Šiauliai tarpukariu buvo antras miestas po Kauno ir natūralu, kad jo veide matome tos svarbos išraišką. Pasak muziejininkės, tarpukario modernizmo architektūra formuoja centrinės miesto dalies vaizdą, yra svarbus kraštovaizdžio komponentas, architektūrinė dominantė.
Šiaulių modernizmo pradžia - K. Reisono laikotarpis. Pasak muziejininkės, Šiaulių tarpukario raida trimis svarbiausiais vardais pažymėta: Karolis Reisonas (1894-1981), Vladas Bitė (1901-1969), Steponas Stulginskis (1908-1995). S. Stulginskio likimu dar per mažai domėtasi, o V. Bitei ir K. K.
Vlado Bitės indėlis į Šiaulių architektūrą
Veržlus V. Bitės dešimtmetis 1930-1939 m. Aušros alėjoje prasidėjo naujas modernus, vakarietiškus standartus atitinkantis gyvenimas. Aušros al. ir Dvaro gatvės kampe V. Bitė suprojektavo Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmus. Išsiskiriantis pastatas - Lietuvos tautininkų sąjungos namai Aušros al. 21. Pratęsus Aušros al. 1932 m. pastatyti pradžios mokyklos ir „Aušros“ muziejaus rūmai (Aušros al. 47).
Išliko V. Bitės projektuoti vaikų sanatorijų pastatai Pageluvyje ir Rėkyvoje (dabar įsikūrusi mokykla). Iki šiol miestą puošia vienas išraiškingiausių V. Bitės suprojektuotų pastatų - Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe. Dinamiška fasadų simetrišką kompoziciją kuria ritmiškas horizontalus nedidelių stačiakampių langų eilių ir ryškus vertikalus tarplangių skaidymas.
V. Bitei išvykus, nuo 1938 iki 1940 miesto planavimą perėmė Steponas Stulginskis. Per tokį trumpą laiką daug pastatų nespėta pastatyti, bet yra išlikusių, kurie liudija savitą architekto braižą. Vienas iš jų - „Santarvės“ mokykla (dab. „Dagilėlio“ dainavimo mokykla) Vytauto g., kitas - ligoninė Varpo gatvėje (vėliau poliklinika, dabar Sveikatos biuras ir dienos stacionaras), keletas individualių namų.
Modernizmo architektūros bruožai
Moderniosios architektūros eksterjerui būdingas plokščias horizontalumas, lenktos formos, statūs kampai, vertikalios briaunos. Ritmas ir proporcijos tapo svarbiausiu estetiniu matu, fasadai pagyvinti prasminiais simboliais bei ornamentais. Pritaikytos naujos medžiagos - geležis, stiklas, betonas. Modernizmo architektūros pastatuose dažni kampiniai įėjimais ir langai, naudotas itin kokybiškas tinkas, daug dėmesio skiriama vidaus erdvių išplanavimui.
Šiauliuose tarpukariu buvo pastatyta daug visaverčiam miesto gyvenimui reikalingų modernizmo architektūros pastatų. Tai solidūs administraciniai pastatai ir įvairios visuomeninės paskirties įstaigos: apskrities savivaldybė, apygardos teismo rūmai, pradžios mokykla ir muziejaus pastatas, dramos teatras, centrinis paštas ir kt.
Šiaulių archyvo istorija ir dokumentai
Virginijus Nekrašas, Šiaulių regioniniame valstybės archyve dirbantis mentorius, pasitinka paslaptingame pastate Vilniaus gatvėje. Čia apsilankyti gali ir kiti interesantai, tik dokumentai iš saugyklų su asmens duomenimis ne visus pasieks. „Mūsų archyvas dabar daugiausia apima sovietinį laikotarpį, nors seniau mes turėjome XVI a. dokumentų (1568 m.).
V. Nekrašas pasakoja, kad pokariu archyvas buvo NKVD patalpose, dabartinio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rūsy, vėliau - buvusio Šiaulių pedagoginio instituto rūsy, o 1961 m. archyvas įkurtas naujame pastate Vilniaus g. 2005-2007 m. vykdyta pastato rekonstrukcija, pristatytas 4 aukštas ir priestatas vidiniame kieme.
Šiauliuose saugomi sovietmečio dokumentai liks ateities kartoms, nors ir buvo siūlymų, juos suskaitmeninus, originalus išmesti. V. Nekrašas skaičiuoja, kad, skaitmeninant vien jau sukauptus 400 tūkst. bylų, užtruktų ne vieną dešimtmetį. Viena byla vidutiniškai turi 100 lapų, kai kurie prirašyti abiejose pusėse, iš viso būtų apie 70 mln. lapų, vaizdų, kuriuos dar reikia aprašyti.
Šiuo metu archyve turbūt vieni vertingiausių yra tarpukario vykdomųjų komitetų dokumentai, tremtinių turto konfiskavimo aktai, mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos, o labiausiai gaila į Vilnių iškeliavusių XVI-XX a. pr.
Archyvo mentorius nuogąstauja, kad neaišku, kiek ilgai bus išsaugoti elektroniniai dokumentai. „Dabartiniu metu įstaigose, perduodančiose dokumentus archyvui, popierinių dokumentų kiekis tolygiai mažėja - juos keičia skaitmeniniai (elektroniniai ADOC formato) dokumentai, nors dar kartais kyla problemų dėl jų autentiškumo: kvalifikuotų elektroninių parašų, laiko žymų“.
Švelnus melas - jau tarpukaryje aikštė perplanuota, kad atitiktų modernaus miesto poreikius. Pagal išplanavimą ji prilygo Kauno ir kitų Europos miestų aikštėms, tai matome senose nuotraukose. Buvo pasiektas ir socialinis efektas, ten užvirė kasdieniškas miestiečių gyvenimas.
K. Reisonas kūrė Kauno modernizmo veidą. Kanalizacijos specialistas V. Bitė - Vilniaus požeminę infrastruktūrą. Tai daug pasako apie Šiaulius prikėlusias asmenybes. Higiena, sanitarija neatskiriama nuo modernumo. V. Bitė pradėjo Šiauliuose sisteminius vandens ir nuotekų planavimus.
Architektūra eksponuoja tarpukario miesto gyvenimo kokybę, komunalinio ūkio modernumą. Be abejo, kai kurie pastatai šiek tiek keitėsi, perdažant niveliavosi, bet detalių kaita nėra didelis praradimas.
Tarpukario modernizmo palikimas yra didžiulis įpareigojimas nesunaikinti, išsaugoti, kad tie, kas gyvens po mūsų, miesto istorija galėtų pasidžiaugti gyvai, o ne iš knygų iliustracijų.
Žmonės leido laisvalaikį, sėdėjo ant suoliukų, mėgavosi fontanėliu, kuris buvo neseniai nugriautų „Saulės diskų“ („Centukų“) vietoje. Įtakos turėjo aplink esantys prekybiniai paviljonai, įvairios paslaugos. Buvo didžiulė trauka tos vietos, tikrai centrinė miesto aikštė.
XX a. pradžios skonis. Tarpukario modernizmas Šiauliuose
tags: #buves #v #bites #projektuotas #gyvenamasis #namas