Vilniaus „Žalgirio“ stadionas - tai daugiau nei tik sporto arena. Tai - istorijos, prisiminimų ir emocijų kupina vieta, menanti įvairius laikus ir įvykius.
Šiame straipsnyje panagrinėsime stadiono istoriją nuo jo ištakų iki pat uždarymo ir aptarsime jo reikšmę Lietuvos futbolui bei visuomenei.
Buvęs Žalgirio stadionas 2010 metais. Šaltinis: Vikipedija
Stadiono ištakos ir pavadinimų kaita
Stadiono istorija prasidėjo dar XX a. tarpukariu, kai dabartinio stadiono vietoje buvo įkurtas Piromonto stadionas. 1921 m. pradėtos stadiono statybos Piromonte, o 1922 m., dar nebaigus statybų, jis buvo atidarytas (iškilmėse dalyvavo maršalas Juzefas Pilsudskis).
Atidarymo rungtynes žaidė dvi karių sporto komandos. Stadione vykdavo futbolo ir lengvosios atletikos varžybos, 1936 m. Iki II pasaulinio karo stadionas vadinosi Piromonto stadionu.
Po karo, 1948 m., stadionas buvo pervadintas į Respublikinį stadioną, vėliau - į Centrinį stadioną ir Spartako stadioną. Nuo 1962 m. jis tapo Centriniu „Žalgirio“ stadionu, o sovietmečiu - LTSR Valstybiniu stadionu.
Tokia pavadinimų kaita atspindi politines ir socialines permainas, vykusiais Lietuvoje.
Stadiono statybos ir rekonstrukcijos
1941 m. pradėti Vilniaus stadiono statybos projektavimo darbai, nors Vilniaus centrinis (Piromonto) stadionas minimas dar 1941 m. gegužės 25 d. Per II pasaulinį karą stadionas nukentėjo į jį nukritus bomboms. Stadionas pradėtas statyti iš karto po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir pastatytas 1948 m.
Iš pradžių jis vadinosi „Spartako“ (respublikinis, vėliau - centrinis), nuo 1962 m. 1949-1950 stadionas vokiečių karo belaisvių rekonstruotas (architektas baltarusis V. Anikinas), įrengta apie 15 000 vietų žiūrovams, vėliau jis tapo sporto komplekso dalimi: 1955 šalia pastatyta didelė sporto salė ir atviras baseinas, 1957 - Vilniaus „Žalgirio“ uždaras plaukimo baseinas, 1971 - Vilniaus koncertų ir sporto rūmai.
Svarbūs įvykiai ir rungtynės
1950 m. liepos 21 d. stadionas atidarytas kaip Vilniaus centrinis stadionas, kuriame buvo 15 000 sėdimųjų vietų. Tą dieną I lygos varžybose Spartakas Vilnius įveikė Dzerzinec Celabinsk komandą 10-2. Vilniaus „Žalgirio“ stadiònas (1940-1947 Vìlniaus miẽsto stadiònas, 1948-1954 Valstýbinis stadiònas, 1955-1962 „Spartako“ respublikìnis stadiònas), atidarytas 1950 07 21.
1950 07 23 įvyko pirmos rungtynės rekonstruotame stadione: Vilniaus Spartako (vėliau Žalgirio, įkurta 1947) futbolo komanda laimėjo SSRS B klasės pirmenybių rungtynes (10:2) su Čeliabinsko Dzeržinec ekipa. 1956 07 23 per rungtynes Lietuva-Kinija (0:1) buvo 18 000 žiūrovų.
1962 09 13 pirmą kartą per rungtynes (2 kėlinyje) su Leningrado komanda Zenit stadione sužibo aikštės apšvietimo prožektoriai, 1966 pabaigoje sumontuota (tuo metu viena moderniausių) vengriška švieslentė. Iki 1990 stadione Vilniaus Žalgirio futbolo komanda žaidė visas (žaidžiamas namuose) SSRS čempionato rungtynes.
