Ekskursijos į buvusio prezidento Janukovyčiaus apartamentus: kelionė į Mežigorę

Ar išgirstos kalbos apie pigias kainas Ukrainoje, ar noras MB parodyti Kijevą ir patikrinti, kas ten pasikeitė, bet kažkas įjungė mano galvoje mygtuką, kad reikia ten skristi. Sugalvota - suplanuota!

Iš Lietuvos į Kijevą galima skristi su Wizzair ir Ukrainos tarptautinėmis avialinijomis (UIA). Pasirinkome ukrainietiškas, nes su jomis labai patogu sutilpti į normalų savaitgalį, nuskristi anksti šeštadienį ir grįžti sekmadienį vakare. Vasarą kainos nedžiugina, prieš porą mėnesių nusipirkome bilietus Vilnius-Kijevas-Vilnius po 89 eur žmogui. Užsakėme štai šiuos apartamentus už 36 eur Kijevo centre. Nuorodoje galima pamatyti keli apartamentus, jie visi tame pačiame name, mūsiškiai buvo dvivietė studija.

Šeštadienio naktį apie 3.30 pajudėjome iš Kėdainių, 8.30 jau leidomės Kijeve. Oro uoste pasiėmėme nemokamą žemėlapį, išsikeitėme šiek tiek eurų į grivinas (1 eur - 28UAH). Panašus kursas ir mieste. Oro uoste buvo daug savo paslaugas teikiančių taksistų, siūlančių už 15 eur nuvežti į miestą. Na jau ne... Mes nuėjome prie Skybus stotelės, kur nuvažiuoti iki centro žmogui kainuoja 80 UAH (apie 2,7 eur) arba 50 UAH iki Kharkivska metro stotelės, o tada metro už 4 UAH (apie 10 euro centų) iki bet kur. Autobusas dar nesiruošė važiuoti, užtat prie mūsų atskubėjo nelegalus taksistas ir pasiūlė pavežti už 250 grivinų iki centro. Tarėme ne, mes važiuosime už tik už 200! Netaksistas šiek tiek paliūdėjo, bet sutiko.

Pirmiausia nuvažiavome į Pečiorų lavrą (Києво-Печерська лавра). Vienuolyno atsiradimo pradžia tapo 1051 metai. apsigyveno ant kalvos šlaito iškastame urve. kiti vienuoliai, kurie ėmė plėsti urvus. Intensyvūs statymo darbai prasidėjo XI amžiuje. mokslininkų, dailininkų čia gyveno ir dirbo. pradėti pastato rekonstrukcijos darbai. ansamblis suformuotas XVIII a. viduryje. siekė beveik 30 hektarų. Į teritoriją įėjimas 25 grivinos (nepilnas euras), mes pirkome kartu su ekskursija už 80 grivinų (2,5 eur). Kai susirinko grupelė norinčiųjų, gidas paklausė, ar visi supranta ukrainietiškai. Ekskursija truko apie 3 valandas, gidas pasitaikė tikras entuziastas ir labai artistiškas, užtat laikas labai greitai prabėgo.

Į visas sąsajas su Lietuva gidas atkreipdavo mūsų dėmesį, o Dalios Grybauskaitės vardą ir pavardę ne tik jis, bet ir kiti kalbinti ukrainiečiai tarė itin pagarbiai. Vienuolyno teritorijoje veikia kelios teminės parodos, mes už papildomą mokestį nuėjome pažiūrėti mikrominiatiūrų parodos. Nusileidome į žemesniąją vienuolyno dalį, nuo kurios ir prasidėjo visa istorija. Ėjome į urvus, ten ilsisi vienuolių mumijos, yra koplytėlės. Tarp jų buvo ir legendinio (aš galvojau, kad mistinio?) herojaus - Iljos Muromiečio mumija. Šiek tiek klaustrofobiška vieta... Ir apšvietimo ten nebuvo, visi vaikščiojo su žvakutėmis rankose, tad būkite atsargūs.

Atsisveikinę su gidu pasijutome labai išalkę, kava su ledais mūsų nepasotino, tai užsukom į tokią, kaip čia pasakius, valgyklą. Vienuolyno teritorijoje buvo kavos automatų, gėrimų, vandens, bet pavalgyti tik ta viena vietelė. Sugrįžome kažkur į visiškus sovietinius laikus... Pikta virėja-maisto dalintoja, kasininkė su baltu chalatu ir skarele, valytoja, padėklus prašluostanti mazgote ir choruotu vandeniu, ir meniu, užrašytas ranka nelabai įskaitomu šriftu ant popiergalio :))) O aptarnavimo greitis toks, kad gali įtarti įstaigą dalyvaujant kokiam nors lėtojo aptarnavimo konkurse :) Vis tik pavalgiau už 1,5 eur skystokų barščių ir keptos skumbrės su bulvėmis.

