Vilniaus rajone, šalia Avižienių miško, įsikūrusi sodyba "Medeina" išsiskiria savo grožiu ir natūralios gamtos artumu. Šeimininkai Asta ir Andrius Terės sukūrė jaukią ir menišką aplinką, kurioje harmoningai dera gamta ir žmogaus rankų darbas. Asta, įgijusi porceliano dekoratorės specialybę, savo menišką sielą įdeda į kiekvieną sodybos kampelį, pradedant nuo namo interjero ir baigiant aplinkos formavimu.
Vilniaus rajonas, kuriame įsikūrusi sodyba "Medeina"
Sodybos kūrimo istorija ir aplinka
"Sodyboje gyvename jau devinti metai. Man, kaip meniškos sielos žmogui, dar įsigyjant sklypą iškart krito į akis ši vieta, tuo metu ir sugalvojau, ką noriu matyti pro būsimo namo langus", - apie pirmus įspūdžius pasakojo Asta, užsimindama, kad kūrė ne tik kiemo erdvės planus, bet ir patį namą. - Pirmiausia pradėjau nuo to, kur ir kokie kambariai bus ir kas pro jų langus turės matytis. Labai dėkinga sklypo padėtis: šiaurinėje pusėje kaimynai, kurių praktiškai nematau, o pietinėje - mūsų namo fasadinė pusė. Norėjau, kad langai atsivertų į kalną, mišką, į tolį. Iškart nusprendžiau, kad terasa bus vakarinėje pusėje.
Naujame sklype Asta ir Andrius rado tik didelį medį, daugiakamienę blindę, nors ir ją tuometis šeimininkas buvo pasišovęs nupjauti. „Teko įkalbėti, kad sklypo pardavėjas to medžio neliestų. Tiesa, jis buvo nepatogioje vietoje, ant sklypo ribos, bet vis vien norėjome, kad liktų. Per laiką jis dar gerokai ūgtelėjo ir dabar atlieka itin svarbią funkciją - meta šešėlį terasai.
„Patarimas visiems - nebijokite sodinti aukštų medžių. Ir ne tik dėl šešėlio. Aukštesni medžiai sodybai suteikia tūrio, praplečia erdvę aukščio sąskaita. Na, o akiai paglostyti šioje vietoje Asta pastatė vazoninių augalų: „Jau keletą metų esu susižavėjusi rožėmis, panorau, kad jos mane suptų ir terasoje. Terasa buvo puiki vieta tokiai erdvei sukurti, nes joje leidžiame daug laiko. Bet ne visoms rožių veislėms tokios sąlygos patiko. Joms vazonuose rekomenduojama kasmet atnaujinti žemę, dažniau lieti ir tręšti. Vis dar ieškau, bet jau pasiteisino kai kurios veislės - jos gerai laiko žiedą, dažnai žydi ir gražiai atrodo.
Rožėmis terasą sodybos šeimininkė puošia dvejus metus. Gerų patarimų, kaip jas prižiūrėti vazonuose, ji rado žymiojo anglų rožininko Davido Austino atstovo vaizdo įrašuose: „Jis augalą iš vazono išima, šiek tiek apkarpo ilgas šaknis, ir persodina į naują, specialiai rožėms paruošą gruntą didesniame vazone. Po tokios procedūros rožės vėl klesti visą sezoną.
Pernai dalį rožių žiemoti Asta nešė į šiltnamį, likusias - į nešildomą garažą. Bet pastebėjo, kad laikomos šiltnamyje anksti ir gausiai pradėjo leisti atžalas, netruko išsprogti lapeliai. Kai baigėsi šalnos ir išnešė į lauką, rožės jau buvo visiškai sulapojusios. Tuo metu, žinoma, atrodė gražiai, tačiau jos buvo lepesnės nei grunte augančios, jas labiau puolė ligos ir kenkėjai, tad teko panaudoti ir cheminių priemonių. Iš viso sodyboje auga apie 40 rožių veislių. Nors didele žinove Asta savęs nevadina, tačiau nuolat gilinasi ir domisi rožių priežiūros naujovėmis.
