Kaip pašalinti buto užliejimo dėmes ir apsaugoti turtą

Dabar būsto užliejimo atvejų yra daugiau nei bet kada anksčiau. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir Jums. Užliejimo padarinių šalinimas dažnai apima ne tik daiktus (pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas, spinteles, minkštus baldus), bet ir namų elektroniką ir brangius buities prietaisus (pavyzdžiui, šaldytuvą, orkaitę, skalbimo mašiną, džiovyklę ir pan.). Situacija būna dar prastesnė, jeigu užliejimas nepataisomai sugadina grindis, grindų šildymo sistemą, pilnai užlieja rūsius arba reikalingas sienų dažymas.

Pirmieji žingsniai užliejus butą

Visų pirma svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs. Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo.

Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti. Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas.

Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.

Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.

Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Žalos vertinimas ir įrodymai

Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.

Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.

Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas. Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.

Kuomet vanduo pradeda sunktis per sienas ar lubas, gali būti sunku nustatyti iš kur vanduo sunkiasi. Kartais vandens nuotėkis gali būti net už kelių metrų, nuo Jūsų bute matomų padarinių - ne pas Jus ir ne pas kaimynus. Tokiu atveju tai gali būti būsto statytojo paliktas brokas arba nelaimė atsitikusi atsiradus vandens nuotėkiui bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui - laiptinėje.

Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotekio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingos. Svarbiausia - nenuleiskite rankų, šaltu protu viską apgalvokite.

Teisiniai aspektai ir atsakomybė

Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti. Šiuo atveju aktuali viena iš civilinės atsakomybės rūšių - deliktinė atsakomybė, konkretizuojanti žalos atlyginimo pagrindus. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.

Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu kad nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje. Savo atžvilgiu kaimynas, kurio bute, tarkime, trūko vamzdis, tačiau vamzdis yra bendro naudojimo, tai įrodydamas gali imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes - antstolio objektyvus situacijos aprašymas potencialiam ginčui ateityje gali tapti itin pravarčiu įrodymu.

Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę. Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).

Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.

Draudimas

Taip pat paminėtina, jog dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Pasitaiko, jog žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai. Taigi, jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno gyvenančio viršuje ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga.

Jeigu butas, kuriame įvyksta avarija yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau. Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę.

Draudikas gali reikalauti atlyginti žalą pvz. šilumos tiekėjo, jei nustatoma, kad vamzdis sprogo dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Tokiais atvejais, kai buto, kuriame kilo avarija, savininkas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, jis išvengia prievolės atlyginti nuostolius užpiltajam kaimynui, nes juos atlygina draudikas.

Kuomet žalą sukėlusio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė nebuvo drausta, o buvo apdraustas tik nukentėjusiojo butas, tuomet draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, pateiks atgręžtinį reikalavimą atlyginti žalą sukėlusiam buto savininkui.

Jei niekas nebuvo apsidraudęs, koks žalos atlyginimo mechanizmas bus taikomas ir kaip tai bus sprendžiama? Jei dėl avarijos nukentėjo jūsų butas, patariama pačiam raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą ir klausimą išspręsti taikiai. Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygintina tik iš dalies - jums teks priverstinai išieškoti žalą per teismą.

Teikiant ieškinį teismui, jūs pats privalėsite įrodinėti žalos padarymo faktą, jos dydį, užpylimo šaltinį bei nurodyti atsakingą už žalą asmenį. Taigi žalą patyrusiam asmeniui kaimyno kaltės įrodinėti nereikia. Tokiose situacijose būtina identifikuoti tik konkrečios vandentiekio avarijos šaltinį (bendrojo ar asmeninio naudojimo įrenginys), kas yra konkretaus objekto savininkas (valdytojas), t.y. užtektų įrodyti žalos padarymo (avarijos) faktą bei jos dydį.

Šias aplinkybes būtų galima įrodyti liudytojų parodymais, antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, darant nuotraukas įstatymų nustatyta tvarka, žalos dydį - remonto sąmatomis, kvitais, sąskaitomis, sutartimis.

Buto nuoma ir atsakomybė

Jei butas buvo nuomojamas? Ar avarijos atveju atsako nuomininkas, ar savininkas? Nuomotojo ir nuomininko atsakomybės klausimai, taip pat ir žalų atlyginimo avarijų atveju, priklauso nuo to, kaip susitarta nuomos sutartyje. Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalas, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas. Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas.

