Atidžiai stebime orą patalpose, saugome namų erdves nuo perteklinės drėgmės ir pelėsio. Pelėsis - tai grybelinės kilmės mikroorganizmas, kuris dauginasi drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Pelėsis dažniausiai atsiranda drėgnose, prastai vėdinamose vietose, tokiose kaip vonios kambariai, rūsiai ar net virtuvės. Jis auga ant įvairių paviršių - nuo medienos iki betono, net ir ant audinių.

Pelėsio Poveikis Ir Rizika
Drėgmė rūsyje nėra tik kosmetinė problema - jos pasekmės gali būti gerokai rimtesnės, nei iš pradžių atrodo. Nekontroliuojamas kondensatas sudaro puikias sąlygas pelėsiui ir grybeliui plisti, o juos išnaikinti sudėtinga ir dažnai brangu. Esant drėgmei patalpoje susidaro palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams - ypač pelėsio sporoms, kurios yra kenksmingos žmogaus sveikatai. Pelėsis išskiria nuodingas medžiagas, ypač pavojingas kvėpavimo takams. Pelėsis gali sukelti toksines organizmo reakcijas, skatinti uždegiminius procesus, sinusitą bei kitus negalavimus.
Jis itin pavojingas žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, turintiems alergijų ar silpnesnį imunitetą. Ilgainiui drėgmė pažeidžia apdailą, lubas, grindis ir sienas - tai mažina turto vertę ir gali lemti brangius remonto darbus ateityje. Ypač pažeidžiami rūsiai, kuriuose dėl prastos hidroizoliacijos ar ventiliacijos pelėsis įsitvirtina greitai ir plinta plačiai. Išsibalansavęs temperatūros ir drėgmės lygis rūsyje kenkia ten laikomiems daiktams - nuo sodo įrankių iki žiemos atsargų. Drėgna aplinka skatina mikroorganizmų dauginimąsi, kurie gali užteršti ar sugadinti laikomus produktus.
Pelėsis gali skatinti lėtinių kvėpavimo ligų atsiradimą bei iššaukti įvairias alergines reakcijas. Taip pat jis stipriai pažeidžia bei ardo medinius, plastikinius ir net betoninius paviršius. Kiekvienuose namuose galima rasti pelėsio sporų. Jos sklando ore ir atradusios tinkamą vietą prisitvirtina prie paviršių. Dažniausiai tai tampa namų konstrukcijos - sienos, lubos, grindys, bei kiti minkšti objektai kaip drabužiai arba baldai.
Pelėsio Atsiradimo Priežastys
Sėkmingai kovai su bet kokia problema svarbiausia yra identifikuoti jos atsiradimo priežastį. Jei rūsyje nėra natūralios oro cirkuliacijos, drėgmė užsilaiko, kaupiasi kondensatas ir ilgainiui atsiranda pelėsis. Taip pat gali padėti vėdinimo grotelės duryse ar langelyje. Jei tai nepadeda, verta pagalvoti apie mini ventiliatorių ar elektrinę ventiliacijos sistemą. Idealiausios sąlygos pelėsiui atsirasti yra kambario temperatūra ir 60-70 % drėgmės lygis. Perteklinė drėgmė dažniausiai atsiranda atvėsus orams, prasidėjus lietingam arba šaltajam metų sezonui. Pelėsio sporoms užtenka iki 2 parų kontakto su vandeniu, kad jis prigytų prie paviršių. Sumažinti nemalonaus namų svečio plitimą galima mažinant patalpų temperatūrą, tačiau visiškai jį panaikinti yra be galo sunku.
Dažniausiai tai sąlygoja klaidos, padarytos projektuojant patalpas arba statybų metu. Problemos dėl ventiliacijos arba jos nebuvimas. Pakilęs gruntinio vandens lygis. Didesnė rizika pavasarį ir rudenį. Drėgmės prasiskverbimas per plyšius iš dirvos. Norėdami tiksliai žinoti, kodėl jūsų rūsyje kaupiasi perteklinė drėgmė ar atsirado pelėsis, galite atlikti pelėsio ar drėgmės tyrimus. Jei rūsyje ant grindų kaupiasi balos, tikėtina, kad problema susijusi su pakilusiu gruntinio vandens lygiu. Ilgalaikis sprendimas - pamatų sandarinimas ir drenažo sistemos įrengimas aplink namą - tai jau reikalauja profesionalų pagalbos. Drėgmė iš žemės gali kyla rūsio sienomis, ypač jei jų hidroizoliacija prasta arba jos nebuvo išvis. Jei sienos įtrūkusios, užtaisykite jas hermetizuojančiais mišiniais.
Kaip Apsaugoti Sienas: Prevencinės Priemonės
Kalbant apie pelėsio prevenciją išskirtinis dėmesys turi būti skirtas sienoms. Kadangi dažniausiai drėgmė įsismelkia ir ilgiausiai džiūsta pastato konstrukcijose, tad ir pelėsis įprastai pirmiausia atsiranda pastato sienose bei jo kampuose. Jei grybelinių kolonijų pažeistus drabužius ir baldus galima išmesti, tai su sienomis to padaryti nepavyks. Kadangi pelėsis gali išgyventi be šilumos ir šviesos, būtina pasirūpinti, kad jis negautų pagrindinio gyvybės šaltinio - vandens.
- Drėgmės surinkėjai: Drėgmės surinkėjai yra efektyvi priemonė kovojant ir vykdant prevenciją prieš pelėsį. Kadangi drėgmės surinkėjas padeda užtikrinti komfortišką oro drėgmę žmogui ir nepalankias sąlygas pelėsio atsiradimui, juo rekomenduojama pradėti naudotis dar prieš atsirandant pirmiesiems grybelinių kolonijų požymiams. Šiuo atveju drėgmės surinkėjas padeda užkirsti kelią pelėsio atsiradimui naujose vietose. Tik panaikinus vandenį ir švariai nuvalius paviršius galima išvengti pelėsio problemos masto. Jis į save traukia drėgną patalpų orą. Jo vėsinimo metu įrenginyje susidaro kondensatas, kuris kaupiamas vandens bakelyje. O išsausėjęs oras yra išpučiamas atgal į patalpas.
- Vėdinimas: Todėl reguliariai atidarant langus arba duris į patalpas patenka šviežias ir švarus oras, o į lauką pasišalina dalis užteršto oro. Tai vienas iš būdų prisidėti prie drėgmės surinkėjo efektyvumo. Kuo mažiau yra drėgmės sukūrimo šaltinių, tuo sausesnis bus oras, drėgmės surinkėjui reikės mažiau energijos bei laiko palaikant tinkamą oro mikroklimatą.
- Papildomos funkcijos: Pavyzdžiui, papildoma įrenginio funkcija drabužių džiovinimui gali greitai išdžiovinti sušlapusią aprangą ar avalynę. Ją bus galima dėvėti jau kitą dieną vietoj to, kad tai stovėtų spintoje arba kabėtų ant radiatorių ir didintų drėgmės lygį patalpose. Taip pat drėgmės surinkėjas padeda greičiau išdžiūti patalpoje pakabintiems skalbiniams. Tai labai svarbu tiek prevencijai, tiek jau atsiradus pelėsiui, kuris nemėgsta švarių ir sausų paviršių. Tokia aplinka nėra tinkama pelėsio gyvavimui, todėl būtina reguliariai valyti stipriai sušlapusias patalpų sienas, ypač vonios kambaryje.
- Priežiūra: Efektyviam drėgmės surinkėjo veikimui būtina jį reguliariai prižiūrėti. Rekomenduojama laiku keisti prisipildžiusį vandens bakelį, periodiškai jį išvalyti bei dezinfekuoti. Drėgmės valytuvai gali turėti papildomus filtrus, kurie valo patalpų orą. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai. Vienkartinius reikia reguliariai keisti, o daugkartinius - išplauti.
- Valdymas: Papildomos drėgmės surinkėjo funkcijos leidžia įrenginį pritaikyti prie individualių poreikių, o jo valdymas tampa ypač lengvas. Naujos kartos drėgmės surinkėjus galima valdyti nuotoliu arba mobiliuoju telefonu, o visą informaciją matyti programėlėje. Pati geriausia kova su pelėsiu - prevencija.
Pelėsio Šalinimo Būdai
Jeigu drėgmė rūsyje jau pradėjo kelti rūpesčių, bet situacija dar nėra kritinė, verta pasidomėti, kaip panaikinti drėgmę ir pelėsį rūsyje paprastomis priemonėmis. Pirmiausia galite išbandyti liaudiškas priemones nuo pelėsio: pelėsio naikinimą actu, valgomąja soda, ūkiniu muilu, eteriniu arbatmedžio aliejumi, vandenilio peroksidu. Naudokite drėgmės surinkėjus - tiek elektrinius oro sausintuvus, tiek adsorbcines priemones (specialias druskas, granules ar silikagelį). Minėtos priemonės gali būti veiksmingos, jei pelėsis rūsyje pastebėtas anksti, o pažeistas plotas nedidelis. Tačiau jei pelėsio yra daug (pvz., daugiau nei 1 kv. m), būtina naudoti stipresnes priemones ir kreiptis į specialistus.