Daugelis patyrusių rožininkų, pasak jos, pataria šiuos augalus genėti pavasarį, leidžiant rožėms baigti savo sezoną ramiai vegetuojant. Remdamasi asmenine patirtimi, A. Terė pataria geriau žiemą rožes pridengti, tada jos lengviau peržiemoja, o pavasarį atidengus matosi, kurias apšalusias šakas reikia nukirpti ar visai išgenėti.
„Visus dekoratyvinius augalus, kuriuos reikia, geniu pavasarį, o rudenį palieku tokius, kokie yra. Specialistai rekomenduoja rudenį ir lapus palikti nenuskintus - tada rožės ir kiti augalai natūraliai pabaigia vegetuoti, pereina į ramybės periodą, - žiniomis dalijosi Asta. - Kai augalas pats numeta lapus, juos surenku, gruntą aplinkui dezinfekuoju, jeigu reikia, papildau nauju.
Nepakanka tik suplanuoti, kur sklype bus inžineriniai įrenginiai, pastatai, sodas, daržas ar želdiniai, sunkiausias etapas - sumanymus įgyvendinti. Šiai problemai spręsti Asta turi dar vieną patarimą: „Kai nuėjau į želdinių kursus, galvoje jau turėjau idėjų, bet pasisekė sutikti puikią specialistę Ingę Auželienę, kuri tiesiai šviesiai pasakė, kad planuojant erdves reikia gerai suprasti, kas ir kur yra sklype, kokį galutinį vaizdą nori jame matyti. Gerai įsiminiau jos žodžius. Be to, kartais, kai vis tik apninka begalinis noras dar kažkur prisodinti augalų, šiek tiek pristabdo ir vyras (juokiasi).
Pašnekovė pasakojo, išmokusi dar vieną taisyklę: paradinėje sodybos zonoje neturi būti daug dėmesį traukiančių augalų. „Pradžioje prie namo buvau pasodinusi magnoliją, dar kažką, bet kursai apie apželdinimą laiku sudėliojo viską į vietas ir supratau, kad magnolija yra netinkamoje vietoje, per arti namo, tad iškasiau ir perkėliau kitur. Įsigijusi sklypą šeima rado paliktas dideles akmenų krūvas, dalį jų panaudojo sklype. Bet juos įkomponuoti reikia mokėti, tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, pripažįsta Asta.
Palei tvorą pirmais metais buvo pasodintos kalninės pušys. „Tujų toje vietoje neplanavau rinktis, nes būtų atrodžiusios kaip invaziniai augalai, nenatūraliai. Želdynus komponavau taip, kad kuo natūraliau įsilietų į sodybą supančią aplinką. Dėl laiko stokos renkuosi daugiamečius augalus.
Prieš keletą metų ji susižavėjo hortenzijomis, dabar augina apie 40 krūmų šluotelinių, kai kurių net po keletą. Mylimiausios tos, kurios ilgiau išlieka baltos, pasakoji ji. Tai ‘Lime Light‘, ‘Polar Bear‘, ‘Skyfall‘, ‘Tardiva‘, ‘Floribunda‘. „Jos sukuria labai puošnų vaizdą. Šalia derinau įvairius žolinius augalus, tik papildančius jas ir traukiančius akį, - pasakojo pašnekovė.
Aplink namus sodybos šeimininkė suformavo keletą želdynų, augalus derindama pagal spalvas. Ūkinėje namo pusėje šalia šiltnamio ilgą laiką buvo tik veja, tačiau pievelės centre buvo iškastas vandens gręžinys. Žinia, kyšantis mėlynas vandentiekio vamzdis estetinio vaizdo nesukūrė ir jį teko kažkuo užmaskuoti, paslėpti augalais.