Vis dėlto, siekiant išvengti didelių nuostolių ir rizikos, mes visuomet rekomenduojame nuomojant butą susitarti, kas - nuomotojas ar nuomininkas apdraus jį, tuomet atsitikus avarijai žalą atlygintų draudimo bendrovė.

Skaitytojo pateiktas klausimas yra aktualus ne tik gyvenamųjų patalpų, bet ir kitokios paskirties patalpų nuomotojams. Tokia teise draudikas naudojasi atsižvelgdamas į Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Svarbu paminėti, jog nuomos sutartyje turėtų būti apibrėžtos labai aiškios nuomininko pareigos, kuriomis nuomininkui yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti butą (tame tarpe bute esančią inžinerinę įrangą, sanitarinius mazgus ir pan.), t. y. iš nuomos sutarties nuostatų turi būti aišku, jog nuomininkas nuomos sutartimi prisiėmė turto valdytojo atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas. Sudarius tokią nuomos sutartį ir, žinoma, atitinkamai ją įregistravus viešame registre, laikytina, kad prievolinės teisės pagrindu butas nuomininkui perduotas faktiškai naudotis ir valdyti, t. y.

Aptariamu atveju draudikas gali kreiptis į buto savininką dėl žalos atlyginimo, tačiau draudikui būtina įvertinti tai, jog buto nuomos sutartis atitinkama tvarka buvo įregistruota viešame registre bei pasidomėti, ar buto nuomos sutartimi nuomininkas tam tikra apimtimi iš buto savininko neperėmė teisės bei kartu ir atsakomybės valdyti butą.

Ką daryti, jei kaltininkas nenustatytas

Socialiniame tinkle Giedrė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalino nemalonia situacija. Ji papasakojo, kad grįžusi namo rado užpiltą butą. Moteris nurodė, kad jos butas - pirmame aukšte, o po juo užsikimšo kanalizacija ir viskas pradėjo kilti į viršų, kiaurai pro grindis. Nuostolių - nemažai: ištežę grindys, sugadinti baldai. „Butas - nedraustas. Kaltų - nerasta. Ką daryti? Ar galima gauti kokią k...“

Statistika

„Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius dėl užliejimų žalas išmokėjome 2,2 tūkst. klientų, iš jų net 1,7 tūkstančio gyvena butuose. Vidutinė užpylimo žala siekia 535 eurus, tačiau net keliasdešimt klientų pastaraisiais metais dėl užliejimo patyrė žalų, kurių sumos skaičiuojamos nuo 10 iki net 50 tūkst. eurų. Iš viso apsidraudusiems klientams dėl užliejimų vien šiemet „Lietuvos draudimas“ atlygino 1,2 mln. eurų nuostolių. Ir nors nekilnojamąjį turtą apsidraudusių klientų skaičius kasmet auga, užliejimų žalų procentas išlieka stabilus - nelaimė gali ištikti bet kada ir bet ką, užliejimai vyksta ir karantino metu“, - sako didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.

Specialistas priduria, kad didžiausias užliejimų procentas fiksuojamas senos statybos, prieš 45 metus ir seniau, pastatytuose daugiabučiuose. Palyginimui, daugiabučių, statytų po 2000-ųjų, gyventojai su tokiomis nelaimėmis susiduria kone perpus rečiau. Nukenčia ne tik sienos, bet ir daiktai Nors naujų daugiabučių butuose užliejimai vyksta rečiau, būtent naujos statybos daugiabučių gyventojų patiriamos žalos dėl užliejimo yra didžiausios. Nuostolių vidurkis čia siekia apie 750 eurų, kai senesnės statybos namuose vieno užliejimo vidutinė žala yra maždaug perpus mažesnė. Tam įtakos turi ne tik lubų, sienų ar grindų apdailos būklė, bet ir kitas nukentėjęs turtas - baldai, paveikslai, namų elektronika.

Trečdaliu atvejų, kai įvyksta užliejimas, nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas. Nors butuose užpylimų žalos nepalyginamai dažnesnės nei nuosavuose namuose ar kotedžuose, tačiau vidutinė žala, įvykus užliejimui name ar kotedže, yra 20 proc. didesnė nei vidutinė žala bute. „Dalis žmonių rinkdamiesi buto ar namo draudimą galvoja tik apie lubas, sienas ir grindis, tačiau dažnu atveju būtent dėl namuose esančių daiktų sugadinimo patiriama didesnė žala. Pavyzdžiui, vanduo gali sugadinti televizorių, kompiuterį ar kitą brangų įrenginį“, - pastebi A. Gimbickas.

