Santykius su kaimynais kartais kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst.
Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti. Tačiau realybė tokia, kad kaltajam asmeniui atrodo, jog nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja. O nukentėjusiajam atrodo, kad kaltininko padaryta žala yra daug didesnė nei vertina pats kaltininkas. Tad pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai įvertinti žalą, kokie žingsniai turi būti atlikti norint gauti kompensaciją ir kokie teisiniai aspektai reglamentuoja šį procesą.
Žalos samprata ir nuostolių nustatymas
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. „Tai reiškia, jog statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui.
Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę“, - pasakoja dr. D. Poška.
Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo.
Užliejimas - dažna žalos atlyginimo priežastis. Šaltinis: lrytas.lt
Ką daryti įvykus žalai?
Sužinoję apie draudžiamąjį įvykį ar aplinkybes, dėl kurių kyla realus tokio įvykio pavojus, pagal galimybes imkitės Jums prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti. Kuo greičiau apie įvykį praneškite atitinkamoms institucijoms ar tarnyboms: policijai, priešgaisrinei apsaugai, avarinėms tarnyboms, namą administruojančiai įmonei, bendrijos pirmininkui. Praneškite apie įvykį per 3 darbo dienas internetu arba telefonu 1626 (iš užsienio +370 5 2721626). Prireikus techninės pagalbos kvieskite - „Pagalba verslui 24/7“ telefonu 1626 (iš užsienio +370 5 2721626).
Vos pastebėję, kad prakiuro vamzdis, nedelsdami užsukite vandenį. Jeigu patys to negalite padaryti, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą, namą aptarnaujančios įmonės ar bendrijos atsakingus darbuotojus. Ant grindų pastatykite indą vandeniui surinkti. Susemkite išsiliejusį vandenį, nusausinkite grindis. Nelieskite elektros jungiklių ar laidų, jei manote, kad juos galėjo pažeisti vanduo. Pagal galimybes imkitės Jums prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti. Jei turtui ir toliau gresia pavojus (pvz., išdaužtas langas, nuplėšta stogo danga ir į namus skverbiasi vanduo), galite pradėti smulkius remonto darbus ir nesulaukę mūsų ekspertų. Tačiau būtinai išsaugokite sugadintą turtą ar jo likučius, iki atvyks mūsų atstovas. Apie draudžiamąjį įvykį informuokite mus internetu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai sužinojote apie tą įvykį.
Svarbūs žingsniai:
- Nedelsdami informuokite kaimynus: Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai.
- Geranoriškai bendradarbiaukite: „Svarbu geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese.
- Praneškite apie įvykį per 3 darbo dienas internetu. Prireikus techninės pagalbos kvieskite - „24/7 pagalba namuose“ telefonu 1626 (iš užsienio +370 5 2721626).
Draudimas kaip žalos atlyginimo priemonė
Draudimas vaidina labai didelį vaidmenį šiuolaikiniame gyvenime, jis yra vienas iš sėkmingo, nenutrūkstamo verslo vystymosi garantų. Draudimo kompanijos siūklo už tam tikrą įnašą atiduoti riziką dėl nepageidaujamo įvykio atsitikimo tikimybę. Būtent tai perka klientas - užtikrinimą, kad atsitikus nepalankioms ar nenumatytoms aplinkybėms patirti nuostoliai bus visiškai atlyginti ir dėl šių aplinkybių nebus patirtas diskomfortas ar jis bus minimalus. Todėl tiek sudarant sutartį, tiek kreipiantis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo asmuo tikisi atstatyti savo status quo, t.y. grįžti į pradinę padėtį, kurioje jis buvo iki nepalankios aplinkybės atsiradimo.
Draudimo teisiniai santykiai bei iš draudimo kylanti nuostolių kompensavimo prievolė pasižymi tam tikru specifiškumu lyginant su kitais civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindais. Tačiauuotino vadovaujantis bendrais nuostolių atlyginimo principais.
Draudikų duomenimis, didžiausius nuostolius namuose šalies gyventojai patiria dėl gaisrų, gamtos jėgų bei užliejimo vandeniu. Pastarieji atvejai, kai namai nukenčia nuo prakiurusių vamzdžių, trūkusios skalbimo mašinos žarnelės ar kitų santechninių gedimų, yra ne tik vieni nuostolingiausių, bet ir dažniausiai pasitaikančių.