Išsiaiškinus ir neutralizavus šio ligas sukeliančio grybo šaltinį, jau galima imtis naikinimo. Valyti pelėsį galima dviem būdais: naudojant specialiai tam sukurtas arba pasitelkiant pas daugelį buityje nesunkiai randamas namines priemones.
Naminės Priemonės:
- Actas: Viena tokių priemonių - actas. Tai nestipri etano rūgštis, turinti puikių valymo savybių. Nors actas ir pasižymi aitriu kvapu, tinkamai jį naudojant, pavojus sveikatai tikrai neatsiras. Užpurkškite acto ant probleminės vietos ir papildomai įtrinkite ir pašveiskite ją kempine. Bent valandai apleiskite valytą patalpą ir leiskite actui imtis savo darbo. Sugrįžę, nuplaukite valytą vietą paprastu vandeniu ir gerai išvėdinkite patalpą. Norint tikrai įsitikinti, kad pelėsis nesugrįš, šį procesą vertėtų pakartoti bent dar 2-3 kartus per mėnesį.
- Geriamoji soda: Kovai su pelėsiu kuo puikiausiai galima pasitelkti ir geriamąją sodą, kuri yra švelniai abrazyvinė, todėl ypatingai gerai veikia šveičiant pelėsio likučius. Naudoti sodą ypač tinka tokiose vietose kaip vonia ar virtuvė, kur tarp plytelių siūlių, net ir išnaikinus pelėsį, gali pasilikti dėmės. Sumaišykite geriamąją sodą su vandeniu, gautą mišinį užtepkite ant šepetėlio ar kempinės ir tiesiog gerai įtrinkite paviršių. Vėliau nuplaukite viską vandeniu arba dar geriau - baltu actu, kad pašalintumėte nuosėdas, kurias palieka soda.
- Vandenilio peroksidas: Dar vienas natūralus pelėsio priešas - vandenilio peroksidas. Tai nenuodingas ir kvėpavimo takų neerzinantis cheminis junginys. Patariama naudoti 3 proc. vandenilio tirpalą, kurį nesunkiai galima įsigyti vaistinėse. Tiesiog užtepkite ar užpurkškite jo tiesiai ant pažeistų paviršių ir palikite mažiausiai 10 min., o tada nuvalykite pelėsį. Nors vandenilio peroksidas veiksmingai šalina pelėsį nuo daugelio paviršių, jis pasižymi ir balinamuoju efektu, tad atsargiai naudokite šią priemonę valydami audinius.
- Baliklis: Nors ir nenatūrali, tačiau namuose tikrai nesunkiai randama pelėsio valymo priemonė - baliklis. Dėl savo veikliosios medžiagos (natrio hipochlorito), baliklis yra lygiavertis varžovas pelėsiui. Balikliu tinka valyti vonios kambario plyteles, stiklą, grindis, tačiau reikėtų vengti lengvai pažeidžiamų paviršių ir daiktų, nes šis balinamuoju poveikiu pasižymintis baliklis gali sugadinti paviršių. Nereikia pamirši, kad baliklis išskiria aitrius ir nuodingus garus bei kenkia rankų odai, todėl prieš imdamiesi darbo, pasirūpinkite savo saugumu: įsitikinkite, kad valomoji patalpa gerai vėdinama, mūvėkite gumines pirštines.
Specialios Priemonės:
Visgi, jei jūsų namuose įsiveisęs pelėsis pasirodė per „kietas riešutėlis“ paprastoms buitinėms priemonės - laikas imtis sunkiosios artilerijos. Naudodami specialias antiseptines priemones, kurių nesunkiai įsigysite statybinių medžiagų parduotuvėje, paskelbsite karą pelėsiui. Nors tokių priemonių yra gana daug ir skirtingų, veiksmingiausia iš jų - antiseptinis gruntas, kuris ne tik padeda atsikratyti pelėsio, bet ir atlieka apsauginę funkciją - neleidžia pelėsiui sugrįžti. Naudojant antiseptinį gruntą prireiks kur kas daugiau darbo, tačiau rezultatai taip pat nenuvils. Gruntas yra skiedžiamas su vandeniu iki reikiamos koncentracijos ir tolygiai tepamas ant nugramdyto, nuvalyto ir sauso lubų, sienų ar grindų paviršiaus. Išdžiuvus mišiniui, galite imtis dažymo, tapetavimo ir kitų paviršiaus atstatymo darbų.