Žalos dydį lemia ir buto vieta - užliejimui įvykus viršutiniame daugiabučio aukšte, vanduo gali prasiskverbti net per kelis aukštus. Nesvarbu, namas senos ar naujos statybos. Tokiu atveju nelaimės kaltininkui tenka rūpintis ne tik savo buto remontu, bet ir atlyginti kaimynų patirtus nuostolius, kurie gali siekti ir keturženklius ar net penkiaženklius skaičius. Draudimas kaimynų patirtą žalą atlygina tik turint civilinės atsakomybės draudimą.

Pavojai

Jei trūkusi klozeto žarnelė ir butą užliejęs šaltas vanduo skamba nemaloniai, tai - anaiptol ne blogiausias scenarijus. „Ypač pavojingas - karšto vandens išsiliejimas, nes tokiu atveju, be įprastų nuostolių, dažnai atsiranda ir žmonių sveikatai kenksmingas pelėsis. Jį panaikinti ir sudėtinga, ir brangu. Dar didesnių nuostolių gali pridaryti nuotekų išsiliejimas - tokiais atvejais jau nepakanka tik išvalyti ar išdžiovinti patalpų, tenka viską keisti“, - įspėja A. Gimbickas.

Prevencija

Laikas užliejimo atveju - didžiausias priešas, nes kuo ilgiau nepastebėtas tekės vanduo, tuo didesni bus nuostoliai. Todėl ekspertas pataria išvykstant iš namų užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, dar geriau - užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Taip pat vertėtų iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisus, nes jie gali būti sugadinti, jei patalpas užlietų kaimynai. Šie patarimai ypač aktualūs dabar, artėjant vasarai, kuomet daug žmonių planuoja atostogas, todėl į vandens avariją dažniausiai sureaguojama pavėluotai.

Taip pat A. Gimbickas atkreipia dėmesį, kad išvengti užliejimų rizikos gali padėti tvarkinga ir prižiūrėta santechnikos įranga, kurios būklę vertėtų reguliariai patikrinti. Įvertinti derėtų ne tik butuose esančias vandentiekio, šildymo ir nuotekų sistemas, bet ir viso namo vamzdyno būklę - kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję, todėl daugiabučių gyventojams vertėtų susitarti dėl vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad užliejimas yra dažniausiai gyventojų būstuose fiksuojama žala. „Vien mūsų klientų butuose per visus 2018 metus buvo užregistruota beveik 5 300 vandens užliejimo žalų. Vadinasi, kiekvieną savaitę vanduo sugadino turtą vidutiniškai 100 butų“, - skaičiuoja A. Juodeikis.

Jis taip pat pastebi, kad vandens žalų butuose skaičius auga: 2018 metais, palyginti su ankstesniais, tokių žalų padaugėjo dešimtadaliu, vanduo sugadina vis brangesnį turtą - vidutinis nuostolis taip pat išaugo beveik dešimtadaliu ir šiuo metu viena tokia žala kainuoja 450 eurų.

Statistika: Užliejimų priežastys

Trečia potvynius namuose nulemianti priežastis - netvarkinga arba be priežiūros palikta vandenį naudojanti buitinė technika, tokia kaip skalbimo mašinos ar indaplovės. Dažniausiai vanduo išsilieti gali trūkus vandentiekio žarnelei arba išsimovus kanalizacijos žarnai.

Šiltuoju metų laiku, Lietuvą periodiškai aplankant audroms, į dažniausių būsto užliejimo priežasčių sąrašą teko įtraukti ir pro pastato konstrukcijas prasiskverbiantį vandenį. Po liūčių žalas registruojančių klientų skaičius, palyginti su įprastomis dienomis, ūgteli 2-3 kartus. Jie pastebi, kad stichijos šėlsmas gali atnešti netgi didesnes žalas, nei trūkęs vamzdis. Pastebėjus pastarąją problemą, reaguoti galima nedelsiant. Tuo metu pro pastato kiaurymes per liūtį liejantis vandeniui dažnai telieka laukti, kada ji liausis.

tags: #buto #uzliejimo #demes