Draudimo bendrovės ERGO turto draudimo vyr. ekspertė Inga Žvirblytė pranešime spaudai teigia, kad dažnas klausimas, kurį tokiu atveju sprendžia nuomos reikalais susijusios pusės - kieno atsakomybė yra atlyginti įvykio žalą. „Sakykime, nuomininkas užliejo nuomojamą būstą ir kaimynus. Jei toks gedimas ar bet kuris kitas nuostolis įvyko nepriklausomai nuo nuomininko veiksmų, draudimo bendrovė dėl kaimynui sukeltos žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Atvejai, kai žala būtų išieškoma iš pačių nuomininkų, itin reti - tokiu atveju pastarasis pats turėtų sukelti gedimą, sugadinti vamzdį ar kitaip savo veiksmais sąlygoti būsto užliejimą“, - teigia I. Žvirblytė.
Todėl, prieš užleidžiant būstą nuomininkams, ekspertė pataria atidžiai įvertinti esamos santechnikos būklę bei susitarti, kad pastebėjus galimus, savininkai būtų nedelsiant apie juos informuoti. „Svarbu užtikrinti, kad nuomininkai žinotų ir pagrindines taisykles - pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį“, - pataria I. Žvirblytė.
Visgi, kai dėl nuomotojo neapdairumo yra sugadintas ir nuomininko turtas, pastarąjį saugo teisės normos ir nuostolius privalo atlyginti kaltininkas. Analogiškos taisyklės galioja ir tuomet, kai nuomininkai sugadina būsto savininkų turtą.
Teisiniai ginčai ir teismo procesas
Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai pasitaiko teisinių ginčų dėl turto sugadinimo išsiliejus vandeniui iš viršutinių į žemiau esančius butus. Pasak advokato, taip pat išskirtina žala, kilusi dėl gaisro vieno kaimyno bute persikėlimo į kitus butus.
Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 2 mėnesių iki kelerių metų. Nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei jis (kaltininkas) tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto. Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui.
Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą. Su gautu vykdomuoju raštu, nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, iškart "prisistato" dėl žalos atlyginimo.
Kelių savininkų atsakomybė
Kiekvienais metais šimtai vairuotojų Lietuvoje susiduria su kelio dangos defektais, kurie kelia grėsmę transporto priemonėms. Prakirstos padangos, sulankstyti ratlankiai, pažeista važiuoklė ar kiti techniniai gedimai, tačiau tik nedaugelis žino, kad dėl tokio eismo įvykio atsakingu gali būti laikomas kelio savininkas, kuris privalo atlyginti patirtus nuostolius.
Teisės aktų reikalavimai nustato, kad kelių savininkai ar valdytojai (dažniausiai - savivaldybės arba akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) privalo užtikrinti, jog jų prižiūrimi keliai būtų saugūs eismui. Jei eismo įvykį lemia netinkama kelio būklė, o dangos pažeidimas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais ar pašalintas per protingą terminą, kelio valdytojas gali būti laikomas atsakingu dėl eismo įvykio.
Duobės keliuose - dažna žalos priežastis. Šaltinis: atviraklaipeda.lt
Sąlygos kompensacijai gauti
Sprendžiant klausimą dėl vairuotojams už patirtą žalą mokėtinos kompensacijos, vertinamos įvairios aplinkybės. Nustatant kelio savininko atsakomybės apimtį, taip pat svarstoma, ar žala neatsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų ar neveikimo. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles, viršydamas leistiną greitį, tokios aplinkybės gali lemti žalos atlyginimo sumažinimą ar reikalavimo ją atlyginti atmetimą.
Ką reikia žinoti transporto priemonei įvažiavus į duobę:
- Tinkamai užfiksuokite eismo įvykį:
- Užregistruokite įvykį BPC 112;
- Nufotografuokite arba kitaip užfiksuokite:
- Pačią įvykio vietą (kelio atkarpą);
- Duobę, į kurią įvažiavote;
- Savo transporto priemonę ir matomus apgadinimus;
- Sugadintų padangų ir ratlankių būklę eismo įvykio metu.
- Informuokite kelio savininką:
- Jei įvykis nutiko valstybinės reikšmės kelyje (magistraliniame, krašto ar rajoniniame) - kreipkitės į Lietuvos automobilių kelių direkciją.
