Nelegali Būsto Nuoma Lietuvoje: Rizikos, Kontrolė Ir Legalūs Alternatyvūs

Neretai būsto nuoma vis dar užsiimama šešėlyje, nepaisant raginimų tai daryti legaliai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja, kad sulaukia gyventojų pranešimų apie galimai nelegaliai nuomojamus būstus, tikrina viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją ir vykdo savarankišką veiklą vykdančių gyventojų kontrolę.

VMI Kontrolė Ir Gyventojų Pranešimai

Itin vertingi gyventojų pranešimai apie galimai vykdomą nelegalią veiklą. Šiemet dėl nelegalios NT nuomos iš gyventojų gauti 266 pranešimai, pernai 368 pranešimai, užpernai - 186 pranešimai. Atliekant savarankiškai dirbančių gyventojų kontrolę per 2020-2021 m., anot VMI atstovo, atlikti 2,8 tūkst. kontrolės veiksmų, per kuriuos nustatyti į biudžetą papildomai mokėtini beveik 3 mln. eurų.

Pasak R. Puncevičiaus, per minėtą laikotarpį už kontrolės veiksmų metu nustatytus nusižengimus surašyta 1,5 tūkst. protokolų. VMI bendradarbiauja su kitų valstybių mokesčių administratoriais, siekdama gauti duomenis iš platformų, kad galėtų įvertinti, ar Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai tinkamai vykdo mokestines pareigas bei nustatyta tvarka deklaruoja gautas pajamas iš trumpalaikės nuomos.

Pavyzdžiui, šiais metais gauta informacija iš Airijos mokesčių administratoriaus apie 3,7 tūkst. Lietuvos gyventojų, nuomojančių būstus per platformas. Gauti duomenys yra analizuojami ir vertinami, atsižvelgiant į suteiktų nakvynių skaičių ir platformai sumokėtus komisinius. Siekiant užtikrinti, kad visos gaunamos pajamos, įskaitant patalpų nuomos, per dalijimosi platformas būtų apskaitytos ir nuo jų sumokėti privalomi mokesčiai, anot R. Puncevičiaus, bus taikomos griežtesnės priemonės.

Pagal šias taisykles, skaitmeninės platformos kasmet turės pranešti informaciją apie pardavėjus, teikiančius tam tikras veiklas, tarp jų ir teikiančius nekilnojamojo turto nuomos paslaugas. Numatoma, kad duomenys apie 2023 m. gautas pajamas bus gauti 2024 m.

Nuomos Sutarčių Svarba

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos prezidentas, advokatas dr. Edvinas Meškys Delfi TV laidos „Delfi rytas“ eteryje pasakoja, kad šiandien rinkoje vis dar yra nuomos santykių, nepagrįstų jokiomis sutartimis. Taip nutinka tais atvejais, kai žmonės vieni kitais pasitiki, yra pažįstami ar giminaičiai.

„Tačiau jeigu mes neturime sutarties, tai nė viena pusė nėra apsaugota. Turime įstatymu apibrėžtas teises ir pareigas, bet ginčų dažnai kyla dėl nežinojimo, kaip turi elgtis kita pusė, o sutartis būtent tai ir sprendžia. Visgi, reikia pasidžiaugti, kad nuomos sutarčių Lietuvoje pasirašoma vis daugiau“, - pabrėžia pašnekovas. Teisininkas tęsia, kad nuomininkui sutartis naudinga dėl kelių aspektų.

Pirmiausia, kai yra sutartis, nuomininkas gali pareikalauti, kad esant būtinybei buto savininkas atliktų santechnikos, elektros instaliacijos gedimų taisymo ir kitus NT būklės gerinimo darbus. O savininkui nuomos sutartis padėtų išsireikalauti sumokėti nuomos mokestį, už komunalines paslaugas ir pan., jei nuomininkas tuo piktnaudžiautų.

Dr. E. Meškys sako, kad tokios sutartys ir galioja tik jas pasirašiusiems. „Jeigu mes jos niekur neužregistruojame, negalėsime panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pavyzdžiui, jeigu išsinuomojate butą ir savininkas jį parduoda kitam asmeniui, tai tas naujasis savininkas gali ateiti ir liepti kuo greičiau išsikraustyti, nes jis su jumis jokių sutarčių neturi. Jeigu sutartis bus užregistruota Registrų centre, naujasis savininkas negalės taip paprastai liepti išsikraustyti“, - paaiškina teisininkas.