Rinkoje yra daugybė priemonių, skirtų kovai su pelėsiu ir grybeliais:
- Įprastas baliklis: Sumaišykite 1 dalį baliklio su 3 dalimis vandens. Užpurkškite mišinį ant užkrėsto paviršiaus, palikite 10-15 minučių ir nuvalykite šluoste.
- Actas: Neskiestą actą supilkite į purškimo buteliuką ir užpurkškite ant užkrėstų vietų. Leiskite veikti bent valandą, tada nuvalykite paviršių.
- Soda: Sumaišykite šaukštą sodos su vandeniu ir šią pastą užtepkite ant pelėsiu užkrėsto paviršiaus.
- Arbatmedžio aliejus: 2 arbatinius šaukštelius arbatmedžio aliejaus sumaišykite su 2 puodeliais vandens ir užpurkškite ant pelėsio.
- Vandenilio peroksidas: Naudokite 3% vandenilio peroksidą ir užpurkškite jį tiesiai ant pelėsio.
Speciali Danga "BioRid"
Yra daug būdų apsaugoti pastatus nuo pelėsio. Siekiant išvengti jo atsiradimo kur kas lengviau padengti sienas, lubas ar kitus konstrukcijos elementus specialia danga nei vėliau juos keisti. Tai iš tiesų geriausias būdas, jei danga labai gerai išgarina drėgmę. Funkcinė vandens pagrindu gaminama danga „BioRid“ skirta drėgmei šalinti išlaikant paviršių sausą. Apsaugos nuo pelėsio mechanizmas paremtas mikrosporose vykstančiais fizikiniais procesais. Vykstant kondensacijai ši danga kaupia vandenį, o kai paviršiaus temperatūra pakyla aukščiau rasos taško, drėgmė išgaruoja. Dėl mikroporų technologijos drėgmė išgarinama žymiai veiksmingiau nei esant lygiam paviršiui. Pavyzdžiui, vieno dangos „BioRid“ kvadratinio metro (maždaug 1 mm storio sluoksnio) santykinis paviršius yra didesnis 12000 kartų, tai prilygsta maždaug dviejų futbolo aikščių dydžiui.

Kad patalpų paviršiai būtų švarūs ir gražiai atrodytų, kompanija „Tikkurila“ savo vartotojams siūlo sistemą „BioRid“:
- Valymo priemonė TIKKURILA „BioWash“ itin veiksmingai šalina pelėsį ir dumblius. Jis tinka naujiems bei anksčiau dažytiems betono, tinko, plytų ir metalo paviršiams. Sumaišykite priemonę su vandeniu santykiu 1:2 ir naudokite jį paviršiams valyti bei paruošti dažyti prieš padengiant juos danga „BioRid“ ar„BioRid Spray“ arba gruntu „ProSeal“.
- TIKKURILA „ProSeal“ yra skaidrus gruntas, gaminamas vandens pagrindu. Jį rekomenduojama naudoti akytiems ir drėgmę sugeriantiems paviršiams apdoroti prieš padengiant juos danga „BioRid“ arba „BioRid Spray“.
Svarbūs Patarimai
- Šalinkite drėgmės šaltinius: Reikėtų atidžiai stebėti, ar namuose nėra vandens pratekėjimų iš vamzdžių, kriauklės, vonios, tualeto ar stogo. Radus problemą - būtina ją sutvarkyti, nes to nepadarius, net ir išnaikintas pelėsis vėliau sugrįš.
- Oro drėgnumas: Mokslo duomenys sako, kad geriausias santykinis oro drėgnumas patalpose yra apie 40-45 proc. Mes toleruojame ir dar yra gerai, jeigu galime išlaikyti santykinį drėgnumą nuo 40 iki 60 proc.
- Vėdinimas: Jeigu yra mechaninė ventiliacija, tai ją bent jau reikia įjungti. Kai kurie turi įsirengę ventiliacijos kanalų angose ventiliatorius, jie turėtų būti įjungiami, kai patalpoje yra žmogus. Jeigu ventiliatoriaus nėra, vis dėlto reikia langus atidaryti ir per kelias minutes išvėdinti patalpą.

Atminkite, kad net ir sėkmingas pelėsio pašalinimas neduos ilgalaikio rezultato, jei nebus pašalinta jį sukėlusi priežastis (dažniausiai tai perteklinė drėgmė rūsyje).