Ji puslankiu pasodino kelias hortenzijas, o iš priekio - augalų juostą, kurioje susodino visas geltonas sodyboje augusias ir dovanų gautas gėles. „Buvau pasodinusi ir mėlynų gėlių, pentinių, net ieškojau specialiai mėlynų tulpių, geltonų narcizų, bet greitai šitos idėjos atsisakiau (mėlynų tulpių vis tik nebūna, jos pražysta alyvine spalva), - tęsė pasakojimą apie kūrybinį procesą pašnekovė. - Pojūčiai man sakė, kad šalia geltonos labiau derės alyvinės-violetinės spalvos žiedai, todėl pasodinau kelias rožes ir bene vienintelių vienmečių gėlių, kurių kasmet neatsisakau - Patagoninių verbenų ir, beje, alyvinių tulpių ‘Blue Parrot‘, alyvinių dekoratyvinių česnakų (Allium) ‘Christophi‘ bei geltonų pavasarį žydinčių narcizų.
Fasadinėje sklypo pusėje buvo suprojektuoti nuotekų įrenginiai, jiems pridengti atsirado nuostabi augalų salelė, kuri kasmet plėtėsi augalais. Jos viduryje aukštyn stiebiasi gana egzotinis, iš Kinijos kilęs medis - Mandžiūrijos aralija. „Ji mėgėja „keliauti“ ūgliais, tad netruko greta pagrindinio stiebo išlysti dar pora - palikau visus.
„Šioje saloje auga jau turbūt koks geras pusšimtis augalų, - skaičiuoja ji. - Kad vieta atrodytų estetiškai ir anksti pavasarį, pasodinau slenkančią karpažolę, dengiančią visą pažemę, pačiame centre sodinau veigelės krūmą, tūrio želdynui suteikia ir margalapė sedula baltai-žaliais lapeliais. Žiemą vasarą žaliuoja keturi priekyje pasodinti buksmedžiai, pridengiantys įrenginių dangčius visą sezoną. Vėliau juos užstoja soruolės, bet metamas šešėlis jiems labai patinka. Priekyje auga dvi žemaūgės pušelės ‘Mops‘. Iš kitos pusės pavasarį sužydi tulpės, vėliau bijūnai - kol soruolės ir hortenzijos dar neatžėlusios, bijūnų žiedai gražiai prasišviečia., vėliau skleidžiasi ir lelijos. Tarp augalų įterpiau kelis akmenis, papyliau natūralios spalvos spygliuočių mulčio.
Ši salelė labai dinamiška, augalai keičia vieni kitus, pridengia arba papildo, o svarbiausia paslepia tai, kas akiai būtų nelabai gražu. Peržydėjus bijūnams, salelės centre pradeda žydėti rožė ‘Bonica‘, tuo metu pradeda lįsti žoliniai augalai, intensyviai žalios spalvos Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha) atželia anksčiausiai.
„Rinkausi švelnesnės rausvos, alyvinės spalvos augalus. Bet pažvelgusi į bendrą vaizdą, nepasakyčiau, kad ši salelė labai spalvinga, kiek ryškiau matoma žydint bijūnams, vėliau astilbėms, o paskui vis tik dominuoja balti hortenzijų žiedynai ir įvairūs žali atspalviai, tik rudenį labiau išryškėja rausvesni hortenzijų potėpiai“, - sakė A. Ryškesnių spalvų sodybai suteikia rožės, bet jos ne sutelktos, o įterptos įvairiose želdynų vietose tarp kitų augalų, prie pergolės, paradinėje namo pusėje šalia visžalių augalų, terasoje vazonuose.
Tarp želdinių įterptos rožės labai pasiteisino, nes pradeda žydėti gana anksti, iškart po bijūnų, o kai kurios net kartu su jais. Kai nužydi rožės, žydi kiti augalai: flioksai, katžolės, lelijos ir nuolat kažkas kitas traukia akį. Nors gėlynai, sodas ir daržas puoselėjami atskirose zonose, ryškių jas skiriančių linijų sodyboje nepamatytume.
