Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) - išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūroje, garsus dailininkas, kompozitorius ir kultūros veikėjas. Jo kūryba yra ne mažiau originali ir reikšminga lietuvių muzikos raidai.
M. K. Čiurlionis
Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje. Nuo 1877 ar 1878 gyveno Druskininkuose. Muzikos mokėsi pas tėvą vargonininką. Būsimasis kompozitorius buvo vyriausias iš devynių Druskininkų bažnyčios vargonininko vaikų. 1889 m. atsidūrė Plungėje, kur muzikavo kultūros mecenato, kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestre. Čia gimė pirmieji muzikiniai kūrinėliai.
Gyvenimo kelias ir kūrybos bruožai
- 1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute.
- 1901-1902 m. stažavosi Leipcigo konservatorijoje.
- 1905-1906 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
- 1907-1908 m. gyveno Vilniuje, su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo draugijos Vilniaus kanklės chorui, jam komponavo originalius kūrinius ir liaudies dainų išdailas.
- 1908-09 lankėsi ir gyveno Sankt Peterburge.
- 1909 grįžo į Lietuvą. Rudenį vėl išvyko į Sankt Peterburgą, ten susirgo depresija. Gydėsi Druskininkuose, Pustelnike.
M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotų išdailų chorui (fugetė Bėkit, bareliai). Jo chorinė kūryba neapsiribojo vien liaudies dainų harmonizacijomis. 1908 m. jis netgi išleido dainų rinkinį "Vieversėlis". Kiekviena jo daina kitokia ir kitaip komponuota.
M.K. Čiurlionis - SANCTUS
Nuo 1902 m. Varšuvoje mokėsi tapybos, bet buvo nusivylęs akademinio tapybos kurso programa. Būdamas artimas simbolizmui, jis liko savitas, buvo linkęs į vaizdines abstrakcijas, filosofinius apibendrinimus. Greta tradicinių tapybos žanrų Čiurlionis išrado naujų - jis siekė vaizdų kalba perteikti sonatos, preliudo, fugos kompozicines struktūras.
M. K. Čiurlionis. Pasaulio sutvėrimas
Čiurlionio menas beveik nepriklauso nuo istorinio konteksto. Bibliniai, krikščioniški motyvai jo paveiksluose pinasi su panteistiniu pasaulėvaizdžiu. Esama kūrinių, kuriuose pasitelkiant tautodailės motyvus ar Vyčio simboliką menine kalba primenama tautinės savivokos reikšmė.
1909 m. pabaigoje Čiurlioniui vėl išvykus į Peterburgą, jį ištiko nervinis priepuolis, turėjęs katastrofiškų padarinių jautriai psichikai. Čiurlionis atsidūrė Pustelniko Raudonojo dvaro sanatorijoje Lenkijoje, kuri garsėjo pažangiu ir humanišku psichinių ligonių gydymu. Savijautai pradėjus taisytis, Čiurlionis vieno pasivaikščiojimo metu peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir 1911 m. balandžio 10 d. mirė.
Muzikinis palikimas
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Tai gausiausia jo muzikinės kūrybos dalis. Iš viso priskaičiuojama 350-400 muzikinių Čiurlionio kūrinių - daugiausiai skirtų fortepijonui, taip pat svarbūs simfoniniai opusai, vokaliniai kūriniai.
Simfoninė muzika
Simfoninės poemos "Miške" (1901) ir "Jūra" (1903-07) turi vėlyvojo romantizmo bruožų, savitų konceptualių dramaturgijos sprendimų, įtaigios ekspresijos. Šios dvi simfoninės poemos - bene garsiausi Čiurlionio muzikos kūriniai. Deja, nei viena iš jų nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant. "Jūra" sukurta savitai traktuojama sonatinio allegro forma.
Fortepijoninė muzika
Gausiausia ir originaliausia jo fortepijoninė kūryba (variacijų ciklai Sefaa Esec ir Besacas 1904-05; muzikinių peizažų ciklas Jūra 1908; fuga b‑moll, 1908-09). Iš studijų laikotarpio liko sonata F‑dur (1898), bet visoje kūryboje, greta kelių ciklų, vyrauja nedidelės apimties preliudai ir pjesės. 1904-05 polifoniniai preliudai konstruktyvios sandaros, ekspresyvių harmonijų; 1906-09 preliuduose išplėtota savita kontrapunktinė faktūros ir formos dramaturgija. Variacijų cikluose vartojo savo atrastą serijinį melodijų plėtojimo principą (pastovias 9 arba 7 garsų eiles). Fortepijoninė kūryba turi vėlyvojo romantizmo, naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės 20 a.
Chorinė muzika
Chorinė bažnytinė muzika pagrįsta klasikos tradicijomis, turi romantiškų bruožų (kantata De profundis 1899); išdailose vartojo naujoviškų harmoninių ir faktūrinių priemonių, atskleidžiančių senovinių lietuvių liaudies dainų melodijų charakterį bei poetinį turinį.
Dailės kūriniai
Reikšmingiausią šio laikotarpio dailės kūrinių dalį sudaro sonatos: Sonata I (Saulės sonata), Sonata II (Pavasario sonata, abi 1907), Sonata nr. 3 (Žalčio sonata), Sonata nr. 4 (Vasaros sonata), Sonata nr. 5 (Jūros sonata), Sonata nr. 6 (Žvaigždžių sonata, visos 1908), Sonata nr. 7 (Piramidžių sonata 1909). Joms būdinga muzikinių struktūrų kompozicinės bei temų plėtotės analogijos, ypatinga daugiapusė turinio koncentracija, novatoriškas konceptualizmas. Šiuose paveiksluose jis atskleidė individualiai pajaustą dvasingą kosmoso, gamtos ir žmogaus būties vienovę, pranoko bręstančius naujosios nedaiktinės ir siurrealistinės 20 a. dailės siekius.
Atminimo įamžinimas
Daugiausiai menininko atminimą saugančių ženklų tebėra Kaune, kur jo vardu pavadintame muziejuje sutelkta didžiausia kūrybinio palikimo dalis, ir Druskininkuose, kur dailininko memorialiniame muziejuje atkurta Čiurlionio vaikystės namų aplinka, stovi Vlado Vildžiūno 1975 m. pastatytas paminklas.
1997 m. įsteigtas M. K. Čiurlionio fondas aktyviai dirba meno, kultūros, švietimo ir diplomatijos srityse. Viena iš fondo veiklos krypčių - meninė vaikų ir moksleivių edukacija. Edukacija vyksta, visų pirma, įgyvendinant tęstinį projektą „Augame su M. K. Čiurlioniu“, kuris gyvuoja nuo 2009 m.
Čiurlionio kelias
Lietuvos muziejų asociacija kartu su M.K Čiurlionio kelio partneriais jau trečius metus organizuoja specialią renginių programą „Čiurlionio Lietuva“, skirtą Čiurlionio kultūrinio konteksto aktualizavimui. Šventinės programos koncepcijos autorius ir pagrindinis įgyvendintojas - Čiurlionio provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas.