Butų perplanavimas, kaip ir bet kuris kitas statybos ar remonto projektas, gali susidurti su nenumatytomis išlaidomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip force majeure (nenugalima jėga) doktrina ir civilinės atsakomybės principai gali paveikti šias išlaidas ir kokie teisiniai aspektai yra svarbūs.
Sutarties Privalomumo Principas ir Jo Ribotumai
Civilinė teisė pripažįsta sutarties privalomumo principą (Pacta sunt servanda), kuris reiškia, kad teisėtai sudarytos ir galiojančios sutartys šalims turi įstatymo galią. Šis principas įtvirtintas tiek tarptautiniu mastu, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (LR CK). Tačiau sutarties privalomumo principas nėra absoliutus, ir šalys ne visada gali įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus dėl tam tikrų aplinkybių.
Būtent dėl šios priežasties civilinės teisės doktrinoje pripažįstama, kad egzistuoja aplinkybės, kurioms esant šalis gali nevykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, tai gali būti susiję su nenugalima jėga (force majeure), būtinuoju reikalingumu, nukentėjusiojo asmens veiksmais ar būtina gintis.
Nenugalima Jėga (Force Majeure): Samprata ir Požymiai
Kontinentinės teisės sistemos valstybėse, įskaitant Lietuvą, plačiai taikoma nenugalimos jėgos (force majeure) doktrina, kuri pateisina sutarties nevykdymą. Civilinės teisės teorijoje nenugalima jėga apibrėžiama kaip išorinė jėga, dėl kurios sutartį tampa neįmanoma įvykdyti. Ši sąvoka kilo iš romėnų teisės termino vis maior. Šiandieninę šios sąvokos išplitimą lėmė Prancūzijos teisės doktrina.
Nenugalima jėga gali būti suprantama dvejopai: siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme tai įvykis, nepriklausantis nuo žmogaus valios, pavyzdžiui, gamtinės stichijos. Plačiąja prasme tai apima ir žmogaus veiksmus, tokius kaip karai, sukilimai, riaušės, streikai, valdžios institucijų veiksmai ir panašiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nurodęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybėms priskirtini tam tikri gamtos reiškiniai, nepriklausantys nuo žmogaus valios, ir kiti įvykiai, kuriuose žmogus aktyviai dalyvauja.
LR CK 6.253 str. 2 d. apibrėžia nenugalimą jėgą kaip neišvengiamas ir skolininko nekontroliuojamas bei nepašalinamas aplinkybes, kurių nebuvo ir negalėjo būti numatyta.
Pagrindiniai nenugalimos jėgos požymiai:
- Nenumatomumas: Aplinkybė nebuvo numatyta ir protingai negalėjo būti numatyta iš anksto.
- Neišvengiamumas: Įvykio atsiradimas buvo objektyvus, o įvykio ir jo pasekmių pašalinimas nepriklausė nuo skolininko valios.
Taip pat svarbu, kad šalis nebūtų prisiėmusi tos aplinkybės ar jos pasekmių atsiradimo rizikos sutartyje.
Teisiniai Padariniai ir Atsakomybės Netaikymas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str. nurodo, kad nenugalima jėga yra pagrindas, kuriuo remiantis skolininkui civilinė atsakomybė netaikoma. 6.212 str. 1 d. teigia, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą.
Svarbu atskirti civilinės atsakomybės netaikymą nuo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymas yra platesnė sąvoka, apimanti visus atvejus, kai asmens civilinė atsakomybė apskritai negali atsirasti, pavyzdžiui, jei nėra priežastinio ryšio ar kaltės. Tuo tarpu atleidimas nuo civilinės atsakomybės reiškia, kad atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, pavyzdžiui, jei žalos atsiradimą lėmė ir paties nukentėjusiojo kaltė.
Taikant nenugalimos jėgos doktriną, tikslingiau vartoti civilinės atsakomybės netaikymo sąvoką.
Praktiniai Aspektai Taikant Force Majeure
Sprendžiant dėl force majeure doktrinos taikymo galimybės, būtina nustatyti, kad aplinkybės, dėl kurių negalima įvykdyti sutartinių prievolių, nebuvo numatytos sudarant sutartį. Teisės teoretikai sutaria, kad įvykis, kurį skolininkas galėjo prognozuoti, negali būti pripažintas nenugalimos jėgos aplinkybe.
Tačiau konstatuoti galimybę numatyti tam tikrą įvykį nėra taip paprasta. Sprendžiant šį klausimą, reikia išsiaiškinti, kokiu standartu vadovaujamasi analizuojant, ar konkretus asmuo turėjo įvykio numatymo galimybę, bei kokią įtaką nustatant nenumatomumo požymį lemia pati sutarties sudarymo bei vykdymo situacija.
Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad kiekvienas rūpestingas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos auginimo bei pardavimo, turi ir gali numatyti tam tikrus gamtos reiškinius. Tačiau ne visų valstybių praktika, priskiriant įvairius gamtos reiškinius nenugalimos jėgos aplinkybėms, yra vienoda.
Vokietijoje gamtos katastrofos priskiriamos prie aiškiausių nenugalimos jėgos aplinkybių pavyzdžių, teigiant, kad sutarties šalys oro akivaizdžiai negali įtakoti.
Kiti Teisės Aktai, Reglamentuojantys Force Majeure Lietuvoje
Be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, teisinius santykius, susijusius su nenugalima jėga, reglamentuoja ir kiti teisės aktai, tokie kaip Lietuvos Respublikos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas bei LR Vyriausybės nutarimai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad Vyriausybės nutarimai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymai nustato, ir jei jie prieštarauja kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos.
Laikinos ir Ilgalaikės Aplinkybės
Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti laikinos (trunkančios tik tam tikrą apibrėžtą laiką) ir ilgalaikės, kurių trukmės ir išnykimo laiko šalys negali numatyti. Pagal aplinkybių trukmę atsiranda skirtingi teisiniai padariniai. Pasibaigus laikinos aplinkybės poveikiui, šalis privalo toliau vykdyti sutartį.
Šalys gali numatyti tam tikrą laikotarpį, kurį turi trukti aplinkybės, kad jos būtų pripažįstamos laikina nenugalima jėga. Laikino pobūdžio aplinkybes gali konstatuoti ir teismas.
Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos
Vokietijos teismai, spręsdami klausimą, ar aplinkybę/įvykį pripažinti nenugalima jėga, reikalauja, kad aplinkybė įtakotų negalimumą įvykdyti sutartį visą jos galiojimo laiką ar bent ilgesnę jos dalį.
Išvados
Butų perplanavimo projektai gali susidurti su įvairiomis nenumatytomis išlaidomis, kurias gali lemti force majeure aplinkybės. Svarbu suprasti, kad nenugalimos jėgos doktrina ir civilinės atsakomybės principai gali turėti didelės įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Teisingas šių principų taikymas ir tinkamas rizikų valdymas gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių ir teisinių ginčų.
tags: #butu #perplanavimas #nenumatyta