„Daržiukas ir šiltnamis iškilo ant sklypo pakraštyje esančio šlaituko - tarsi ant podiumo, - šypsosi A. Terė. - Šalia šiltnamio pasodinau rudbekijų, ėžiuolių, budlėją, įvairių žolinių augalų. Jie gražiai pridengė statinį, iš toliau matosi tik trikampis stogas. O daržiuko zonoje sumeistravome pakeltų lysvių, sukalėme jas iš nuo namo statybų atlikusių storų balkių. O tarp šių lysvių įrengėme medinius takelius, panašius į pajūryje vedančius per kopas. Ir beveik nieko nekainavo, nes atliko daug trumpų lentų atraižų nuo terasos! Labai patinka nueiti sausu takeliu nusiskinti salotų ir grįžti ruošti pusryčių, kad ir koks oras būtų, nesušlampi ir neišsipurvini apavo. Ir kas tik neauga šiose lysvėse! Ten ir salotos, krapai, braškės, morkos, burokėliai, ir paprikos kuo puikiausiai sunoksta. Į šiltnamį netilpę keli pomidorai taip pat atsidūrė lysvėse. Net gėlės jose auga - specialių daigyklų joms nėra, tad stiebiasi tarp daržovių.
„Šiltnamyje takelio eilute susodintos ankstyvosios braškės - jau gegužę valgome uogas“, - pasidžiaugė Asta. Šiemet itin pradžiuginusios vynuogės (užderėjo kaip niekad!), raizgosi ant segmentinės tvoros ir ties įėjimu pastatytos arkos. „Visada maniau, kad esu prasta vynuogių augintoja, bet pasirodo, pirmus trejus-ketverius metus jos ir neduoda derliaus ar labai mažą, - ne tik į želdynų, bet ir į sodininkystės pasaulį panirusi Asta neslepia, kad vis dar mokosi. - Bet jau išmokau genėti ir šiemet tokio gausaus derliaus sulaukiau! Itin skanios veislės ‘Gailiūno šasla‘ uogos, nepaprastai saldžios, tik šiemet supratau, koks tikrasis jų skonis. Tai - viena geriausių Antano Gailiūno išvestų veislių. Pumpurai pabunda gana vėlai, tad nebaisios pavasarinės šalnos, o sunoksta rugsėjo pradžioje. Šeimai patiko ir raudonoji desertinė vynuogė ‘Palanga’, nors pirmosios skonis žymiai saldesnis. ‘Palangos‘ uogos ir kekės užauga labai didelės, gražios. Tik mėlynoji vynuogė ‘Juodupė‘ nors ankstyva, deja, nuvylė, nes uogos smulkios ir daug kauliukų.
Kadangi vynuogės mėgsta saulę, jas pašnekovė pasodino prie segmentinės tvoros, kur gauna ir rytinės, ir pietinės, ir vakarinės saulės. Astos sode puikiai jaučiasi ir vaisius nokina turkiška figa: „Nusipirkusi pasodinau ją į didelį vazoną, išleido gražių lapelių ir netruko užmegzti vaisių - pirmais metais net 10! Jie spėjo prinokti ir jau tris suvalgėme, buvo labai saldžios. Vazonas su augalu visą vasarą stovėjo pietinėje pusėje, užuovėjoje prie namo, matyt, todėl vaisiai sunoko.
Jau septynerius metus sode auga azijinė kriaušė - tikrai nedažna lietuviško sodo viešnia. Šiemet užderėjo itin gausus labai sultingų ir saldžių vaisių derlius. Šią veislę verta auginti ne tik dėl išskirtinio skonio, obuolius primenančių kriaušių, bet ir dėl to, kad vėsiame sandėliuke, pasak A. Terės, jos išsilaiko iki pat pavasario, vos ne kaip žieminiai obuoliai, neprarasdamos nei sultingumo, nei saldumo. Kriaušės prisirpsta rudenį, tad tenka nuskinti baigiančias nokti, kol neužklupo šalnos. Vaisiai ant šakų laikosi taip tvirtai, kad beveik visus nuskina, labai nedaug nukrečia vėjas.