1997 stadione sumontuotos plastikinės kėdės. 2004 10 13 Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė paskutinį mačą stadione žaidė (0:0) su Ispanijos rinktine. Nuo 2005 stadione žaidžiamos futbolo nacionalinių lygų rungtynės.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę stadione žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą ir tarptautinės futbolo rungtynės pradėtos rengti S. Dariaus ir S. Girėno stadione Kaune.
„Žalgirio“ debiutas UEFA Čempionų lygoje
Vilniaus „Žalgirio“ debiutas UEFA Čempionų lygoje įvyko 1992 metų rugsėjo 16 dieną Eindhoveno „Philips Stadion“ arenoje. Tai buvo sunkūs laikai mūsų klubui, nes po sprendimo 1990 metų pavasarį visiems laikams pasitraukti iš Tarybų Sąjungos čempionato „Žalgirį“ palaipsniui paliko geriausi futbolininkai, kurie pradėjo žaisti užsienio klubuose.
Deja, tų rungtynių nerodė Lietuvos televizija, todėl žalgiriečių debiuto nematėme. Sužinojome iš žinių laidos, kad jis buvo skaudžiai pralaimėtas 0:6. Ypač siautėjo Juulis Ellermanas, įmušęs tris įvarčius. Štai tie žalgiriečiai, kurie dalyvavo pirmosiose rungtynėse: Darius Spetyla, Tomas Žiukas, Tomas Žvirgždauskas, Virginijus Baltušnikas, Ramūnas Stonkus, Eimantas Poderis, Viačeslavas Sukristovas, Andrėjus Tereškinas, Aidas Preikšaitis, Aurelijus Skarbalius, Ričardas Zdančius (komandos kapitonas).
Antrasis kartas UEFA Čempionų lygoje
Antrą kartą UEFA Čempionų lygoje „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000 metų sezone. Pirmos rungtynės - 1999 metų liepos 14 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Žalgiriečiai, kuriuos tuo metu treniravo Kęstutis Latoža, žaidė geriau, daugiau puolė.
Vilniečių komandos lyderiai broliai Steško pelnė po įvartį: pirmojo kėlinio pabaigoje įvartį įmušė Igoris, baigiantis rungtynėms - Artūras.
Trečiasis startas Čempionų lygoje
Trečiojo starto Čempionų lygoje „Žalgiriui“ teko laukti 15 metų. Sustiprėjęs ir vėl tapęs aiškiu lyderiu Lietuvoje „Žalgiris“ sugrįžo į Čempionų lygą 2014 metų liepos 15 dieną Zagrebo „Maksimir“ stadione.
Stadiono reikšmė ir uždarymas
„Žalgirio“ stadionas buvo svarbus ne tik kaip sporto arena, bet ir kaip kultūros bei socialinio gyvenimo centras. Jame vyko ne tik futbolo varžybos, bet ir įvairūs koncertai, renginiai bei šventės. Stadionas buvo tapęs neatsiejama Vilniaus miesto dalimi ir svarbia vieta daugeliui Lietuvos gyventojų. 2007 m. tai buvo didžiausias šalies stadionas.
2011 m. stadionas buvo uždarytas. Buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau visų tam keliamų reikalavimų jis neatitinka.
Ateities planai ir dabartinė situacija
2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) planavo jį griauti ir statyti toje vietoje naują rajoną. Tačiau šiuo sprendimu pastaruoju metu abejojama. 2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner“, kuri stadiono vietoje planuoja gyvenamųjų butų ir ofisų statybą.
2016 m. liepos 5 d.
Žalgirio stadionas GRIAUNAMAS / Stadium demolition
Prisiminimai ir emocijos
Senasis „Žalgirio“ stadionas gyvas daugelio sirgalių prisiminimuose. Vieni prisimena čempioniškas „Žalgirio“ kovas sovietmečiu, kiti - pirmąsias rungtynes atkūrus Nepriklausomybę, treti - įspūdingus koncertus ir renginius. Stadionas buvo vieta, kur gimė daugybė emocijų, aistrų ir prisiminimų, kurie išliks ilgam.