- Jei įvykis įvyko vietinės reikšmės kelyje (pvz., miesto gatvėje) - kreipkitės į atitinkamą savivaldybę.
- Kreipkitės dėl žalos atlyginimo į tinkamą subjektą:
- Į kelio savininką;
- Kelio valdytoją, kuriam savininkas yra perleidęs kelio disponavimo teises;
- Pateikite kelio savininkui (valdytojui) visus turimus įrodymus, susijusius su eismo įvykiu bei transporto priemonės sugadinimu:
- Sugadintų detalių faktinės būklės įrodymus (pvz., pamatuokite ir nufotografuokite pažeistos padangos gamintojo pavadinimą, modelį, protektoriaus gylį);
- Transporto priemonės remonto išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus.
Nenustebkite, jeigu kelio savininkas atsisakys atlyginti žalą - statistiškai tenkinama tik maža dalis tokio pobūdžio prašymų. Dažniausiai atsisakymas motyvuojamas eismo įvykio aplinkybių neaiškumu, prašomų atlyginti nuostolių dydžio nepagrįstumu ar kelio savininko teisių perleidimu tretiesiems asmenims. Tokiu atveju, turite teisę kreiptis į teismą ir reikalauti iš kelio savininko (arba valdytojo, jeigu valdytojui tinkamai perleistos daiktinės teisės į kelią) patirtų nuostolių atlyginimo.
Nuomos sutartys ir atsakomybės
Nesutarimų dėl sugadinto turto išvengti padėtų apgalvotai pasirašyta nuomos sutartis, kurioje apibrėžtos tiek nuomotojo, tiek ir nuomininko atsakomybės. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Indrė Pelėdaitė pataria į nuomos sutartį įtraukti aiškų turto būklės įvardijimą.
„Patartina dokumente užfiksuoti bute esančius daiktus, nurodyti baldų, buitinės technikos vertę, aprašyti jų būklę ir dar iki nuomos sutarties sudarymo esamus trūkumus ar defektus. Juos rekomenduotina nufotografuoti bei pridėti nuotraukas, taip nurodant, kaip būstas ir jame esantis turtas atrodo sutarties pasirašymo dieną. Šie veiksmai gali padėti išspręsti vėlesnius nesutarimus bei ginčus“, - apie būdą išvengti konfliktų kalba I. Pelėdaitė.
Teisininkė papildo: neretai nuomotojai apsidraudžia iš nuomininkų imdami užstatą. Nors įstatymiškai jo dydis nėra reglamentuotas, prabangesnių butų savininkai gali paprašyti iš anksto sumokėti net tris nuomos mokėjimus siekiančias sumas. „Taip nuomotojas siekia save apsaugoti nuo galimų nuostolių. Yra sutarčių, kai užstato ir neprašoma, tačiau visgi garantijos pageidaujantys nuomotojai Lietuvoje standartiškai yra linkę imti vieno mėnesio dydžio nuomos sumos užstatą. Taip nuomotojas užsitikrina, jog kilus ginčui, bent dalis nuostolių bus kompensuota“, - sako pašnekovė.
Atvirumas - ypač svarbus
Specialistų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pasirašant nuomos sutartį, savininkas nuomininkams nepraneša, jog turi būsto draudimą. „Įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, nedideliam būsto užliejimui, nuomininkai nedrįsta būsto savininkui pranešti apie apgadintą parketą. Tokiu atveju imasi tvarkyti patys arba jo apskritai neliečia. Kai po kurio laiko išsikraustant nuomininkas ryžtasi apie nelaimingą atsitikimą papasakoti būsto savininkams, šiems būna jau per vėlu kreiptis į draudiką ir gauti išmoką už patirtus nuostolius. Tarpusavio komunikacija tokias problemas padėtų išspręsti“, - pabrėžia I. Pelėdaitė.
Savo ruožtu I. Žvirblytė pažymi - būstas, kuriame gyvena nuomininkai, draudikų yra vertinamas kaip padidintos rizikos. „Svetimas turtas retai saugomas taip pat apdairiai, kaip ir nuosavas. Dėl šios priežasties nuomininkų vis dažniau prašoma pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu. Visgi pačiu būsto draudimu rūpintis turėtų jo savininkai, nes įvykus nelaimingam atsitikimui, išmoka bet kokiu atveju skiriama turto savininkams“, - teigia I. Žvirblytė.