Svarbu ne tik sudaryti nuomos sutartį, bet ir tinkamai ją surašyti. Dr. E. Meškys paaiškina, kad sutartyje būtina aiškiai nurodyti, apie kokį būstą kalbama, kur jis yra, kokio dydžio, kuo smulkiau aprašyti jo būklę, įvardyti, ar jame yra baldų, kokių, kokiems santechnikos ar elektros instaliacijos įvadams gali prireikt atnaujinimo jau tuo metu, kai būste gyvens žmonės.

„Daug problemų išsprendžia nuotraukos ir vaizdo įrašai. Juk dažnai nuomojamas butas nėra naujas, jis jau turi tam tikrų defektų, todėl labai svarbu juos užfiksuoti ne tik raštu, bet ir vaizdu. Kita vertus, ir nuomininkas turi grąžinti butą tokios būklės, kokios jį gavo, tik su natūraliu nusidėvėjimu. Viską, kas nėra natūralus nusidėvėjimas, - apipieštos sienos, subraižymai ar pan., nuomininkas turėtų kompensuoti“, - aiškina pašnekovas.

Jis tęsia, kad į sutartį reikia nepamiršti įtraukti nuomos mokesčio ir jo mokėjimo dažnumo, turi būti nurodyta, iki kurios mėnesio dienos reikia sumokėti nuomos mokestį. Šiandien vis dažniau kyla klausimų dėl komunalinių mokesčių, pavyzdžiui, kam mokėti namo bendrijos mokesčius, ar nuomininkui reikia padengti vienkartines namo būklės gerinimo išlaidas ir pan. Dr. E. Meškys sako, kad šiuos niuansus taip pat reikia įtraukti į sutartį ir mokant komunalinius mokesčius jais vadovautis.

„Taip pat atkreipčiau dėmesį į tai, kad sutartis paprastai pasirašoma su vienu asmeniu, tačiau ir jo šeimos nariai, jei gyvena tame bute, įgyja tas pačias teises ir pareigas. Ir kai nutraukiama sutartis su sutartį pasirašiusiu asmeniu, automatiškai nenutraukiamos sutartys su kitais asmenimis“, - pabrėžia teisininkas.

Tačiau dr. E. Meškys įspėja, kad kol esama sutartis su nuomininku galioja, vienašališkai kelti nuomos kainos negalima. „Galimybė kelti kainą yra tik tada, kai sutartis tai numato Kai joje parašyta, kad tam tikrais atvejais nuomotojas gali vienašališkai pakelti nuomos kainą. Tačiau tokiais atvejais reikia detaliai aprašyti, kokios tos sąlygos, koks maksimalus kainos kėlimo dydis gali būti ir pan.“, - akcentuoja ekspertas.

D.Šalomskienė tikina, kad ilgalaikės nuomos kontrolės veiksmai neretai susiję ir su gyventojų sąmoningumu. „Tiek nuomininkai, tiek nuomotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad būtų pasirašoma nuomos sutartis, nuomos mokestis atitiktų sutartyje numatytą sumą ir pan.“, - akcentuoja ji.

Mokesčių Mokėjimo Būdai

Plečiasi mokančių mokesčius ratas Šiuo metu Lietuvos gyventojai, norintys nuomoti būstą kitiems gyventojams, tai gali daryti dviem būdais: įsigiję verslo liudijimą arba sudarę nuomos sutartį. Metams pasibaigus jiems reikia deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. GPM. „Gyventojų, kurie įsigyja verslo liudijimus NT nuomos veiklai, skaičius kasmet didėja, vis daugiau savarankiškai sumokama ir atitinkamų mokesčių: auga ir iš NT nuomos veiklos deklaruojamų pajamų suma“, -15min teigė VMI prie FM Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Diana Šalomskienė.

VMI sako kasmet sulaukianti vis daugiau gyventojų pranešimų apie nelegalią nuoma. Pavyzdžiui, pernai gauti 479 pranešimai dėl galimų mokestinių pažeidimų nuomojant patalpas. Per 10 metų laikotarpį iš gyventojų viso gauta beveik 3,7 tūkst. pranešimų konkrečiai apie nelegalios būsto nuomos atvejus.

VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė teigia, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą. Gyventojas taip pat gali teikti apgyvendinimo paslaugas įsigijęs verslo liudijimus veikloms: „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“.

Nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima. „Verta paminėti, jog nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas su verslo liudijimu, kiekvienam nuomojamam objektui turi įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį“, - priduria S. Aliukonytė-Šnirienė.

Taip pat pažymėtina, kad, neįsigijus verslo liudijimo, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga taip pat gali būti teikiama ir gyventojams, ir juridiniams asmenims - tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d., reikia deklaruoti šias gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Verslo Liudijimas Ar GPM: Ką Pasirinkti?

Pasak A. Antanavičiaus, paprastai verslo liudijimas imamas tais atvejais, kai iš būsto nuomos gaunamos didesnės pajamos, o 15 proc. GPM pasirenka mokėti tie, kurių pajamos iš nuomos yra mažos. „Jeigu yra nuomojami pigesni būstai, gyventojui nėra būtina įsigyti verslo leidimą, jis gali pasirinkti mokėti gyventojo pajamų mokestį, kuris siekia 15 proc.“, - pažymi A. Antanavičius.

Kita vertus, nors atrodytų, kad nuomoti būstą legaliai yra paprasta ir nebrangu, NT brokerė Jolanta Petrauskaitė sako, jog NT savininkai vis tik įžvelgia legalios nuomos sistemos trūkumų. Pasak pašnekovės, būstų nuomotojams, ypač vyresnio amžiaus, sudėtinga internetu gauti verslo liudijimą būsto nuomai, o vėliau sunkumų kelia ir pajamų deklaracijos užpildymas, nesvarbu, ar gyventojas būsto nuomos veiklai turi verslo liudijimą, ar yra pasirinkęs metų pabaigoje mokėti 15 proc. GPM.

Taip pat NT brokerė pažymi, kad kai kuriems gyventojams, kurie nuomoja, pavyzdžiui, vieną butą už labai mažą kainą, mokesčiai valstybei yra per dideli. Vis dėlto, kaip informuoja VMI, žvelgiant į bendrą tendenciją, gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimais ar deklaruojančius pajamas iš nuomos, skaičius išlieka panašus ar nuosaikiai didėja. Nuo 2013 m. gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimu skaičius išaugo tris kartus.

„Žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, su verslo liudijimu veiklą vykdantys gyventojai deklaruoja didesnes pajamas iš nuomos. 2019 m. verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ įsigiję asmenys deklaravo 84 mln. eurų pajamų. Palyginimui, 2018 m. tą patį verslo liudijimą įsigiję gyventojai deklaravo beveik 85 mln. eurų pajamų, 2017 m. beveik 71 mln. eurų pajamų. Aktyvią gyventojų veiklą rodo ir iš NT nuomos gautų deklaruojamų pajamų suma.

2019 metais apie 58 tūkst. gyventojų deklaravo 178,5 mln. eurų pajamų, 2018 m. 56 tūkst. gyventojų deklaravo 177,1 mln. eurų pajamų, 2017 m. - 56 tūkst. gyventojų deklaravo 150 mln. eurų“, - statistika dalinasi VMI.

Pasak VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės S. Aliukonytės-Šnirienės, siekiant nustatyti galimus mokesčių vengimo atvejus, vertinama ne tik gyventojų mokesčių administratoriui pateikta informacija (pavyzdžiui, deklaracijų duomenys), trečiųjų šalių duomenys, bet ir informacija viešojoje erdvėje. Tikrinami ir ilgalaikės, ir trumpalaikės nuomos pasiūlymus dalijantys asmenys.

„Pernai atlikus būsto nuomos platformoje „Airbnb“ paslaugas siūlančių Lietuvos gyventojų veiklos analizę, smulkieji verslininkai papildomai deklaravo 261 tūkst. eurų pajamų bei 49 tūkst. eurų mokesčių. Remiantis atlikta analize, Lietuvoje internete, būsto nuomos platformoje „Airbnb“, šiais metais pateikta daugiau nei 4000 pasiūlymų“, - sako VMI atstovė ir priduria, kad institucija, atsižvelgdama į veiklos mastą, vertino tuos atvejus, kai vienas asmuo siūlė nuomotis po daugiau nei tris NT objektus (tokių gyventojų buvo 62).

