gero, naudojamas nepakankamai gerai. Parodo, kad įmonė gali nepajėgti laiku sumokėti savo skolų ir skolintojams padidėja rizika.
Kadangi analizuojant bendrąjį trumpalaikio mokumo rodiklį neatsižvelgiama į trumpalaikio turto sudėtį, jis tik apytikriai rodo įmonės galimybę laiku sumokėti skolas. Šis rodiklis nurodo įmonės gebėjimą nedelsiant patenkinti skolintojų reikalavimus ir geriau įvertina jos mokumą nei bendrojo mokumo rodiklis. Greitojo trumpalaikio mokumo rodiklio dydis priklauso nuo turto struktūros, jo apskaičiavimo metodikos, todėl pagal jį sunku lyginti ir daryti išvadas apie skirtingų įmonių finansinę padėtį.
Investuotojų požiūriu įmonė nėra saugi, jei mobilusis trumpalaikis turtas tik 0,3 karto viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. Kokio dydžio turėtų būti optimalus greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis? Paprastai teigiama, kad pakankama šio rodiklio reikšmė yra 1:1, tačiau sėkmingai dirbančiose kompanijose jis gali būti ir žemesnis. Teigiamai vertinama veikla įmonės, kurioje nėra didelio atotrūkio tarp bendrojo ir greitojo mokumo rodiklių. Jei bendrasis mokumo rodiklis aukštas, o greitojo mokumo mažas, galima teigti, kad įmonė turi dideles atsargas. Nagrinėjant įmonės trumpalaikį mokumą, reikia atkreipti dėmesį į verslo pobūdį, kritiniai šių rodiklių dydžiai vienose verslo įmonėse gali būti visiškai normalūs kitose.
Šios įmonės finansinė būklė gera, nes ji turi pakankamai trumpalaikio turto savo įsiskolinimams padengti ir aukštą mokumo lygį. Pakankamas mokumo rodiklis ypač svarbus įmonės veiklos pradžioje. Įmonės nemokumas nepriklauso nuo pelno ar nuostolio. Ir pelningai dirbanti įmonė gali pasidaryti nemoki, jeigu ilgalaikiam turtui įsigyti ji buvo panaudojusi trumpalaikį kreditą.
Išvardyti rodikliai nusako, kaip greitai turtas gali būti paverstas pinigais, kaip įmonė gebės grąžinti skolas. Manevringumo koeficientas rodo, kokią gryno turto dalį sudaro trumpalaikis grynasis turtas. Šis koeficientas apskaičiuojamas kaip trumpalaikio grynojo turto ir nuosavo kapitalo santykis. Trumpalaikis grynasis turtas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai įmonės skolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos.
Įvertinant įmonės mokumą reikia žiūrėti, ar gryno trumpalaikio turto rodiklis yra teigiamas, tai yra ar trumpalaikis turtas yra didesnis už trumpalaikes skolas. Šiuo atveju, prireikus kuriuo nors momentu grąžinti skolas, įmonė galės šį turtą paversti pinigais ir grąžinti skolą. Didelė teigiama likvidumo rodiklio reikšmė nusako, jog įmonė pajėgi grąžinti trumpalaikes skolas ir toliau galės normaliai plėsti veiklą.
Bendrasis įmonės mokumas - tai jos gebėjimas įvykdyti bendruosius ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo koeficientas padeda nustatyti įmones finansinę riziką, ar jai negresia bankrotas. Įmonė moki, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendruosius įsipareigojimus. Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonės mokumo lygis aukštesnis, finansinė rizika ir bankroto grėsmė mažesnė, tuo lengviau jai pasiskolinti papildomų lėšų. Manoma, kad normalus santykis 1:1, t. y. maždaug puse finansavimo šaltinių gali būti skolinti.
