Teisinė atsakomybė egzistuoja kiekvienoje teisės šakoje. Ji suprantama kaip prievolė, naujas (papildomas arba savarankiškas) teisinis santykis, atsirandantis pažeidus teisės saugomus viešuosius ar privačius interesus. Šiame darbe nagrinėjama civilinė atsakomybė, kuri pagal LR CK 1.138 straipsnį laikoma vienu iš būdų, kuriais ginamos asmens civilinės teisės ir teisėti interesai.
Civilinė atsakomybė, apimanti įvairias teisės sritis (daiktinę, šeimos, paveldėjimo, prievolių teisę ir t.t.), užima reikšmingą vietą kiekvieno asmens gyvenime. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos, skolininkams vis dažniau patiriant sunkumus atsiskaitymuose su kreditoriais, mažėjant skolininkų mokumui, taip pat išliekant dažniems deliktais padaromos žalos atvejams, civilinės atsakomybės instituto, kaip priemonės apginti savo pažeistas teises ir interesus, vaidmuo dar labiau išauga.
Šiuolaikiniai civiliniai teisiniai santykiai pasižymi kompleksiškumu. Civilinėje atsakomybėje viena tokių komplikuotesnių situacijų - skolininkų daugetas prievolėje (pasyvusis daugetas), kuomet pareiga įvykdyti prievolę priklauso ne vienam, o keliems subjektams. Daugiausia šių (tiek bendrųjų, tiek specialiųjų) įtvirtinta CK šeštojoje knygoje, kitos apsiriboja specialiais atvejais. Šiuose santykiuose, taip pat atlyginant kelis asmens veiksmais padarytą žalą, ir daugelyje kitų. Šio instituto taikymo atvejų įvairovė lemia gausią teismų praktiką, kurioje išryškėja įstatyminio reglamentavimo trūkumai. Kita vertus, galimai dėl riboto skolininkų daugeto atsakomybės formų (CK skiriama dalinė, solidari bei subsidiari (arba papildoma) civilinė atsakomybė), kurios taikomos tarpusavyje gerokai besiskiriantiems teisiniams santykiams, pasirinkimo, teismų praktikoje pastebimas įstatymo normų taikymo ir aiškinimo nenuoseklumas, prieštaravimai.
Šiame darbe siekiama išanalizuoti šias problemas, ir, pasitelkiant doktriną bei užsienio šalių praktiką, ieškoti galimų sprendimo variantų.
Paprastai teorijoje (monografijose, disertacijose, moksliniuose straipsniuose) gvildenami atskiri sutartinės ar deliktinės atsakomybės aspektai, civilinės ir kitos teisinės atsakomybės rūšių santykis, civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, atsakomybės taikymas atskiruose civiliniuose santykiuose. Skolininkų daugeto civilinė atsakomybė, jos rūšys ir tam tikri ypatumai glaustai aptariami D. Ambrasienės, E. Baranausko, V. Mikelėno, V. Pakalniškio, S. Selelionytės - Drukteinienės ir kitų autorių civilinės teisės klausimams skirtuose darbuose. Daugiau dėmesio asmenų daugeto atsakomybei skirta prof. V. Mikelėno knygoje "Prievolių teisė".
Gana daug aktualios informacijos apie skolininkų daugeto atsakomybės ypatumus atskirose Europos valstybėse galima rasti deliktinei teisei skirtuose Deakin S., Johnston A., Markesinis B., Koziol H., Steininger B. C., Rogers W. V. H. ir daugelio kitų autorių darbuose. Taip pat reikšmingu šaltiniu laikytini prievolinius (sutartinius bei deliktinius) santykius Europoje apibendrinantys PECL, PETL, UNIDROIT principai ir jų komentarai.
Šiame darbe bus analizuojami tik šie klausimai. Darbo tikslas - išanalizuoti skolininkų daugeto civilinės atsakomybės ypatumus, temai aktuali Lietuvos ir užsienio šalių teisės doktrina bei teismų praktika. Taip pat bus siekiama nustatyti galimus problemų sprendimo variantus. Nagrinėjama, kaip šias taisykles atsakingi asmenys, kaip įstatyminės taisyklės praktiškai pritaikomos nustatant asmenų daugeto prievolėje ratą ir kokios problemos kyla šiame procese, t.y. identifikuoti galimas skolininkų daugeto atsakomybės (tiek vidinio, tiek išorinio aspekto) reglamentavimo spragas, nenuoseklumus, fragmentiškumus ar kitas problemas, dėl kurių reglamentavimas negali būti laikomas pakankamu. Siekiama rasti tokių problemų sprendimo būdus, jų suderinamumą su teisės normomis.