Kaip teigia vienas aistringas sirgalius: „Kiek žiūrovų tilpdavo senajame (dabar nebeegzistuojančiame, jau tik patyrusių sirgalių sapnuose gyvame) „Žalgirio“ stadione, nežinia. Vienur rašyta, kad 20 000, kitur sakyta, kad 18 000 (pavyzdžiui, stadiono diktorius iškilmingu balsu minėjo šį skaičių, kai „Žalgiris“ buvo ąžuolų vainikais iškilmingai sveikinamas su 1969 metų sezono pogrupio varžybų pergalinga pabaiga).
Iš tiesų prisigrūsdavo žymiai daugiau. Pavyzdžiui, 1969 metų gegužės 21 dieną vykusiose Vilnius „Žalgirio“ stadione TSRS taurės 1/16 dalies rungtynėse su Maskvos CASK (Centriniu armijos sporto klubu) jų buvo bent 25 000, nes buvo užsėsti visi praėjimai tarp sektorių, gausybė žmonių stovėjo tribūnų viršuje. Nesimatė ne tik laisvos sėdimos vietos, bet ir laisvo plotelio. Buvo nuostabi futbolo šventė. Mačiau ją, prasmukau be bilieto (buvau dar vienuolikos metų berniukas).“
Teritorijos Istorija ir Pokyčiai
1951 metais pastatytas „Žalgirio“ stadionas atviras žiūrovams tiek futbolo rungtynių, tiek koncertų, Dainų šventės metu buvo iki 2011 metų. Nugriautas jis buvo 2016-ųjų vasarą.
„Hanner“ iš Šiaulių banko už 41 milijoną eurų 2015 metų balandį įsigijo teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių. Ši teritorija, kartu su joje esančiais pastatais, Šiaulių bankui atiteko bankrutavus Ūkio bankui. Šiaulių bankas viešo konkurso būdu, kuriame dalyvavo 30 Lietuvos ir užsienio investuotojų pardavė šį objektą ir gautus pinigus panaudojo Ūkio banko indėlių kompensavimui.
Šalia Neries pakrantės esanti Rinktinės gatvė dabar išgyvena tikrą renesansą - buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje esantys namai pastatyti itin patrauklioje vietoje, aplink kuriuos kuriasi nauji verslo centrai, viešbučiai.
Didžiulė teritorija, kažkada futbolo sirgalių meka, jau nė iš tolo neprimena sovietmečiu statyto stadiono ir jo prieigų. „Courtyard by Marriott“ viešbutis čia atidarytas daugiau nei prieš metus, pirmasis verslo centras „Business Stadium West“ gegužę.
Nauja Viešoji Erdvė
„Šalia šių dviejų pastatų suformuota pėsčiųjų promenada, einanti lygiagrečiai Rinktinės gatvės. (…) Planuodami „Business Stadium“, norėjome sukurti kvartalą, atvirą ne tik verslui, bet ir miestui. Pėsčiųjų promenada yra vienas pagrindinių akcentų - tai visiems vilniečiams ir miesto svečiams prieinama viešoji erdvė su vandens kaskadomis, įspūdingu apšvietimu, želdiniais ir poilsio zonomis. Unikalią promenados architektūrą kūrė pasaulyje pripažinta kraštovaizdžio architektūros studija „Martha Schwartz Partners“. Į promenadą ir kitas viešąsias kvartalo erdves „Hanner“ investuoja apie 2 mln. eurų“, - 15min sakė UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Ši erdvė - lyg savotiška duoklė miestui, planuota rengiant bendrą teritorijos projektą, kai A.Avulis pareiškė, kad stadiono čia tikrai nebus. Tai bendrovės valdybos pirmininkas dar kartą patvirtino prieš metus kalbėdamas su BNS - nors teritorijų planavimo dokumentai buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje numatė futbolo areną, jos statyti neketinta.