Tikinama, kad išanalizavus pasiūlymus, VMI dėmesį patraukė 28 gyventojų veikla: 15 verslininkų atžvilgiu pradėta stebėsena, 19 mokesčių mokėtojų sulaukė operatyvių patikrinimų. Vienas dažniausiai nustatytų pažeidimų - iš nuomos verslo gautos pajamos neapskaitomos, t. y. gyventojai deklaruoja tik dalį gautų pajamų.

„VMI atlikus stebėsenos ir kontrolės veiksmus, 22 asmenys pateikė/patikslino deklaracijas ir papildomai deklaravo 261 tūkst. eurų pajamų už apgyvendinimo paslaugų teikimą bei 49 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių, iš kurių PVM sudarė - 34 tūkst. eurų, GPM - 15 tūkst. eurų. Trims asmenims dėl mokesčių administratoriui reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimų surašyti administracinių nusižengimų protokolai, taip pat vienas nutarimas dėl reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimų ir pažeidimų buhalterinėje apskaitoje“, - informuoja S. Aliukonytė-Šnirienė.

Populiariausios nuomos sutartys Lietuvoje

Statistika rodo, kad populiariausios yra butų nuomos sutartys. 2018 m. jų buvo įregistruota 3487, o iš viso užregistruotos 4344 nuomos sutartys. 2017 m. jų buvo 4238, o 2016 m. dar mažiau - 3814.

Būstą nuomojasi nelegaliai Lietuvoje, Registrų centro duomenimis, pastaraisiais metais per metus įregistruojama apie 6-7 tūkst. naujų būsto nuomos sutarčių, tačiau dalis jų yra išregistruojamos arba baigia galioti. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra įregistruota apie 30,7 tūkst. galiojančių būsto (butų ir gyvenamųjų namų) nuomos sutarčių. Prieš daugiau nei metus, t.y. 2019 m. sausio 1 d. jų buvo 26,8 tūkst., arba apie 15 proc. mažiau.

Kristina, sutikusi pasidalinti savo istorija, į šią išvardytą statistiką nėra įtraukta. Ji nuomojasi būstą nelegaliai. Pasak merginos, kol kas dėl to jai jokių problemų nekilo. „Tą butą nuomoju jau ne vienerius metus. Nors savininkas tiesiai šviesiai nėra pasakęs, kad nuoma yra nelegali, tačiau tai suprantu pati, kiekvieną mėnesį laukdama jo, kad jis pasiimtų nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius grynais pinigais. Arba jis atvažiuoja mums patogiu laiku, ar aš jam paduodu pinigus, važiuodama pro šalį“, - pasakoja Kristina.

Pasak pašnekovės, prieš atsikraustydama į šį būstą, ji paprašiusi sudaryti nuomos sutartį, kurioje abi šalys surašė, kokios yra nuomotojo ir nuomininko atsakomybės. „Sudarėme sutartį, surašėme, kokie baldai yra bute, kad savininkas yra atsakingas už jų nusidėvėjimą, įvardijome nuomos dydį. Kai užsiminiau, kad norėčiau sudaryti nuomos sutartį, savininkas sutriko, tada ir supratau, kad butas nuomojamas nelegaliai“, - sako mergina.

Paklausta, ar tuo metu nesuabejojo dėl savo pasirinkimo, Kristina tikina, kad abejonių nebuvo, nes ją viliojo patraukli būsto nuomos kaina: „Tada tai buvo geriausia kaina, nes kiti panašios būklės butai kainavo daug brangiau.“

Rizika Nuomojantis Nelegaliai

VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad žmonės, kurie nuomojasi būstą nelegaliai, vaikšto peilio ašmenimis. „Nuomininkui vienareikšmiškai geriau viską daryti oficialiai, nes tokiu atveju jis yra apsaugotas, kad savininkas jo lengvai neišprašys iš nuomojamo būsto, turės laikytis terminų apie įspėjimą dėl nuomos santykių nutraukimo ir nuomininkas turės gerokai daugiau laiko susirasti kitą būstą. Taip pat, turint nuomos sutartį, galima įsiregistruoti ir gyvenamąją vietą. Tai yra privalumas, ypač šeimoms su vaikais, nes galima registruoti vaikus į darželius ir mokyklas“, - komentuoja A. Antanavičius.