Išėję iš vienuolyno sėdome į autobusiuką-mikriuką, pavažiavome iki metro, išlipę dar gatvėje nuostabiausių trešnių po 2,5 eur / kg nusipirkome, o tada metro patraukėme iki Maidano aikštės (metro bilietėlis 4 grivinos - apie 10euro centų! Apartamentai tikrai geri, bet šauniausia - vaizdas iš balkono. Ten , kur aikštės nuotraukoje matosi stikliniai kupolai ir vitrinos, tai - po visa aikšte esančio prekybos centro ''stogai''. Ten ir į maisto prekių parduotuvę ėjome, o vėliau pigiai pavakarieniavome tokiam ale Lido - Puzata hata. Taigi, po vienuolyno nuovargis mus užspaudė, snustelėjome valandėlę ir vėl į trasą.

Kitą rytą ofise pridavėme raktus ir palikome kuprines. Mūsų antros dienos planas buvo nuvažiuoti apžiūrėti buvusio ir pabėgusio Ukrainos prezidento V. Janukovičiaus vilą, o grįžus dar greitai aplėkti kitus centre esančius objektus. Janukovičiaus vila yra Mežigorije miestelyje-kaimelyje už Kijevo.

Namuose buvau susižiūrėjusi, kad reiktų metro važiuoti iki sustojimo Heroiv Dnipra (už 4 grivinas) ir toliau su mikriuku (už 30-40 grivinų) arba autobusu nr. 792 (už 7 grivinas) iki Mežigorije. Mes už dyką važiuoti norėjome, bet pagalvojome, kad geriau pataupysime laiką ir sutikome su ofiso darbuotojo pasiūlymu važiuoti nuo Maidano taksi. Šaunusis darbuotojas iškvietė mums taksi su iš karto suderinta kaina - 144 grivinomis (4,5 eur). Nuvažiavome per 30 min kažin kiek labai daug kilometrų labai poniškai, tuo pačiu ir su taksistu aptarėme Europos sąjungos ir emigracijos pliusus ir minusus. Dar pasiaiškinome, kuo skiriasi lietuviai, latviai ir estai, nes vyresni ukrainiečiai visus mus, deja, senu papratimu vadina Pribaltika. Šitą dalyką mes irgi išaiškinome.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius Mežigorėje apsigyveno neatsitiktinai, čia ir iki jo gyveno ar vasarojo kiti garsūs sovietų valdžios atstovai. Tik Janukovičius čia pasistatė naujus medinius rūmus, iš jau neegzistuojančios firmos išsinuomojo baisulinę teritoriją 99 metams, pristatė daugybę visokiausių prabangių statinių, prikasė tvenkinių, įrengė mini zoosodą, augino karves ir fazanus maistui, turėjo šunides su daugybę kilmingų šunų, puoselėjo parką. Idėjų turbūt sėmėsi lankydamas Rusijos carų rūmus ir parkus ir savo fantazijos neribojo. Visą teritoriją anksčiau prižiūrėjo 1500 darbuotojų, dabar likę 150. Rezidencija šiuo metu lyg ir niekam nepriklauso, nes Janukovičius pabėgęs. Firma, kuriai priklausė žemė, nebeegzistuoja, tad vilą išlaiko čia besilankantys turistai.

Taigi, atvažiavę nusipirkome bilietus po 120 grivinų (4 eur) už įėjimą į teritoriją. Kioske sėdėjusi darbuotoja buvo labai nedraugiška, paklausus, kaip patekti į pagrindinę vilą tik iškišo vizitinę su gidės telefonu. Internete buvau paskaičius, kad geriausia nuomotis dviratį, nes teritorija labai didelė. Iš karto pasakysiu, kad jūs taip nedarykite, negaiškite laiko veltui, nebent labai mėgstate važinėtis dviračiu ir turite marias laiko. Geriau tiesiai keliaukite pro vartus, ten lauks golfo mašinėlės su vairuotojais-gidais. Jie nuveš ir papasakos (gal tik rusiškai, nesu tikra) iki Putino namelio, garažų su didžiule antikvarinių mašinų kolekcija, iki laivo restorano, ir parveš. Paskui pasikvieskite tą gidą už 200 grivinų ir nueikite į vilą.

Mes gi pasivažinėjome iki Putino namelio, laivo restorano, garažų (jie už papildomą mokestį, tačiau aplankyti būtina), zoo, šunidžių. Į šunides nėjom, nes vėl reikėjo mokėti ir laukti gido. Tada grįžę pridavėme dviračius (buvo galima išeiti ir grįžti į teritoriją), apžiūrėjome parką, pirtį su gidu už 50 grivinų bei prisiklausėme daug įdomaus apie Janukovičiaus neribotą fantaziją ir užmojus.

Grįžome atgal irgi su taksi. Sunduk Pub - prie pat Maidano. Šauni aplinka, skanus maistas. Ukrainietiški barščiai su pampuškomis :) Nuostabūs!

Privalgę atsiėmėme kuprines ir apsižiūrėjome, kad laiko iki skrydžio turime ne kažin kiek. Nuo Maidano su metro pavažiavome iki Kharkivska sustojimo, ten stoja Skybus. Bet laikas labai spaudė, o autobuso dar nebuvo, tad čiupome taksi ir už 140 grivinų (apie 5eur) pasiekėme oro uostą. Gerai, kad buvome jau užsiregistravę iš anksto, tai spėjome pačiu laiku.

Ar buvo verta? Žinoma, taip. Ar kartočiau dar kartą?

Kelionės išlaidos (žmogui):

tags: #buvusio #prezidento #janukoviciaus #apartamentai