Investicijos ir Ateities Planai
Šiaulių bankas 2015 metų gegužę apleisto Vilniaus „Žalgirio“ stadiono kompleksą ir teritoriją aplink jį už 41 mln. eurų pardavė „Hanner“ įmonei „Promola“. Čia planuojama sukurti naują gyvenamųjų pastatų, verslo ir administravimo centrą, investicijos į kurį sieks apie 200 mln. eurų.
Be jau esančių pastatų „Hanner“ teritorijoje šiuo metu auga „Business Stadium North“ verslo centras, surengtas architektūrinis konkursas ir dar vienam - „Business Stadium North East“. Taip pat rytinėje teritorijos dalyje plėtojamas daugiabučių projektas „Centro rezidencija“ - šiuo metu jau pastatytas pirmasis etapas, statomi antrasis ir trečiasis.
Iš viso gyvenamąją kvartalo dalį sudarys 8 namai, kuriuose bus įrengta 424 butai. Visoje teritorijoje planuojami dar keli verslo centrai. Be to, numatyta didelė, maždaug 10 tūkst. kv. m ploto, aikštė, kuri papildys promenadą ir taps viso kvartalo centru. Tai žadėtoji erdvė, priminsianti stadioną.
Būsto įperkamumas Vilniuje
Bendrovė išanalizavo, kokius butus dviejuose šiuo metu plėtojamuose projektuose gali įsigyti vienas arba du asmenys, uždirbantys vidutinį atlyginimą Vilniaus mieste. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje į rankas ši suma buvo 846 eurai.
Šnipiškėse esančiame projekte , kurio vidutinė kvadrato kaina siekia 1774 eurus, vienas asmuo, uždirbantis vidutinę algą, gali įsigyti iki 35 kv. m butą, kurio kaina - iki 62 tūkst. eurų. Dviejų vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima šiame projekte gali įsigyti iki 70 kv. m butą, kurio kaina - iki 124 tūkst. eurų.
Tokia šeima taip pat gali įsigyti iki 50 kv. m butą buvusioje „Žalgirio stadiono“ teritorijoje plėtojamame projekte, esančiame visai arti sostinės senamiesčio. Šiame projekte vidutinė 1 kv. m kaina siekia 2556 eurus, o tokio dydžio butas kainuoja apie 128 tūkst. eurų.
| Projektas | Vidutinė 1 kv. m kaina (eurais) | Vieno asmens, uždirbančio vid. algą, įperkamas plotas (kv. m) | Dviejų asmenų, uždirbančių vid. algą, įperkamas plotas (kv. m) |
|---|---|---|---|
| Šnipiškės | 1774 | 35 | 70 |
| Buvęs „Žalgirio stadionas“ | 2556 | - | 50 |
Kontroversijos ir teisiniai ginčai
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nutraukia valstybinės žemės sklypo, kuriame buvo griaunamas Vilniaus „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma įmone „Hanner“, kuri šioje teritorijoje stato 20 mln. eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei šiemet planuoja pradėti verslo centro statybą.
Visos investicijos į 8 hektarų teritoriją, iš kurių 6 ha sklypo nuomos sutartis nutraukta, turėjo siekti apie 200 mln. eurų.
Žalgirio stadionas: kokį jį prisimena rinktinės žaidėjai?
Lietuvos futbolo istorijos ir statistikos rinkėjas Gediminas Kalinauskas į Žalgirio stadioną žiūri per futbolo gerbėjų prizmę: „Tai seniausias stadionas Lietuvoje, šventa vieta futbolo gerbėjams“. Pasak pašnekovo, tuomet Žalgirio stadiono vietoje buvo įrengta aikštė su suoliukais žiūrovams stebėti varžybas.
Dabartinis stadiono pastatas, pasak pašnekovo, buvo pradėtas statyti 1948-1949 m. sovietų Lietuvos dešimtmečiui paminėti. Stadionas tapo valstybiniu.