Hipotezė: Teismų praktikoje formuluojamos taisyklės užpildo visas teisinio reglamentavimo spragas, kas įgalina teismus vystyti vieningą praktiką skolininkų daugeto atsakomybės bylose.
Mokslinio tyrimo metodai apima analogiją, apibendrinimą, lyginamąjį metodą, sisteminę analizę ir teisinių dokumentų analizę.
Darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalys, išvados, literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis.
Atsakingų Asmenų Nustatymas
Prieš pradedant detaliau analizuoti kiekvieną iš Lietuvos teisėje pripažįstamų civilinės teisinės atsakomybės formų atskirai, atkreiptinas dėmesys į jau temos pavadinime užkoduotą problemą - skolininkų daugetas. Manytina, jog norint konstruktyviai pažvelgti į skolininkų daugeto atsakomybės formų taikymą, pirmiausia derėtų atsakyti į klausimą, kaip nustatomi atsakingi asmenys, t.y. kokiu būdu turėtų būti identifikuojama, kurie asmenys priklauso skolininkų ratui.
Sutartinės civilinės atsakomybės atveju paprastai nekyla didesnių problemų nustatant atsakomybės subjektus. Elementaru, jog sudarant, pavyzdžiui, paskolos sutartį, kurioje paskolos gavėjais nurodomi keli asmenys, jie abu bus laikomi atsakingais kreditoriui už tokios sutarties vykdymą, t.y. paskolos grąžinimą. Vadinasi, jie bus laikomi bendraskoliais (klausimas, kokia bus jų atsakomybės forma šioje dalyje nekeliamas).
Sunkumų kyla tuo atveju, kai atsakingų asmenų ratas nėra aškiai apibrėžtas, pavyzdžiui, kai vienas asmuo veikia kito asmens vardu neturėdamas įgaliojimų, taip pat kai skolininkų atsakomybės atsiradimo pagrindai skiriasi arba atsakomybė yra deliktinio pobūdžio. Šiose atskiras bendraskolių atsakomybės formas, dažnai apsiribojama tokiais teiginiais kaip "jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų" (CK 6.5 str.), "skolininks prievolė" (CK 6.6 str. 1 d.), "atsako papildomai kartu su kitu asmeniu" (CK 6.245 str. 5 d.), "bendrai padarę žalą asmenys" (CK 6.279 str. 1 d.). Šias nuostatas, įstatymų leidėjas atsakingus bendrai asmenis įvardija aiškiau (dalinė - CK 6.651 str. 2 d., 6.982 str. 3 d.; solidarioji - 2.61, 3.114 str. 1 d., 4.247 str. 1 d., 5.52, 6.696 str. 4 d ir kt.; subsidiarioji - 2.50 str. 3 d., 6.444 str. 2 d. Šiuos subjektus - juridinis asmuo ir jo dalyviai, sutuoktiniai, paveldėtojai, kartu priėmę palikimą, rangos, rentos ir kt. atskirų teisinių santykių subjektai.
Šiose situacijose tinkamai identifikuoja atsakingus asmenis. Atsakyti į šį klausimą galima išanalizavus keletą teismų praktikos pavyzdžių. Vienoje žymesnių civilinių bylų bendraskolių atsakomybės taikymo srityje, be kitų klausimų, gana detaliai svarstyta, kurie asmenys laikytini atsakingais už kilusią žalą. Šiuo atveju VĮ Registrų centro Kauno filialas, perkeldamas garažo duomenis iš techninės apskaitos knygos į kompiuterinę Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, padarė klaidą ir pakeitė įrašą apie savininką, vietoj ieškovės J. M. įrašydamas asmenį J. Ą. Šiojo asmens J. Ą. turtą, šios pasiklytam pirkėjui J. B., o šis turtą pardavė A. V.
Kasacinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant reikalavimą atlyginti žalą, teismai privalo nustatyti visus asmenis, sudariusius sąlygas žalai kilti ar prisidėjusius prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymus atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis. Taigi šioje byloje kasacinis teismas įžvelgė akivaizdų skolininkų daugetą, kurio pirmos ir antros instancijos teismai nekonstatavo.