Viena įspūdingiausių Astos ir Andriaus sodybos vieta - nedidelis, tarp visžalių augalų mėlynuojantis baseinėlis. Pati idėja sodybos šeimininkams kilo spontaniškai. Toje vietoje lyginant sklypo paviršių, atsirado dauba, joje vis užsilaikydavo vanduo, tad buvo nuspręsta įrengti baseinėlį. Iškasus negilią duobę, vos metro gylio, ji greitai iki viršaus užsipildė vandeniu - kilo grėsmė, kad jis ims tekėti kiemo pusėn. „Aplink baseinėlį pradžioje technika sukilojo didelių akmenų. Tada aplink suformavome šlaituką, akmen...
Vaikų vasaros stovyklos žirgyne
Sodyboje taip pat organizuojamos vaikų vasaros stovyklos žirgyne. Jaunuosius raitelius kviečiame dalį vasaros turiningai praleisti žirgų ir bendraminčių draugijoje. Stovyklos metu intensyviai tobulinsime jojimo įgūdžius bei gilinsime žinias žirgininkystės ir žirginio sporto srityse.
Atidžiai suplanavome stovyklos programą, siekiant kuo geriau subalansuoti kasdienes jojimo treniruotes ir kitas fiziškai aktyvias veiklas su vasariškomis pramogomis bei kokybišku poilsiu. Stovyklos dienos užsiėmimai, taip pat edukaciniai užsiėmimai bei stovyklos uždarymo parodomoji programa vyks žirgyne „Laisvalaikio Žirgai”, kuris yra įsikūręs nuostabios gamtos pašonėje, Vilniaus rajone, vos už 10 km (12 min. kelio automobiliu) nuo Vilniaus miesto ribos.
Žirgyne įrengtas uždaras jojimo maniežas, didelė apšviesta lauko jojimo aikštelė, persirengimo ir poilsio kambarys, sanitarinis mazgas su šaltu ir karštu vandeniu (praustuvė, dušas, tualetas). Stovyklautojai bus apgyvendinami naujai įrengtoje kaimo turizmo sodyboje, esančioje netoli žirgyno. Čia vyks ir stovyklos ryto bei vakaro užsiėmimai, maudynės baseine po atviru dangumi, poilsis pirtyje ir šiltame kubile.
Sodyboje įrengta itin erdvi svetainė su židiniu, stilinga virtuvė, vonios kambarys (praustuvė, dušas, tualetas, šaltas ir karštas vanduo), 20 miegamų vietų, lauko baseinas, pirtis, kubilas, terasa ir pavėsinė. Stovyklautojai su stovyklos vadovių palyda iš sodybos į žirgyną ir iš žirgyno į sodybą keliaus pėščiomis.
Jaunatviška ir energinga stovyklos vadovių komanda turi praktinės patirties organizuojant ir vykdant vaikų stovyklas žirgyne bei jojimo treniruotes vaikams. Visi stovyklos programą tiesiogiai vykdantys bei stovyklą administruojantys darbuotojai reguliariai tikrinasi sveikatą, yra nepriekaištingos reputacijos, taip pat yra išklausę privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (PP), privalomojo higienos įgūdžių mokymo bendrąją programą (HB) ir privalomojo higienos įgūdžių mokymo specialiąją programą (H1).
Aprangą reikėtų rinktis atsižvelgiant į pasirinktos stovyklos pamainos dienomis prognozuojamus orus. 2025 metais suplanuotos keturios vaikų vasaros stovyklos žirgyne pamainos, kurios vyks birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Visos stovyklos pamainos prasidės pirmadieniais, o pasibaigs penktadieniais. Stovyklautoją į stovyklą galite užregistruoti užpildę registracijos formą. Pasirinkite norimą stovyklos pamainą ir nurodykite stovyklautojo bei už jį atsakingo asmens duomenis. Pateikę registracijos formą, joje nurodytu el. pašto adresu gausite laišką su instrukcijomis, kaip apmokėti stovyklos kainą.