Šio rodiklio reikšmė parodo, kiek kartų grynasis pelnas didesnis už grąžinamą kredito ir palūkanų sumą. Šis rodiklis parodo viso įmonės turimo turto dalį, kuri įsigyta iš svetimų lėšų šaltinių, t.y. skolinto kapitalo. Akcininkai suinteresuoti, kad įmonės turte kuo mažesnę dalį sudarytų skolintas turtas, todėl šis rodiklis neturėtų mažėti. Įsiskolinimo rodiklis atskleidžia, kokia dalis sudarant įmonės aktyvus buvo sava, t.y. finansuojama akcininkų. Šį rodiklį būtiną lyginti su ankstesnių metų rodikliais ir kitų tos pačios ūkio šakos įmonių rodikliais. finansinė būklė blogesnė.
Rodiklis atskleidžia įmonės sugebėjimą kontroliuoti susidarančias veiklos sąnaudas. „Dvarčionių keramikos“ pardavimų pelningumas yra neigiamas. Vadinasi įmonė nesugeba kontroliuoti susidarančių sąnaudų. Tai galbūt taip pat susiję su tuo, kad įmonė turi didelį kiekį atsargų, kurias tenka parduoti tokia kaina, kuria net nepadengiamos veiklos sąnaudos. Rodiklis įvertina vadybos efektyvumą, jis skaičiuojamas prieš vertinant mokesčius ir kreditavimo išlaidas ir parodo, kiek turtas duoda pelno (atspindi investicijų į turtą efektyvumą). Kuo didesnis šis santykis, tuo pelningesnė įmonė.
Šis rodiklis parodo, kokią dalį veiklos įmonė finansuoja nuosavu kapitalu. Jeigu įmonė verčiasi savo lėšomis, jai bus lengviau susidoroti su nuosmukiais. Priimtina šio rodiklio reikšmė 2, kuo jis rodiklis mažesnis, tuo daugiau įmonė įsiskolinusi. Įmonė „Dvarčionių keramika“ yra labai įsiskolinusi, kadangi sverto koeficiento reikšmė net nesiekia 1 ir jos įsiskolinimai netgi viršija nuosavą kapitalą.
Likvidumo sumažėjimo riziką gali lemti ne tik aktyvų, bet ir pasyvų pokyčiai, todėl skiriamos dvi likvidumo sumažėjimo rizikos: iš kairės ir iš dešinės. Šią riziką sąlygoja prekių pardavimas kreditan. Debitorinis įsiskolinimas turi dvejopą kilmę. Viena vertus, normalus debitorinio įsiskolinimo didėjimas liudija apie didėjančias būsimas pajamas. Kadangi aktyvų apimtis tiesiogiai susijusi su išlaidomis, tai per didelius jų kiekius sumažina pajamas. Einamieji aktyvai yra padengiami kreditoriniais įsiskolinimais ir pastoviu kapitalu - ilgalaikiais kreditais ir dalimi nuosavo kapitalo. Nors ilgalaikiai kreditai ir brangesni, kartais kaip tik jie gali išgelbėti įmonę nuo likvidumo sumažėjimo. Normaliomis ekonominėmis sąlygomis šis finansavimo šaltinis yra gana brangus, reikalauja didelių finansinių išlaidų, tai mažina pelną ir veiklos rentabilumą.
- Einamųjų įsiskolinimų minimizavimas.
- Finansavimo išlaidų minimizavimas.
Įmonės kainos maksimizavimas. Šiuo atveju apyvartinio kapitalo valdymą reikia įtraukti į bendrą įmonės finansavimo strategiją. Taigi mokumas ir likvidumas nėra tapačios sąvokos, nors labai artimos ir glaudžiai susijusios. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji ir negalės mokėti, t.y. bus nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis priemonėmis likviduoti įsipareigojimus.
Analizuojant įmonės „Dvarčionių keramika“ mokumo ir likvidumo rodiklius 2003 - jų ir 2004-tųjų metų pastebėjau, kad dauguma rodiklių buvo žemesni už nustatymą normalią riba, kai įmonė dirba sėkmingai ir nėra rizikinga. Pastebėtas ir didelis veiklos pelno (nuostolio) kitimas. 2003 metais įmonės nuostoliai siekė 2 milijonus, o jau 2004 metais nuostoliai sudarė tik 300 tūkstančių litų.
tags: #imones #turto #strukturos #reiksme