Šiame straipsnyje aptariami Lietuvos banko aukso atsargų valdymo aspektai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliekami Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimai, susiję su valstybės turto valdytojo - Turto banko - funkcijomis ir pertvarkymu.
Lietuvos banko aukso atsargos
Aukso kainai per pastaruosius dvejus metus pakilus daugiau nei du kartus, Lietuvos bankas, valdantis apie 6 mlrd. eurų siekiantį finansinį portfelį, atidžiai stebi šią turto klasę. Daugelį metų auksas per daug nejaudino investuotojų. Didelių judėjimų ši turto klasė nefiksavo ir dažniausiai būdavo naudojama norint diversifikuoti portfelį. 2014-2020 m. aukso kaina išliko stabiliame lygyje ir siekė apie 1 200-1 300 JAV dolerių už unciją (31,1 gramo).
Visgi pastarieji dveji metai buvo kitokie. Aukso kaina 2024 m. ėmė šuoliuoti į viršų, o 2026 m. sausį buvo pasiektas ir visų laikų rekordas, kai uncija kainavo daugiau nei 5 500 JAV dolerių.
Šiuo metu Lietuvos banko turimo aukso vertė rinkoje siekia daugiau nei 900 mln. JAV dolerių. Lietuvos bankas turi 5,8 tonas aukso, kurio vertė dabar siekia beveik 1 mlrd. JAV dolerių. 2020-2024 m. Lietuvos bankas neperka papildomai aukso, nes turimų rezervų užtenka investiciniam portfeliui diversifikuoti.
Lietuvos bankas siekia užtikrinti saugumo ir likvidumo principų įgyvendinimą, bet taip pat ir uždirbti iš viso portfelio. Jis pažymėjo, kad 2024 m. Lietuvos banko investicinis portfelis sugeneravo 143 mln. grąžą, o 130 mln. "Mes uždirbame pelną ir grąžiname visuomenei, o ne lošiame kazino, bandydami spekuliuoti viena ar kita turto klase", - teigė G. Šimkus.
Lietuvos banko poziciją dėl aukso portfelio dydžio geriausiai apibūdina G. Šimkaus žodžiai: "Aukso mūsų portfelyje nei per daug, nei per mažai, o tiek, kiek reikia rizikai išskaidyti".
Euro zonos šalių praktika
Anot G. Šimkaus, euro zonos šalių praktika dėl aukso atsargų yra įvairi: "Jeigu žiūrėtume į euro zonos šalis, tai Vokietija pardavė auksą, Suomija pardavė. Dar keli euro zonos centriniai bankai įsigijo nedidelius kiekius aukso. Kiti euro zonos bankai iš viso neturi aukso. Didžioji dalis nei pirko, nei pardavė." Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šalys, turinčios savo valiutą, dažnai kaupia užsienio rezervus, įskaitant auksą, intervencijoms į rinką.
G. Šimkus pabrėžė skirtumą tarp euro zonos šalių ir tų, kurios turi savo valiutą: "Mes ne visada suvokiame, bet euras yra antroji pasaulinė rezervinė valiuta. Ir tai yra labai didelis skirtumas. Jei lenkai investuoja į turtą eurais ir sako, kad tai yra jų užsienio atsargos, tai mes jau esame euro zonoje ir tai yra mūsų nacionalinė valiuta".
Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai ir Turto banko vaidmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie Lietuvos Respublikos Seimo priimtus Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimus. Šiais pakeitimais siekiama optimizuoti valstybės turto valdymą ir mokesčių administravimo procesus.
Esminiai pakeitimai
2025 m. lapkričio 13 d. priimtas MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-511, kuriuo siekiama suderinti MAĮ nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
Esminiai MAĮ pakeitimo įstatymo Nr. XV-511 pakeitimai:
- Vietoj pateiktų nuorodų į atitinkamus registrus pateikiamos nuorodos į atitinkamų registrų informacines sistemas.
- MAĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie MAĮ 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, jų vykdomas veiklas, atstovus, apskaitą tvarkančius asmenis, apskaitos įrangą ar kitas apskaitos priemones, apdraustuosius asmenis, licencijas, ataskaitas, siunčiamus dokumentus, juridinių asmenų dalyvius, naudos gavėjus, mokestinę informaciją ir šio registro objektų registravimą.
- MAĮ 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti Mokesčių mokėtojų registro objektai.
- MAĮ 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra VMI prie FM.
- MAĮ 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Mokesčių mokėtojų registro objektai Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje registruojami neatlygintinai.
- MAĮ 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami duomenų gavėjams neatlygintinai.
- MAĮ 43 straipsnio 8 dalyje nurodytas Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkymo Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tikslas - užtikrinti asmenų mokestinių prievolių ir kitų pareigų, susijusių su informacijos teikimu mokesčių administratoriui, vykdymą.
- MAĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje registruoja visus Mokesčių mokėtojų registro objektus.
- MAĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis.
- MAĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų, gaunančių su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, registravimo duomenis privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui jų darbdavys - mokestį išskaičiuojantis asmuo.
- MAĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tam tikro turto mokesčių mokėtojus Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas registruoja, remdamasis šio turto teisinį registravimą atliekančios institucijos pateikta informacija.
- MAĮ 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas, remdamasis disponuojama informacija, gali Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje savo iniciatyva registruoti asmenį arba patikslinti jo duomenis, jeigu asmuo netinkamai vykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytas pareigas, taip pat kitais Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytais atvejais, kai tokie atvejai būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.
- MAĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui registravimo duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens teisinio įregistravimo dienos, o jeigu teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jeigu asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo dienos, - ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.
Turto banko pertvarkymas
2025 m. lapkričio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 39 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-532, kuris yra susijęs su nauja redakcija dėstomu Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu (įsigaliosiančiu 2026 m. birželio 1 d.), pagal kurį valstybės įmonę Turto bankas pertvarkius į akcinę bendrovę, iš esmės išgryninamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijos, paliekant jam centralizuotai valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą.
Šiuo įstatymu siekiama stiprinti valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimą, perduodant kitiems subjektams (jų atliekamas funkcijas atitinkančias) tiesiogiai su valstybės nekilnojamojo turto valdymu nesusijusias, mažėjančių apimčių skolų išieškojimo, paskolų ir valstybės garantijų administravimo funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, 2026 m. birželio 1 d. įsigaliojus MAĮ pakeitimo įstatymui Nr. XV-532, akcinė bendrovė Turto bankas nebevykdys pagal MAĮ mokestinių nepriemokų išieškojimo, ir užbaigs tik skolų likučių išieškojimą, neperduodant Turto bankui naujų skolų valstybei išieškojimo.
Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM, atlikdama jai pavestas funkcijas, nebeturės teisės finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
Taip pat panaikinama neaktuali MAĮ 93 straipsnio 3 dalį nuostata, pagal kurią mokesčių administratoriui perleidus reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, mokestinė nepriemoka nurašoma iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų.
Tikimasi, kad pakeitus Turto banko teisinį statusą valstybė efektyviau naudos savo nekilnojamąjį turtą, mažės jo išlaikymo kaštai ir apimtys.