Vaikų vasaros stovykla žirgyne - puiki galimybė turiningai praleisti laiką
Vaikų vasaros stovyklų žirgyne pamainos 2025 metais:
| Mėnuo | Diena | Maitinimas |
|---|---|---|
| Birželis | Pirmadienis - Penktadienis | 5 k. |
| Liepa | Pirmadienis - Penktadienis | 5 k. |
| Rugpjūtis | Pirmadienis - Penktadienis | 5 k. |
Atsiliepimai ir saugumo klausimai
Deja, ne visi atsiliepimai apie sodybos apylinkes yra teigiami. Vienas kaimynas, Algimantas Blažys, pasakoja apie incidentus, susijusius su netoliese esančia šaudykla "Medeina".
Maždaug už puskilometrio nuo jos gyvenantis Algimantas Blažys pasakoja, jog tokia kaimynystė jam nekliuvusi iki incidento praėjusią vasarą. Į kiemą atskriejusi kulka pramušė pavėsinės stogą. A. „Niekada negaliu būti tikras, ar atskriejusi kulka nepataikys į namo stogą arba man į kaktą. A. „Ėjau tikėdamasis, kad problema bus išspręsta ir daugiau tokių staigmenų savo kieme nesulauksiu. Pavėsinės stogą galiu pasikeisti, bet mano kakta - nemetalinė“, - kalbėjo A.
Šįkart apie nemalonų radinį A. „Niekada negaliu būti tikras, ar atskriejusi kulka nepataikys į namo stogą arba man į kaktą. Draugai ironizuoja, kad pas mane į svečius galima atvykti tik su neperšaunama liemene ir šalmu. Policija aiškinasi, kaip galėjo atsitikti, kad šioje šaudykloje, kur treniruojasi ir patys pareigūnai, paleistos kulkos pasiekė už pusės kilometro esančią sodybą. A. A. Blažio pranešimą ėmęsi tirti pareigūnai kaip įkalčius paėmė tris namo kieme rastus šovinius.
Ne taip seniai šaudykloje pradėti rengti ir mergvakariai, bernvakariai, gimtadieniai bei kitos šventės. „Dar vasarą su savininku kalbėjau, kad įrengtų vaizdo kameras, jog būtų galima atsekti, kas tų taisyklių nesilaiko. Kodėl dėl kitų neatsakingumo turiu kasdien rizikuoti savo gyvybe ir turtu“, - teigė A. Tačiau A. „Neprašau atlyginti nuostolių, tenoriu savo kieme jaustis saugus. Jei pagalbos nesulauksiu ir iš policijos, neatmetu galimybės savo teises ginti ir teisme“, - ryžtingai nusiteikęs A. Vos už puskilometrio įsikūrusiems šaudyklos kaimynams baisu net ir į savo kiemą išeiti.
Nekalbus buvo ir vienas iš šaudyklos „Medeina“ savininkų Petras Abukevičius. „Dabar vyksta tyrimas, kol kas negaliu komentuoti. Patys neįsivaizduojame, kaip taip galėjo atsitikti, kad paleista kulka įveiktų visus apsauginius pylimus. Devynių milimetrų kulka net negalėtų atskristi iki to žmogaus sodybos. Patys policijos pareigūnai šaudo mūsų šaudykloje, jie taip pat tvirtina, kad neįmanoma, jog kulka taip toli nuskrietų. Net rikošetu atšokusi kulka nenuskris pusės kilometro“, - kalbėjo P.
Įtarimus, kad galbūt galėjo būti nesilaikoma taisyklių, šaudyklos savininkas griežtai atmeta. „Reikia suprasti, kad ginklai - pavojingas reikalas. Šaudykla tikrai ne ta vieta, kur būtų galima nesilaikyti taisyklių. Kad kulka pasiektų šio asmens sodybą, reikėtų šauti ne į taikinį, o kažkur visai į šoną. Mes ir patys labai laukiame policijos tyrimo išvadų. Gal paaiškės, kad reikės aukštinti pylimus ar imtis kitų saugos priemonių“, - teigė P.