NT analitikas priduria, kad legali nuoma yra naudingesnė ir pačiam nuomotojui. Oficialiai nuomodamas būstą ir mokėdamas mokesčius, NT savininkas turi daugiau galios nuomininko atžvilgiu. „Jeigu nuomojama nelegaliai, nuomotojai rizikuoja, kad juridiškai nelabai turi kažkokių svertų prieš nuomininkus. Jeigu turtas bus sugadintas, jeigu bus paliktos skolos ir pan., teisybę surasti bus sudėtinga. Gali tekti prisipažinti, kad buvo vykdoma nelegali veikla ir pats nuomotojas įsispraudžia save į tokią situaciją, kad nemokėdamas mokesčių ir taip bandydamas sutaupyti, padidina riziką patirti nuostolių“, - sako A. Antanavičius.

Baudos Už Nelegalią Nuomą

Dažniausiai tokiais atvejais taikomos administracinės nuobaudos. Administracinės nuobaudos dydis priklauso nuo pažeidimo aplinkybių. Asmeniui gali būti paskirtas įspėjimas arba bauda nuo 57 iki 144 Eur, tačiau jei akivaizdžiai siekiama nuslėpti mokesčius, gali tekti sumokėti jau didesnę baudą - nuo 579 iki 1158 Eur.

Tuo tarpu jei mokesčių administratorius asmens, vengiančio mokėti privalomus mokesčius, veiksmuose neįžvelgs administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, tikėtina, jog sankcijų visiškai išvengti vis tiek nepavyks. Pagal jį, asmeniui, nedeklaravusiam nuomos pajamų ir nuo jų nemokėjusiam privalomo gyventojų pajamų mokesčio, gali būti skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos mokesčio sumos dydžio bauda.

„Šiuo atveju nuomotojus galima iš dalies nuraminti, kadangi mokestinių įstatymų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro jokios įtakos nuomos sutarties galiojimui ir nuomotojas turi tokias pat galimybes apginti pažeistas nuomotojo teises kaip ir sąžiningas mokesčių mokėtojas. Vadinasi, jis turi teisę reikalauti, kad nuomininkas atlygintų jo turtui padarytą žalą, prisiteisti nuomininko padarytus nuostolius ir t.t. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai tuo naudojasi nuomos sutarties sąlygas pažeidę nuomininkai. Žinodami, kad nuomotojai slepia iš nuomos gautas pajamas, jie dažnai tai naudoja kaip spaudimo priemonę prieš nuomotoją, kuriam tenka rinktis, ar veltis į konfliktą su nuomininku, ar susitaikyti su savo teisių pažeidimu”, - atkreipia dėmesį V.

Nuomos Sutarčių Registravimas Registrų Centre

Norint įregistruoti buto nuomos sutartį Registrų centre dažniausiai pakanka pateikti asmens tapatybės dokumentą ir sudarytą nuomos sutartį. Ši paslauga kainuoja nuo 2,90 euro iki 5,80 euro - priklauso nuo registravimo skubos. Tai yra vienintelis mokestis - mėnesio ar kitokio mokesčio išskyrus vienkartį nuomos sutarties registravimo mokestį nėra.

Remiantis Registrų centro duomenimis, per beveik 5 šių metų mėnesius užregistruota 1210 butų nuomos sutarčių. Pernai per tą patį laiką užregistruota 1381 sutartis, o užpernai - 1323.

Registrų centras, Nekilnojamojo turto registre registruodamas nuomos sutartis, jas diferencijuoja pagal gyvenamosios patalpos tipą.

Galimybių palyginimas: verslo liudijimas prieš GPM

Aritmetika paprasta. Jei Vilniaus mieste nuomojate vienam fiziniam asmeniui visus metus ir gaunate stabilias pajamas, didesnes, nei 4650 eurų (po 380 eur. per mėnesį), labiau apsimoka verslo liudijimas. Jei per metus iš nuomos gaunate mažiau, nei 4650 eurų pajamų, tada labiau apsimoka mokėti GPM.Panašiai ir su kitais didmiesčiais. Rajonuose verslo liudijimo nauda yra akivaizdi. Greičiausiai taip valstybė skatina provincijos žmones nuomoti legaliai.

Mokesčių tarifų palyginimas Lietuvoje:

tags: #butu #nuoma #nelegali