Teismas pabrėžė, kad nors minėtieji asmenys atskirus veiksmus, galiausiai sąlygojusius ieškovės piniginio pobūdžio praradimus, atliko individualiai, tai neeliminuoja jų atsakomybės bendrumo. Kitoje kasacinio teismo byloje buvo keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės kilimo sveikatos sužalojimo atveju. Ieškovas nurodė, kad atsakovai D. D. (vykdytojas, šovęs į ieškovą), G. Ž. (vykdytojas, parūpinęs šaunamąjį ginklą ir dalyvavęs apiplėšime), E. G. (organizatorius), J. M. (asmuo, pažadėjęs paslėpti pagrobtą turtą), būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, panaudodami šaunamąjį atsakovui V. S. (didesnio pavojaus šaltinio valdytojas) priklausantį ginklą, įsibrovė į V. L. butą, kur atsakovas D. du kartus iš pistoleto iššovė į ieškovą, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl patirtų sužalojimų, ieškovas prašė priteisti solidariai iš visų atsakovų neturtinės žalos. Šiaulių apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo D. D. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atmetė reikalavimą kitiems atsakovams, t.y. kaip ir pirmajame pavyzdyje, atsakomybės bendrumo nenustatė. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė tokį sprendimą ir, konstatavęs bendrų nusikalstamų veiksmų buvimą, žalos atlyginimą ieškovui priteisė solidariai iš atsakovų D. D. ir G. Ž. Vis dėlto, kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovų E. G. ir J. M. nusikalstami veiksmai priežastinio ryšio su kasatoriui kilusia žala nėra. Atitinkamai, padaryta išvada, jog žemesnių instancijų teismai nepagrįstai eliminavo E. G., J. M. ir V. S.
Be sunkumų identifikuojant atsakingus asmenis deliktiniuose santykiuose (dažniausiai CK 6.279 str. taikymo atvejais), atsakingų asmenų ratas netinkamai nustatomas ir kitokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, kuomet asmenys laikomi bendrai atsakingais tam tikroje dalyje pareikšto reikalavimo, o kitoje dalyje egzistuoja tik vieno iš skolininkų atsakomybė. Tokiuoju asmeniu UAB "Radma" lieso pieno miltų pirkimo - pardavimo sutartis. Prekės buvo skirtos gavėjui Lenkijoje. Sutartimis UAB "Radma" įsipareigojo organizuoti krovinio pristatymą ir sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį su ekspedicine bendrove UAB "Retanalis". Krovinys ir automobilis kartu su jį vairavusiu vairuotoju paskirties vietos nepasiekė, įvykis išaiškintas nebuvo, kalti dėl įvykio asmenys nenustatyti. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų UAB "Rainio transportas", UAB DK "Lindra" ir UAB DK "Ergo Lietuva" solidariai prarasto krovinio vertę, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija patvirtino, jog teismai iš esmės pagrįstai laikė vežėją ir draudimo kompanijas solidariais bendraatsakoviais, mat krovinio praradimo atveju atsiranda solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijos, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė.
Teismas atkreipė dėmesį, jog draudimo kompanijos atsakomybė ribojama draudimo išmokos suma, todėl draudimo išmokai esant mažesnei nei (naudos gavėjo) nuostoliai, šis skirtumas gali būti išieškomas tik iš vežėjo. Teismas konstatavo, kad šalims sutartyje susitarus dėl franšizės, ši suma taip pat negali būti solidariosios vežėjo ir draudimo kompanijos atsakomybės naudos gavėjui objektas ir yra mokėtina tik vežėjo. Atitinkamai, būtina aiškiai išskirti, kurioje reikalavimo dalyje kyla solidari bendraatsakovis atsakomybė, o kurioje - asmeninė. Palūkanos skaičiuojamos nuo naudos gavėjo pretenzijos vežėjui (bet ne draudikui) pareiškimo dienos, todėl nuo tos dienos šias palūkanas turėtų mokėti būtent vežėjas.
Panašaus pobūdžio keblumų iškyla ir nagrinėjant sutuoktinių prievolių bendrumo klausimus. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių LAT yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles: asmenines arba bendras (dalines, solidariąsias ar subsidiariąsias). Pažymėta, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.
Esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintos, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Siekiant bendros sutuoktinių atsakomybės, prievolę prisiėmęs sutuoktinis turi procesinę pareigą įrodyti, jog sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.). Ilgą laiką buvo laikomasi kardinaliai priešingos nuomonės. Teigta, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai...
Apibendrinant galima teigti, kad nustatant atsakingus asmenis būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įstatymų nuostatas ir teismų praktiką, siekiant užtikrinti teisingą ir pagrįstą atsakomybės paskirstymą.
Civilinės Atsakomybės Formos
Civilinės atsakomybės formos apibrėžia, kaip skolininkai atsako už prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pagrindinės civilinės atsakomybės formos yra dalinė, solidarioji ir subsidiarioji atsakomybė.
Dalinė Atsakomybė
Dalinė atsakomybė reiškia, kad kiekvienas skolininkas atsako tik už savo prievolės dalį. Ši atsakomybės forma taikoma, kai įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Pavyzdžiui, jei du asmenys yra skolingi 1000 eurų ir jiems taikoma dalinė atsakomybė, kiekvienas iš jų atsako už 500 eurų.
Solidarioji Atsakomybė
Solidarioji atsakomybė reiškia, kad kreditorius gali reikalauti visos prievolės įvykdymo iš bet kurio skolininko arba iš visų skolininkų kartu. Skolininkas, įvykdęs visą prievolę, turi teisę reikalauti iš kitų skolininkų jų dalių atlyginimo. Solidarioji atsakomybė dažnai taikoma, kai keli asmenys bendrai padaro žalą arba kai tai numatyta sutartyje.
Subsidiarioji Atsakomybė
Subsidiarioji atsakomybė reiškia, kad kreditorius gali reikalauti prievolės įvykdymo iš subsidiariai atsakingo asmens tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas nevykdo savo prievolės. Ši atsakomybės forma dažnai taikoma garantijos ar laidavimo atveju.
Šių atsakomybės formų taikymas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir įstatymų nuostatų. Teismų praktika atlieka svarbų vaidmenį aiškinant, kaip šios formos turėtų būti taikomos konkrečiose situacijose.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
Teismų praktika yra svarbi civilinės atsakomybės taikymo srityje, nes ji padeda aiškinti įstatymų nuostatas ir nustatyti, kaip jos turėtų būti taikomos konkrečiose situacijose. Toliau pateikiami keli teismų praktikos pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip teismai sprendžia ginčus dėl antstolių neteisėto transporto priemonių pardavimo iš varžytynių.
Pavyzdys 1: Neteisėtas Turto Pardavimas
Vienoje byloje teismas nustatė, kad antstolis neteisėtai pardavė transporto priemonę iš varžytynių, nes nebuvo tinkamai informuotas skolininkas apie varžytynių datą ir vietą. Teismas nusprendė, kad antstolis pažeidė skolininko teises ir priteisė skolininkui atlyginti nuostolius.
Pavyzdys 2: Netinkamas Turto Įvertinimas
Kitoje byloje teismas nustatė, kad antstolis netinkamai įvertino transporto priemonės vertę prieš parduodamas ją iš varžytynių. Teismas nusprendė, kad antstolis privalo atlyginti skolininkui skirtumą tarp tikrosios transporto priemonės vertės ir sumos, už kurią ji buvo parduota varžytynėse.
Pavyzdys 3: Procedūrų Pažeidimai
Trečioje byloje teismas nustatė, kad antstolis pažeidė procedūras, parduodamas transporto priemonę iš varžytynių. Teismas nusprendė, kad antstolis privalo atlyginti skolininkui nuostolius, patirtus dėl procedūrų pažeidimų.
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip teismai gina skolininkų teises antstolių neteisėto turto pardavimo iš varžytynių atvejais. Svarbu pažymėti, kad kiekviena byla yra unikali ir teismo sprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Apibendrinant, antstolių veikla, susijusi su transporto priemonių pardavimu iš varžytynių, yra griežtai reglamentuota įstatymų. Teismų praktika atlieka svarbų vaidmenį aiškinant šiuos įstatymus ir užtikrinant, kad skolininkų teisės būtų apsaugotos.
tags: #bylos #del #antstolio #neteiseto #transporto #priemones